„Savanoris“ 2014 m. balandis Nr. 4 (460) 10 p.
LKKSS ženklo mįslės
Zigfridas JANKAUSKAS
savanoris kūrėjas
1927 m. sausio 8-9 dienomis Kaune įvyko pirmasis savanorių kūrėjų kongresas. Ši data laikoma Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos įkūrimo diena. Tikslinga pažymėti, kad idėja susiburti į visuomeninę organizaciją 1918 – 1920 metų savanoriams kilo jau 1925 m. 1926 metų rugsėjo 5 d. Kaune, Lietuvos Šaulių Sąjungos salėje įvyko savanorių pasitarimas, kuriame dalyvavo per 60 savanorių. Analogiškas pasitarimas įvyko Šakiuose. Jau 1926 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmasis LKKSS suvažiavimas, kuriame dalydavo daugiau nei 100 savanorių.
Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto, bei Kauno geležinkelių dirbtuvėse buvo gaminami LKKSS didysis ženklas, kuris buvo nešiojamas prie karinės uniformos ir mažesnis – prie civilinių drabužių.
Žymaus kolekcininko Algimanto Astiko (1929 – 1990) knygoje „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918 – 1940“ Vilnius „Mintis“ 1993, psl. 240 smulkiai aprašyti didysis ir mažasis ženklai, tad aptariamame straipsnyje kartotis nėra tikslo.
Autorius nurodo, kad didysis ženklas 3,5 x 3,7 cm, sidabras?, geltonas, žalias ir raudonas emalis, kardai ir Gedimino stulpai nuauksinti. 1993 m. sausio 23 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos atkuriamasis suvažiavimas, vėliau pagaminti didysis ir mažasis ženklai. Šio straipsnio autorius, LKKSS narys, 2003 – 2007 m. VAS pirmininkas pastebėjo, kad atkurtasis ženklas ryškiai skiriasi nuo originalo (visas ženklas geltonos spalvos), nors mažasis atkurtas teisingai: baltos spalvos su trikampiu padengtu geltonu, žaliu ir raudonu emaliu. LKKSS VAS vėliavoje pavaizduotas baltos spalvos ženklas su nuauksintais kardais, o LKKSS nario pažymėjimo pirmoje pusėje pavaizduotas ženklas baltos spalvos, tik deja, be trispalvės spalvų. Kitoje pusėje pavaizduotas teisingas, atitinkantis tarpukario laikų, ženklas.
Tad kas čia įvyko. Tiek knygos autorius A. Astikas (1929 – 1990), tiek leidėjai nurodo, kad knygoje yra netikslumų ir klaidų, aprašyta 400 ženklų ir jų atmainų. Jau tarp gaminamų ženklų tiek Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto ir Kauno geležinkelių dirbtuvėse yra skirtumų (skirtingas kardų rankenų apvijų skaičius, skiriasi priesagėlių spalva, net ir matmenys skirtingi).
Tad pradedame gilintis į technologijas. Pasirodo, kad emalis geriausiai „kimba“ prie sidabro, tompako (vario 90-92%, cinko 8-10%), melchioro (neuzilberis). Šiuolaikinės technologijos leido nustatyti ženklų metalo sudėtį. Tad autoriaus rinkinyje esantis didysis ženklas pagamintas iš sidabro, praba 925, žinomo kolekcininko Stasio Žukausko rinkinyje esantis ženklas įdomus tuo, kad pagamintas iš žemos prabos sidabro (sidabro 35%, vario 57%, cinko 7%, melchioro 13%), o Gedimino stulpai ir kardai pagaminti iš lydinio, kurio sudėtis: vario 62%, cinko 23%, melchioro 13%.
Matyt metalo difuzijos principo būdu varis prasiskverbė į paviršių ir sudarė įspūdį, kad kardai ir Gedimino stulpai nuauksinti. Ištyrus ir kitus ženklus (Lietuvoje šiuo metu aptikti apie 20 didžiųjų ženklų), nė vieno nerasta nuauksinto. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje yra trys ženklai, visi metalo spalvos. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra du ženklai: vienas ekspozicijoje (baltos spalvos), kitas fonduose su geltonos spalvos pėdsakais ant kardų ir Gedimino stulpų. Tad kodėl A. Astikas parašė „nuauksinti kardai ir Gedimino stulpai“?
Variantai keli:
1. Kažkas sąmoningai paprašė nuauksinti Gedimino stulpus ir kardus
2. Metalų difuzijos pagrindu ant kalavijų ir Gedimino stulpų ilgainiui atsirado geltona spalva (juk vario 62%!)
Asmeniškai linkęs pritarti antrajam variantui. Visi ženklai, esantys Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose yra metalo spalvos, tad jeigu ir atsirastų dalinai ar net pilnai nuauksintas, vadovaujantis logika, negalima būtų teigti, kad buvo auksinami.
Didžiulė problema, kad nerastas gal neišlikęs, o gal net ir neaprašytas ženklo statutas, aprašas. Visa tai ieškojimų kelias, įdomus, prasmingas. Matomai kitų kolekcininkų ar muziejų darbuotojų atliekami tyrimai leis dar konkrečiau detalizuoti šiuos momentus. Šiuo metu jau yra atkurtas, pagamintas LKKSS didysis ir mažasis ženklai pagal tarpukario laikų ženklą – originalą. Ženklus pagamino UAB „ALPERA“. Gaminant, tiksliau atkuriant, ženklą įvyko kuriozinis atvejis. Originaliame ženkle kairysis kardas dengia dešinį. Pagaminus (atkūrus) gavosi atvirkščiai: dešinys dengia kairįjį. Dar įdomiau, kad LKKSS nario pažymėjime pavaizduotas teisingas, originalus tarpukario ženklas, o dešinys kardas dengia kairįjį. Tai jau poligrafijos, spausdinimo niuansai.
Gerbiami LKKSS nariai, jeigu pageidaujate įsigyti aptariamą LKKSS ženklą, kreipkitės pas apskričių skyrių valdybų pirmininkus, jie pateiks pilną informaciją įsigijimo klausimais. Yra galimybės užsisakyti didįjį ir mažąjį ženklus iš sidabro.
Dėkoju už komentarus ir suteiktą galimybę pamatyti autentiškus tarpukario LKKSS ženklus Lietuvos Nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjai Daliai Grimalauskaitei, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyriaus vedėjai Geraldai Dručkuvienei, Trakų istorijos muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjui Ignui Narbutui, kolekcininkams Stasiui Žukauskui, Liudui Šulinskui ir kitiems.
Zigfridas Jankauskas
LKKSS VAS narys
LKKSS valdybos įgaliotas atkurti originalų LKKSS ženklą
Straipsnio pabaiga po 9 metų—>
Žemiau pateikiami tekste aptartų ženklo atmainų vaizdai:
