← Į pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —

Toliau →

PRATARMĖ

Šią knygą parašiau svarbiausia todėl, kad būdamas Vytauto Didžiojo Universiteto valstybės karinio rengimo lektorius, turėjau duoti studentams medžiagos rengtis egzaminams iš skaitomojo dalyko. Tačiau knyga nėra taikoma vien tik studentų reikalams. Stengiausi duoti pagrindines gaires mūsų visuomenės karinei galvosenai susidaryti. Manau, knyga ypač naudinga galėtų būti visų mokyklų mokytojams, dirbantiems inteligentams ir visiems tiems, kuriems tenka rengti paskaitas, turinčias ką nors bendra su karine politika.

Karinio valstybės rengimo arba karo politikos mokslą galima suprasti dvejopai. Galima duoti tik sausas, amžiais nekintamas dogmas ir karo teorijos keitimosi istoriją. Tai būtų grynai mokslinis karo politikos supratimas. Tačiau taip parašyta knyga dar neduotų Lietuvos inteligentui vaizdo, kaip mūsų Valstybė turi būti rengiama karui. Todėl šioje knygoje greta grynojo karo politikos mokslo stengiuosi nurodyti ir kelius, kaip tas mokslas galėtų būti sėkmingiausiai Lietuvos naudai taikomas. Į grynai mokslišką karo politiką įnešta publicistikos pradų. Tikiuosi, skaitytojas atskirs, kur kalbama apie pastoviuosius karo politikos dėsnius, o kur kalbama apie gyvenamojo laikotarpio reikalus, kurie gali būti ir nebūtinai visiškai taip sprendžiami, kaip siūlau.

Man rūpėjo parodyti vieną iš kelių, kuriuo einant galima Lietuvos karinį atsparumą padidinti. Parodžiau tą kelią, kuris, mano paties įsitikinimu, šiuo momentu geriausiai tiktų.

Neabejoju, kad, energingai ieškant, galima dar geresnių kelių rasti. Karinio Lietuvos stiprinimo darbas nestovi vietoje; jis yra energingai ir sumaniai dirbamas. Nauji šios srities laimėjimai dažnai atveria ir naujas tolesnio darbo perspektyvas. Laimėjimai kartais pasireiškia ten, kur jų nebuvo laukta, o kai kurie dalykai, puikiai atrodę teorijoje, nublunka praktikoje. Todėl te nesistebi universiteto klausytojas, jei kitais metais iš manęs ar iš mano įpėdinio universitete išgirs konkrečių pasiūlymų Lietuvos kariniam atsparumui stiprinti ir kiek kitokių, negu šioje knygoje išdėstyta.

Rengdamas šią knygą stengiausi kiek galint plačiau pasikalbėti su mūsų inteligentais karinio valstybės rengimo temomis, norėdamas gauti vaizdą, kuriuos karinius klausimus reikia mūsų inteligentijai daugiausia aiškinti. Ir ateityje kritikų pastabas atidžiai seksiu ir jomis pasinaudodamas stengsiuos tobulinti valstybės karinio rengimo kursą, skaitomą universitete. Šiuo atveju man rūpės ne fanatiškas gynimas to, ką parašiau šioje knygoje, bet kūrimas kuo teisingiausias pažiūros valstybės karinio rengimo reikalus. Žinodamas mūsų visuomenės nepalankią pažiūrą į tuos, kurie atsisako nuo vieną kartą išpažintos, nors ir klaidingos, nuomonės, čia ir noriu pabrėžti, kad savo tolesnio mintijimo nevaržysiu tuo, ką parašiau šioje knygoje.

Autorius. 

← Į pradžią

— Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“ 1939 m. —

Toliau →

Komentuoti

Your email address will not be published.Required fields are marked *