1991 m. pučas Maskvoje, prisidėjęs prie atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, ir jo žlugimas

 

Atsargos puulkininkas Arūnas Dudavičius

 

pranešimas, perskaitytas 2011-08-21 iškilmingame minėjime-diskusijoje „1991 metų rugpjūčio pučas ir jo žlugimas Maskvoje, prisidėjęs prie atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo“

 

Pranešimo turinys

1. 1991 metų rugpjūčio pučo įvykiai Rusijoje ir Lietuvoje
2. Valstybės ir kariuomenės problematika po 20-ties metų
3. Savanorio A. Sakalausko gyvenimo kelias ir atminimas po mirties

*** *** ***

Lietuvos likimą 1991 metais formavo ir lėmė du procesai:
1. Artėjantis diplomatinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas;
2. Mėginimas tam užkirsti kelią Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje.

1991 m. rugpjūčio 19 d., kai Sovietų Sąjungos prezidentas M. Gorbačiovas atostogavo Kryme, Maskvoje buvo surengtas pučas. Pučo organizatoriai – G. Janajevas (SSRS viceprezidentas), D. Jazovas (SSRS gynybos ministras ), V. Pavlovas (SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas), B. Pugo (SSRS vidaus reikalų ministras), Vl. Kriučkovas (SSRS valstybės saugumo komiteto pirmininkas) ir daugelis kitų – paskelbė, kad aukščiausiosios valdžios galios pereina į rankas minėtų asmenų, pasivadinusių Valstybiniu nepaprastosios padėties komitetu (toliau – VNPK; rusų kalba vadinamas GKČP).

SSRS Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas, vadovaujamas SSRS viceprezidento G. Janajevo, nušalina M. Gorbačiovą (SSRS prezidentą) nuo valdžios ir paskelbia nutarimą:

1. Išformuoti valdžios struktūras ir karines formuotes, neatitinkančias SSRS įstatymų;
2. Sustabdyti politinių partijų ir visuomeninių organizacijų, trukdančių ,,normalizuoti padėtį‘‘, veiklą;
3. Uždrausti rengti mitingus;
4. Armijai pradėti kontroliuoti masines informavimo priemones.

Pagal Rusijos istorikę dr. Iriną Pavlovną, Sočyje atostogaujantį SSRS prezidentą M. Gorbačiovą prieš pat pučą aplankė keletas VNPK narių. Pasak M. Gorbačiovo padėjėjo V. Bolodino, SSRS prezidentas atvykusiems neprieštaravo: ,,Tiek to, veikite.‘‘ Susidaro įspūdis, kad SSRS prezidentas ir VNPK nariai veikė sutartinai.

Visai neseniai Švedijos užsienio reikalų ministerija padarė pranešimą (išslaptino apie 400 p. diplomatinių pareigūnų laiškų) apie 1989–1991 m. padėtį Sovietų Sąjungoje. Pranešimo esmė:

1. Realus pilietinio karo Sovietų Sąjungoje pavojus, jeigu prasidės pučas;
2. SSRS sužlugs dėl Baltijos valstybių pasipriešinimo;
3. SSRS VNPK neturėjo Rusijos gyventojų daugumos pritarimo.

Kas tuo metu vyksta Lietuvoje?

 

