Algirdas Meškauskas
1960 – 2015

Algirdas Meškauskas<br /> 1960 - 2015

Gimė 1960 m. birželio 21 d. Vidsodžio k., Kelmės raj. 1975 m. baigė Vidsodžio aštuonmetę mokyklą. 1979 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir gavo dailininko vykdytojo diplomą ir įgijo meninio metalo apdirbimo kalvio kvalifikaciją. 1979 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, grįžęs dirbo dailininku Palangos komunalinių įmonių kombinate. 1983 m. laimėjo konkursą į Lietuvos televizijos diktoriaus pareigas ir dirbo šį darbą iki tragiškų 1991 m. sausio įvykių.
Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus televizijos studiją, vienas pirmųjų skaitė „Žinių“ ir „Panoramos“ laidas, rengė laidas apie savanorius, o 1991 m. gegužės 11 d. tapo Krašto apsaugos departamento Informacinės gynybos skyriaus viršininku.
Vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai.
Kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, vėliau – vyresniojo leitenanto karininko laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas.
1993 m. baigęs Suomijos įmonės „Oy Telefakta“ reklamos organizavimo kursus, dirbo šios firmos reklamos organizavimo vadovu. 1997 m. dirbo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovu spaudai, vėliau tapo šios ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju. 1998 m. buvo pakviestas dirbti į Vidaus reikalų ministeriją atstovu spaudai. 1999 m. pradėjo dirbti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus patarėju.  2000 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo žurnalisto specialybę. 2004–2006 m. – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, 2006 m. vasario–gegužės mėn. – AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas. Nuo 2006 m. birželio – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas.
Stažavosi įvairiose srityse: viešųjų ryšių – „Amerikos balse“ Vašingtone, vadybos – Norvegijos Oslo komunoje, žmogaus teisių – Latvijos universitete Rygoje, lygių galimybių – Vašingtone ir Niujorke. 2003 m. buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu 2003 m. buvo Minske vykusių renginių, skirtų žmogaus teisėms aptarti, konsultantas.
2001 m. įsteigė viešąją įstaigą „Vyrų krizių ir informacijos centras“. Buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys. Dalyvavo įvairiose konferencijose ir skaito pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistinės etikos klausimais. Organizavo ir vedė seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.
Surinko ir išleido lietuvių poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011), 2010 m. išleido savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.
Didžiąją dalį laisvalaikio skirdavo šeimai, mėgo literatūrą, poeziją, tapybą, buvo tolimų kelionių automobiliu entuziastas.
Nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d.Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys KAM būryje.
Mirė 2015 m. gruodžio 6 d., Vilniuje

Apdovanotas Sausio 13–osios atminimo, Kariuomenės kūrėjo – savanorio medaliais, II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.