„Savanoris“ 2012-02-23 Nr.2 (434) 6 psl.

Juodosios beretės – kas tai?

Ats. ltn. dr. Vytautas RAČKAUSKAS
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius

 2012-01-17. Pirmoji oficiali LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus narių rikiuotė. Pirmoje eilėje, iš kairės į dešinę: Rimantas Šileikis (su vėliava), Vytautas Račkauskas, Dainius Gudelis, Artūras Armonavičius, Gasparas Genzbigelis, Leonardas Striupas, Eimutis Matiukas, Antanas Burokas. Antroje eilėje, iš kairės į dešinę: Stasys Versekėnas, Antanas Kliunka (Šiauliai), Vaclovas Latvys, Jonas Juodka, Petras Gudmonas (užstotas). Nuotrauka Zigfrido Jankausko (išėjęs iš rikiuotės fotografuoti).

Nepriklausomybės aikštėje, šalia Lietuvos Seimo rūmų, buvo paminėtos Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų įkūrimo 21-osios metinės. Viskas tradiciška: KASP vadovybė, uniformuota karininkija, rinktinių savanorių „dėžutės“, pereinamasis kalavijas geriausiai savanorių kuopai… Bet buvo kai kas ir netradiciško, netikėto – tai prieš renginį, iš visų pusių į aikštę besirenkantys civiliai apsirengę vyrai su juodomis beretėmis, o beretės priekyje „auksu“ žibanti kokarda su Vyčiu ir šiuos vyrus labai nustebusiais žvilgsniais palydintys jauni kariai savanoriai, policininkai ir civiliai žiūrovai. Ne vienam tuomet sukirbėjo mintis: „Kas čia per kariuomenės padalinys? Kas gi tos JUODOSIOS BERETĖS? O minėti vyrai, su šypsena veide, pajuokaudami, pasisveikinę tarpusavyje tarsi broliai, ramiai stojosi dviem eilėm į rikiuotę, už karininkų kolonos, šalia vėliavos… Tai buvo pirmoji, oficiali, sutarta ir suderinta su KASP vadovybe, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narių rikiuotė. Oficiali savanorių kūrėjų rikiuotė, kuriai gimti prireikė 19 metų (LKKSS įkurta 1927 m., atkurta 1993 m.). Į ją stojo LKKSS Vilniaus (13) ir Šiaulių (1) apskričių skyrių nariai (surinkti skubos tvarka per vieną dieną). Smalsūs jaunų karių savanorių žvilgsniai ir paskatino parašyti, tiksliau priminti, kas gi yra tos“ juodosios beretės“?

1990 m. balandžio 25 d. įsteigtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kad sukurti krašto apsaugos sistemą. Tais pačiais metais gegužės 31 d. įkuriamas KAD Karinis-techninis sporto klubas, vienijęs apie 200 narių (sportininkų), iš jo rugpjūčio 21 d. „gimsta“ KAD Apsaugos tarnyba – sukarintas padalinys, saugojęs ypač svarbius Lietuvos Respublikos objektus, taip pat valstybės vadovybę bei prižiūrėjęs tvarką įvairių renginių metu. Šios tarnybos kariai vilkėjo juodos spalvos kasdienines uniformas, dėvėjo juodos spalvos beretes su kokarda, kurios centre buvo atvaizduotas Lietuvos valstybės herbas – Vytis. Taip pat juodąsias uniformas dėvėjo Pasienio apsaugos tarnybos (PAT) prie KAD kariai. Dėl šios uniformos sukūrimo ir ženklų parinkimo (KAD Karinio-techninio sporto klubo nariams), 1990 m. rugpjūčio mėnesį KAD direktorius Audrius Butkevičius, pritariant prekybos mininstrui Albertui Sinevičiui, kreipėsi į Vilniaus modelių namus (direktorius Aleksandras Vielavičius). Rudens pradžioje uniformos pavyzdys buvo pristatytas LR AT pirmininkui Vytautui Lansbergiui, jai pritarta ir pradėta serijinė gamyba. 1990 m. spalio viduryje pirmąsias juodos spalvos uniformas gavo KAD Apsaugos tarnyba. Juodos beretės kokarda buvo atkurta pagal 1934 m. Lietuvos kariuomenės modelį. Jau tuomet buvo numatyta, kad juodos spalvos uniforma bus laikina, kasdienė, pritaikyta darbui, svarbių valstybės objektų apsaugai, o ateityje pagal jos modelį bus pasiūta nauja kasdieninė karių uniforma, turėsianti seną tradicinę Lietuvos kariuomenės spalvą. Jau 1991 m. vasario 16 d. AT rūmuose Atskirosios apsaugos kuopos kariai vilkėjo nauja žalios samanų spalvos uniforma. Juodosios beretės buvo dėvimos ilgėliau, kol jas taip pat pakeitė žalios spalvos kepurės ir beretės.

