„Savanoris“ 2008 m. lapkričio 27 d. Nr. 11 (395)

Ginklai žvanga, bet mūzos netyli

Ats. kpt. Vytautas VOVERIS
„Savanorio“ redaktorius

Dainuoja mjr. Valerijus Šerelis. Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

Taip galima būtų pasakyti, perfrazuojant seną romėnų posakį, apie 2008 m. lapkričio 14 d. Vilniuje, Šv. Ignoto (Įgulos) bažnyčios Rūsio salėje vykusį mjr. Valerijaus Šerelio poezijos rinkinio „Mūzoms ir jų kareiviams“ pristatymą.
Majoras – senas karys, savanoris kūrėjas, tarnybą pradėjęs dar 1991 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų savanorių būryje. Baigęs Miškų fakultetą pasirinko kario profesionalo kelią. Lietuvos miškų žinyba neteko vieno girininko ar urėdo, Lietuvos kariuomenė įgijo vieną gerą karininką. Per 17 metų daug patirta ir pamatyta, nes teko patarnauti ne tik dragūnuose bei jėgeriuose. Afganistane vadovavo Lietuvos specialiųjų pajėgų eskadronui. Vėliau su tada dar viršila Ernestu Kuckailiu buvo pirmieji lietuviai NATO mokymo misijoje Irake, dirbo Irako karo akademijoje. Kurį laiką teko padirbėti ir mūsų Karo akademijoje, o šiuo metu – Baltijos gynybos koledžo instruktorius.
– Mano senelis buvo tikras kareivis, – sako majoras, – tarnavo Geležinio Vilko dragūnų pulke, priklausė Šaulių sąjungai, o Antrajame pasauliniame kare kovojo prieš rusus. Norvegijoje pateko į nelaisvę ir laivu buvo nugabentas į lagerius Archangelsko srityje.
Tarkime, kad tai yra genai. Bet kodėl žmogus rašo, groja, dainuoja? Tai jau ne genai, o Dievo dovana ir Valerijus Šerelis ją turi.
Pirmojoje knygelėje tilpo 71 eilėraštis. Anotacijoje rašoma, kad „tai pirmasis kareivio, daug mačiusio ne visai šaltuose kraštuose – Afganistane ir Irake – eilėraščių rinkinys. Jame lengvu humoru, subtiliomis užuominomis, o kartais ir kandžia ironija ar sarkazmu, ciniškai arba atvirkščiai – romantiškai, beveik nuolat su šypsena žaidžiama žodžiais“. Autorius turi savo tematiką – kareivio gyvenimas, tarnyba, buitis, turi ir savo stilių, iš pirmo žvilgsnio atrodytų labai paprastą – rupūs, nerimuoti, lakoniški tekstai. Panašiai rašo Gintautas Dabrišius. Tame paprastume ir slypi didžiausi pavojai. Jeigu nėra savitos, iki aforizmo suspaustos minties, metaforos ar ironijos blyksnio – nėra ir poezijos, tik banalūs eiliavimai.
Daugelyje V. Šerelio posmų tie pavojai sėkmingai įveikti. Pegasas, tarkime, jau liuoktelėjo per tvorą į tikrosios poezijos lankas, bet dar ne į pačias vešliausias, dar tik pakraštėlyje. Pradžia padaryta, o toliau – ką parašys, tą ir turės. Kūrybai būtina ne tik tobula poetinė klausa, bet ir kalbos jausmas, netikslus ar ne vietoje atsiradęs žodis gali niekais paversti visą eilėraštį.
Knygelė iliustruota j. psk. E. Kuckailio fotografijomis ir piešiniais. Tai irgi malonus netikėtumas, pasirodo, Žvalgų mokyklos instruktorius ne tik rašo straipsnius karinei spaudai, fotografuoja, filmuoja, bet ir puikiai piešia.
Apie mjr. V. Šerelio atliekamas savos kūrybos kareiviškas dainas būtų kita kalba. Galima tik pacituoti Sigito Gedos nuomonę apie dainą „Skylutė šalme“: „Gal ir ne viskas tobula, bet nauja patirtis, kai motyvas iš gilumos – sužeisto ir palikto mirti kareivio“. Sulaukti S. Gedos pagyrimo žodžių ne kiekvienam lemta. V. Šerelio dainos turėtų plačiau pasklisti kariuomenėje.


 

Mjr. Valerijus ŠERELIS
Ant žemės krenta lapai ir kareiviai

Karas ir meilė

Karas ir meilė
Kareiviai ir mūzos
Šūviai kaip muzika
Sprogimai muziejuose
Išvogti eksponatai
Jausmai per atstumą
Abejonės neima
Kol nepradedi galvoti
Kur Dievas kūrė žmogų
Kuo virto rojaus sodai

Kulkos pridaro skylučių

Kulkos pridaro skylučių
Pro kurias išeina sielos
Sunku jas paskui sugaudyti
Sugrūst už spygliuotos vielos

Džihado kardo nukirsta

Džihado kardo nukirsta
Pilnatis pavirto delčia
Nešaudyk tol kol nematai
Gali pataikyt Dievui
Netyčia
Kur nors į langą
Man kliuvo
Į padangą

Aš girdžiu ir klausau

Aš girdžiu ir klausau
Esu derybininkas
Bandau suprasti
Derinu savo setarą
Kad kalba nerėžtų ausies
Nesvarbu ką sakysi

Minimali žala – apgaulė

Minimali žala – apgaulė
Maksimali nauda – baisu
Maksimali šviesa – saulė
Minimali spalva – tamsu
Minimaliai atgal – į priekį
Minimaliai skanu – sotus
Maksimaliai vėlai – niekad
Maksimaliai arti – viduj
Maksimaliai kreivai – ratais
Minimaliai lėtai – atgal
Maksimali tyla – kurčias
Minimaliai toli – čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.