a) Pabaltijo karinės apygardos vadovybė raštu pareikalauja nuginkluoti Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD), Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (toliau – SKAT), Šaulių sąjungos struktūras;
b) Parlamente susirenka Laikinoji vadovybė (V. Landsbergis, V. Zabarauskas, M. Laurinkus, A. Čepaitis, Z. Vaišvila, S. Morkūnas, G. Vagnorius, A. Butkevičius) apsvarstyti susidariusios situacijos ir būsimų veiksmų;
c) Lietuvos radijas transliuoja gyventojams perspėjimą dėl karinės diktatūros grėsmės;
d) sovietų kariškiai užima Kauno radijo ir televizijos redakciją, Sitkūnų radijo stotį ir Vilniaus valstybinį telefono ir telegrafo centrą;
e) sovietų kariškiai vykdo provokacijas pasienyje – į Panemunės praleidžiamąjį kontrolės punktą (PKP) atvykę Rusijos kareiviai grasino pasieniečiams, turintiems ginklų, kad juos sušaudys; į Kalvarijų pasienio užkardą (PU) atvykę Rusijos kariškiai pareikalavo Lietuvos pasieniečių pasitraukti ir t. t.;
f) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (AT) priėmė du nutarimus: ,,Dėl perversmo Sovietų Sąjungoje padarinių Lietuvos Respublikai (LR)‘‘ ir ,,Dėl pasirengimo politiniam streikui‘‘;
g) priimamas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ypatingomis sąlygomis;
h) KAD generalinis direktorius A. Butkevičius 1991 m. rugpjūčio 19 d. išleidžia įsakymą Nr. 160 ,,Dėl KAD padalinių veiksmų ypatingos situacijos metu“ (pirmame punkte įsakoma SKAT, KAD Mokomajam junginiui, Pasienio apsaugos tarnybai ginklu ginti LR AT ir Vyriausybės rūmus);
i) sustiprinta Parlamento apsauga;
j) KAD padalinių vadai gavo konkrečias užduotis, susijusias su karių mobilizavimu Parlamento gynybai;
k) 1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos kariškiai įvykdo provokaciją prie Lietuvos Respublikos AT 1-ojo apsaugos posto. Susišaudymo metu tarp sovietų kariškių ir savanorių žūsta Artūras Sakalauskas, dar 11 savanorių (J. Alyta, L. Kaladė, A. Mickevičius, I. Kvedaravičius, A. Pėstininkas, D. Joneikis, S. Tulevičius, A. Navickas, A. Antanaitis, A. Buivydas, A. Gerulis) sužeidžiami;
l) KAD pasiuntė į Maskvą lietuvių instruktorius padėti rusams ir nuvežė 1000 baltai mėlynai raudonų Rusijos vėliavų.

SKAT rinktinių vadai gavo konkrečias užduotis:

1. Suformuoti būrį savanorių Parlamentui ginti;
2. Palikti įkurtus štabus, paslėpti asmens bylas, ginklus ir kitą turtą;
3. Organizuoti ryšį su SKAT‘o štabu, stebėti karinius dalinius;
4. Nenakvoti namuose, evakuoti savo šeimas į saugesnes vietas;
5. Per pirmąjį priešo puolimą stengtis išsaugoti savo karius, užmegzti ryšį tarp rinktinės padalinių, organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas ir partizanų karą Lietuvoje.

SKAT Alytaus rinktinės būrys savanorių, 1991 m. rugpjūčio 19 d. išvykęs į Vilnių ginti Lietuvos Respublikos Parlamento: būrio vadas – Modestas Žaliauskas, Vytas Meškeliūnas, Žilvinas Jakubauskas, Virgis Rafanavičius, Alfredas Muliuolis, Igoris Kvedaravičius, Artūras Sakalauskas, Rimas Jarašiūnas, Giedrius Navickas, Rimas Mikalajūnas, Rimas Miliauskas, Remigijus Bruklys, Petras Bruklys, Rytis Bulonas, Valdas Baciuška.

 

Kas tuo metu vyksta Maskvoje?

 

1. Maskvoje įvesta komendanto valanda, perversmininkų sutelktos KGB specialiosios pajėgos, grupės Alfa, Maskvos OMON‘o, vidaus kariuomenės ir kiti daliniai.
2. Pučistams ryžtingai pasipriešino Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (toliau – RTFSR) prezidentas B. Jelcinas, kuris išleido įsaką, smerkiantį minėtus veiksmus. Visa tai buvo įvardyta kaip valstybės perversmas.
3. Maskvos ir aplinkinių regionų gyventojai stato barikadas aplink Rusijos Parlamentą.
4. Ištikimiausia Rusijos kariuomenės dalis pereina į B. Jelcino šalininkų pusę, perversmininkai veikia neryžtingai ir pralaimi.

RTFSR Prezidento B. Jelcino įsako ištrauka:

,,Pabandyta įvykdyti valstybinį perversmą, nušalintas nuo pareigų SSRS Prezidentas M. Gorbačiovas, kuris yra Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų vadas. Sudarytas antikonstitucinis valstybinis nepaprastosios padėties komitetas, kurio vadovas – G. Janajevas.
Susidarius ypatingai situacijai nutarta: iki SSRS deputatų suvažiavimo sušaukimo visi Sovietų Sąjungos vykdomosios valdžios organai, įskaitant Valstybės saugumo komitetą, Vidaus reikalų ir gynybos ministeriją, esantys RTFSR teritorijoje, pereina tiesioginiam Rusijos prezidento pavaldumui‘‘.

Žlugus komunistiniam pučui Maskvoje, Lietuvos nepriklausoma valstybė tapo realybe. Lietuvos Respublikos valdžia perėmė visas krašto valstybines funkcijas ir ėmėsi aktyvių veiksmų, įtvirtinant valstybės vientisumą. Iš buvusių SSRS komisariatų ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) SSKP platformos perėmė turtą ir ėmėsi veiksmų pažaboti autonomininkus Vilniaus, Šalčininkų rajonuose bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutarimą ,,Dėl Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybų paleidimo“, o 1991 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą ,,Dėl tiesioginio valdymo įvedimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje“. Prasidėjo visuotinis Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimas – iki 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino 94 valstybės. 1991 m. spalio mėnesį Baltijos valstybių taryba, susirinkusi Vilniuje, suformavo naują uždavinį – išvesti Sovietų Sąjungos kariuomenę, kaip okupacinę, užsibuvusią nuo 1944 metų.

Apibendrinimas

 

Paskelbus nepriklausomybę ir prasidėjus Sovietų Sąjungos agresijai, nepriklausomai Lietuvos valstybei ir krašto apsaugos sistemai reikėjo kovotojų, žmonių, gebančių efektyviai veikti vien savo iniciatyva, kelti sau uždavinius ir juos realizuoti kovinėje situacijoje, lyderių, gebančių mobilizuoti ir vesti paskui save aplinkinius. Tuo metu Lietuva turėjo tokių žmonių. Kyla klausimas: ar jų turi dabar?

Valstybės ir kariuomenės problematika praėjus 20-čiai metų

 

Dažnai tenka lankytis įvairiose Lietuvos vietose, skaityti paskaitas jaunimui, diskutuoti su visuomeninių organizacijų nariais, šauliais, kariais ir kitais žmonėmis, kurie neabejingi Lietuvos valstybės likimui. Žmonės kelia klausimus, susijusius su švietimu ir mokslu, prokuratūros ir teisėsaugos darbu, jaunimo užimtumu, Lietuvos valstybės įstatymų laikymusi ir pagarbos eiliniam Lietuvos Respublikos piliečiui ugdymu. Ypač jaučia nuoskaudą 1991 m. žuvusiųjų artimieji ir valstybės gynėjai dėl pilietiškumo ir patriotizmo stokos dabartinėje visuomenėje. Štai klausimai, labiausiai akcentuojami informacinėse priemonėse, susitikimuose, diskusijose, kuriuose bandoma rasti atsakymus ir išsakyti savo nuomonę:

• Ar valstybė tinkamai pasirūpino 1991 metais žuvusiųjų artimaisiais ir valstybės gynėjais?
• Ar Lietuva sugebėtų apsiginti nuo išorinių pavojų?
• Kaip dirba mūsų Valstybės saugumo departamentas?
• Kodėl toleruojama nepagarba mūsų valstybinei kalbai ir istorijai?
• Kas vyksta Vilniaus, Šalčininkų ir Visagino rajonuose? Ar juose laikomasi Lietuvos valstybės įstatymų?
• Kaip ugdomas mūsų jaunimas mokymo įstaigose?
• Kodėl mūsų žmonės bėga iš Lietuvos?
• Kur dingo pagarba ir atjauta žmogui?
• Kodėl mus vis dar kausto baimė pasakyti tiesą?

Veiksmai, silpninantys kariuomenę ir jos gynybinius pajėgumus:

• Karių patriotinio ugdymo pamatas padėtas Lietuvos nepriklausomybės ir kariuomenės kūrimo pradžioje nėra tinkamai panaudojamas;
• Mūsų valstybėje ir kariuomenėje nėra deramai įvertintas ir suvoktas Lietuvos partizaninis karas;
• Sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) daro neigiamą įtaką kariuomenės personalo komplektavimui, visuomenės patriotinėms nuostatoms ir riboja piliečių galimybę rengtis valstybės gynybai;
• Dalis karininkų nejaučia atsakomybės dėl tolimesnės valstybės ir kariuomenės raidos, nėra aktyvūs ir organizuoti, siauro akiračio, nedalyvauja visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje;
• Besikartojančios neparengtos kariuomenės reformos per visą atkurtos kariuomenės laikotarpį privertė dalį gerų karininkų, puskarininkių, seržantų, karių savanorių savo noru ar priverstinai pasitraukti iš KAS.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos kariuomenė, atsikūrusi kartu su valstybe 1990 metais, per 20 metų patyrė labai daug geros ir blogos įtakos ir pokyčių, kurie sukelia dabarties vertybių krizę, chaoso būseną, dalies žmogiškumo ir patriotizmo praradimą. Tai, be abejo, neigiamai veikia tiek karius, tiek civilius, kurie tarnauja ir dirba KAS, žlugdo karių motyvaciją ir trukdo padaliniams tinkamai vykdyti kovinį pasirengimą.