Vėliau iš KAD Apsaugos tarnybos branduolio 1990 m. gruodžio 6 d. buvo suformuota Atskiroji mokomoji kuopa, iš šios 1991 m. sausio 29 d. – Garbės sargybos kuopa, o vasario 22 d., jas apjungus, įkurtas Mokomasis junginys, kurio pagrindu spalio 14 d. įkurta Greito reagavimo brigada (1992 m. birželio 6 d. minėtai brigadai suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas).

Pirmas viešas ir oficialus Lietuvos kariuomenės pasirodymas su juoda uniforma buvo 1990 m. lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir perlaidojant nežinomą kareivį Kaune. Antrasis – 1991 m. kovo 11 d., minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniuje (su juodomis uniformomis prie AT pražygiavo Apsaugos tarnybos prie KAD vyrai).

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdyboje ne vieną kartą kalbėta ir diskutuota, kad Sąjungai būtinas atpažinimo ženklas, ne tik Sąjungos ar skyrių vėliavos, bet ir kiekvieno LKKSS nario, ypač dalyvaujant oficialiuose renginiuose… Jaunuosius ir vyresnius šauliukus visi mato, karius savanorius taip pat, reguliarios kariuomenės padaliniai aiškiausiai matomi, niekas tik nepastebi kariuomenės kūrėjų, o gi nuo jų prasidėjo Lietuvos kariuomenės kūrimas, jie stovėjo šaltyje ir kaitroje strateginių objektų postuose su medžiokliniu šautuvu (geriausiu atveju), o dažnai ir praktiškai tuščiomis rankomis (metalinis strypas, molotovo kokteilis ar pan.), juos mušė ir žudė Lietuvos pasienyje, įžeidinėjo ir grasino savi ir svetimšaliai priešai. 2011 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdoje LKKSS valdyba priėmė istorinį sprendimą (protokolas Nr. 3) – LKKSS nario atpažinimo ženklas – 1990 m. KAD-e naudota juoda beretė su kokarda (segama beretės priekyje). Kaip visada buvo daug diskusijų, kodėl juoda, kodėl ne bordo, ar žalia… Argumentų daug, bet pagrindinis vienas – istorinis tęstinumas pagerbiant pirmąją uniformą. Kad taupyti žmonių lėšas, nuspręsta nešioti prie tvarkingų civilių rūbų tik beretę su kokarda (kas nori gali siūtis ir visą uniformą, bet neprivalu). Nuo praeitų metų pabaigos yra paruoštas LKKSS nario beretės su kokarda dėvėjimo statutas, kuris šiuo metu tikslinamas.

Pirmasis viešas oficialus LKKSS narių su juodomis beretėmis pasirodymas (rikiuotė) jau, kaip minėta, įvyko 2012 m. sausio 17 d., antroji oficiali rikiuotė numatyta vasario 16 d. Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, minint 1949 m. vasario 16 d. pasirašytą Partizanų deklaraciją.

Ir pabaigai norisi priminti visiems žinomą pasaką apie kaimą, kur visus senolius sūnūs žiemą išveždavo į mišką numirti. Veža vienas sūnus tėvą ir kartu pasiima savo sūnų, senolio vaikaitį. Nuvežęs palieka senolį su rogutėmis, o sūnus sako: „tėveli, tėveli, tu roges paimk, su kuo gi aš tave į mišką vešiu“. Susimastė tėvas, paėmė rogučių virvagalį ir su savo vaikeliu parsitempė senolį namolio. Koks gi pasakos moralas ir kaip jį susieti su kariuomenės kūrėjais… Tiesa paprasta: mieli karininkai ir kariai („sūnūs“), gerbkite kariuomenės kūrėjus, savo pirmtakus, kurie iš tuščios vietos kūrė Lietuvos kariuomenę („senolius“), nes kitu atveju, nauja karta karininkų ir karių („vaikaičiai“), su jumis elgsis taip pat, kaip jūs su kūrėjais savanoriais… Nelydėkite mus, juodosios beretės nešiotojus, nustebusiais, kartais ir pajuokiančiais žvilgsniais… Mes, kūrėjai savanoriai, savo Tėvynei atidavėme daug, net buvome pasiryžę už ją mirti… Dabar Jūsų ir ateinančių kartų karių eilė įrodyti, kad ginsite Lietuvą. Mes jau istorija, bet labai garbinga istorija, ir ne kiekvienam lemta gimti „neramiais laikais“, kai turi ryžtis į kurią pusę stosi, kokias vertybes ginsi, už ką pasiryžęs net mirti.

Labai gražu būtų, kad valstybinių ir ypač kariuomenės renginių metu visoje Lietuvoje būtų sudarytos galimybės dalyvauti oficialioms „juodakepurių“ kūrėjų savanorių rikiuotėms. Gerbkime ir didžiuokimės savo pirmtakais – 1990-1991 m. kūrėjais savanoriais.