Pulkininkas leitenantas Karolis Dabulevičius
(1898 – 1988)

 

Gimė 1898 m. spalio 6 d. Gudiškių k., Javaravo (Sasnavos) vls., Marijampolės aps. Mokėsi Jurbarko, Vilniaus, Voronežo ir Sankt Peterburgo mokyklose. 1920 m. sausio 16 d. baigęs gimnaziją įstojo į Karo mokyklą, spalio 17 d. ją baigė, suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1 pėst. pulką jaun. karininku. 1922 m. sausio 19 d. perkeltas į 10 pėst. pulką. Ėjo pulko ryšių komandos viršininko pareigas. 1923 m. gruodžio 31 d. perkeltas į 5 pėst. pulką. 1924 m. rugsėjo 4 d. baigė Aukštųjų karininkų kursus. 1925 m. sausio 12 d. pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 m. lapkričio 27 d. perkeltas į Karo mokyklą ir paskirtas 2 kuopos būrio vadu. 1928 m. vasario 16 d. pakeltas į kapitonus. 1931 m. rugpjūčio 29 d. išklausė Aukštuosius karininkų kursus, lapkričio 23 d. pakeltas į majorus. 1934 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į Generalinio štabo II skyrių, o 1935 m. liepos 20 d. – į Kariuomenės štabo IV skyrių. 1937 m. birželio 28 d. baigus Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių suteiktos gen. štabo karininko teisės ir paskirtas Kariuomenės štabo I skyriaus operacijų dalies vedėju, rugpjūčio 28 d. paskirtas 3 pėstininkų pulko vado padėjėju, rugsėjo 8 d. pakeltas į gen. štabo plk. leitenantus. 1939 m. išrinktas Kėdainių įgulos karininkų ramovės valdybos pirmininku.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 27 d. paskirtas 9 pėstininkų pulko vadu, dėl antisovietinių nuotaikų pulke liepos 29 d. iš pareigų atleistas, paskirtas į Lietuvos liaudies kariuomenės štabą. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo mėn. perkeltas į Raudonosios armijos (RA) Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, vėliau šios mokyklos Rikiuotės skyriaus viršininkas. Kilus karui, iš RA pasitraukė.
1941 m. pradžioje suartėjo su V.Bulvičiaus Vilniaus antisovietinio pasipriešinimo grupe  – Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabu. 1941 m. birželio 22–23 d. Birželio sukilimo Vilniaus komiteto narys, 1941 m. birželio 24 d. išrinktas Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto nariu, kūrė Vilniaus įgulos lietuvių karių štabą. Nuo 1941 m. liepos 31 d. Vilniaus atstatymo tarnybos (vėliau Savisaugos tarnybos štabas) viršininkas. Nuo 1941 m. rugpjūčio iki –1944 liepos – Vilniaus miesto burmistras. Įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą, buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) Vilniaus apygardos štabo narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, po karo – į JAV. 1988 m. vasario 20 d. mirė Čikagoje.

Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio (1928 m. ), Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1938 m.) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 3 tomas, 14-15 p.
1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje / J.Jankauskas. Vilnius LGGRTC, 2010 (298-303 p.)