Atsižvelgiant į visus čia minėtus faktus, kyla klausimas, ar tokia kariuomenė, atėjus sunkiam momentui, yra pajėgi ginti valstybę ar vadovauti pasipriešinimo kovai?

 

Savanorio Artūro Sakalausko gyvenimo kelias ir jo atminimo įamžinimas po mirties

 

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. 1981 m. baigė Alytaus 5-ąją vid. m-klą, 1983 m. – Alytaus 9-tą profesinę technikos mokyklą. Dirbo Alytaus mašinų gamykloje šaltkalviu-surinkėju, Kaišiadorių r. (Kietaviškėse), Alytaus r. tarpkolūkinėje statybos organizacijoje, ,,Nemuno‘‘ ir ,,Alovės‘‘ kolūkiuose statybininku. Žaidė rankinį Alytaus moksleivių rinktinėje ir medvilnės kombinato komandoje ,,Varsa‘‘. Karinė tarnyba prasidėjo 1991 m. sausio 20 d. įstojus į savanorius, vėliau jis aktyviai dalyvavo 1991 m. vasario 9 d. referendume, kur vykdė balsavimo urnų su biuleteniais apsaugą, 1991 m. balandžio 1–14 d. dalyvavo Parlamento apsaugoje, 1991 m. balandžio 7 d. priėmė kario priesaiką, 1991 m. birželio 30 d.– liepos 5 d. dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių apsaugoje, 1991 m. liepos 6 d. dalyvavo SKAT pirmosiose sporto žaidynėse. 1991 m. vasario–liepos mėn. dalyvavo rinktinės organizuojamuose mokymuose savanoriams psichologijos, ginkluotės, dziudo, kovinės savigynos ir medicinos temomis. 1991 m. rugpjūčio 21 d. žuvo gindamas LR Parlamentą 1-ajame apsaugos poste.

Sakalauskas po mirties apdovanotas:

1991 m. rugsėjo 6 d. Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiaus ordino žvaigžde;
1992 m. sausio 9 d. Sausio 13-osios atminimo medaliu;
1993 m. gegužės 14 d. Garbės savanorio ženklu;
2007 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu;
2007 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos 1-ojo laipsnio medaliu ,,Už nuopelnus Lietuvai ir Sąjungai‘‘;
2010 m. balandžio 20 d. 1-ojo laipsnio medaliu už nuopelnus Vilniaus miestui ir tautai.

Artūro Sakalausko žūties vietoje Vilniuje pastatytas paminklinis akmuo, palaidojimo vietoje Alytuje – paminklas. 1991 metais SKAT muziejuje Vilniuje įrengtas atminimo stendas savanoriui A. Sakalauskui. Nuo 1992 metų Alytuje kasmet organizuojamas futbolo turnyras savanoriui atminti. 1997 m. sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės įsteigtame muziejuje ,,Mūsų tautos istorinė atmintis‘‘ savanoriui atminti įrengta ekspozicija. Išleistos dvi knygelės: ,,Rugpjūčio nerimas‘‘ (2002 m.) ir ,,Motinos rauda‘‘ (2007 m.). Kauno r. savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Tirkliškių kaime (Alšėnų sen., Kauno r. ) vienai iš gatvių suteiktas A. Sakalausko vardas. Alytaus miesto savivaldybės 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Alytaus senamiestyje irgi vienai iš gatvių suteiktas A. Sakalausko vardas. Kiekvienais metais Alytuje ir Vilniuje organizuojami renginiai prisimenant 1991 m. rugpjūtį. 2011 m. rugsėjo 1 d. numatoma atidengti atminimo lenta A. Sakalausko Dainavos pagrindinėje mokykloje (buvusi 5-oji vid. m-kla).

Savanorio gyvenimo kelio ir atminimo įamžinimo tikslas – kad dabartinis jaunimas (moksleiviai, studentai, kariškiai) perimtų to laikmečio dvasią, pasiaukojimą, drąsą bei atsakomybę už savo valstybės dabartį ir ateitį. Šio tikslo per 20 metų ir siekia savanorio Artūro Sakalausko tėveliai Genovaitė ir Pranas Sakalauskai, sesuo Aušra ir jo bendražygiai.