„Karys“ 1940 m. Nr.23 (1103) 1940-06-06 619 psl.
Karių kapai Vilniuje
1920 m. gindami Vilnių žuvo nemaža mūsų karių. Vieni jų ilsisi Vilniaus Rasų kapinėse, o kiti įvairiose kitose vietose.
Didesnė dalis Vilniaus gynėjų palaidota Rasų kapinių šiauriniame kampe tarp Sukilėlių ir Geležinės gatvių. Ten yra ir lenkų karių palaidota. Jiems pastatyti akmeniniai paminklėliai. Yra ir bendras paminklas — nelabai estetiškas stulpas, kuris skiria lenkų ir lietuvių karių kapus.
Čia dviejose eilėse palaidoti mūsų kareiviai: Juozas Srungis, Simonas 2ukas, Vincas Savickas, Ignas Lukošiūnas, Ignas Frikauskas, Antanas Viliūnas, Stasys Matijošaitis, Juozas Rimkus, Stasys Atkočiūnas, Stasys Savickas, Stepas Tomašauskas, Kazys Žukauskas, Juozas Šalčius, Juozas Pranckevičius, Juozas Simonavičius, Vladas Sailis ir 2 nežinomi kareiviai. Taip pat yra ir atskirų kapų: 4 šiauriniame pakraštyje prie tako — ltn. Jonas Mačiukas, eil. Antanas Šliupas ir 2 nežinomi kareiviai – ir 1 nežinomas kareivis prie a. a. K. M. Čiurlionio kapo. Tuo būdu Rasų kapinėse yra palaidota 23 kariai. Be abejo, jų čia yra palaidota daugiau. Tačiau po 9 metų tvarkant kapus jau nebe visus galima buvo surasti. Dar šiomis dienomis visai iš netyčių buvo užtiktas mūsų nežinomo kareivio kapas su kukliu geležiniu kryžiuku ir tokiu lenkišku parašu: „S+P Nieznany Žalnierz Litewski Polegly w 1920. Pokoj Jego Duszy”.
1929 m. su vietinių lietuvių skautų pagalba sakyti Vilniaus gynėjų kapai buvo sutvarkyti ir pastatyti nustatyto pavyzdžio cementiniai kryžiukai, ten pat Vilniuje padirbdinti.
Iki šiol tuos kapus globodavo vilniečiai lietuviai. Šiemet juos sutvarkė ir gėlėmis apsodino Vilniaus skautės – studentės Julė Liesytė ir Eugenija Staskevičiūtė. Gėlės buvo nupirktus Vilniaus Universiteto skaučių draugovės lėšomis.
Rasų kapinėse jau yra palaidoti keli mūsų kareiviai, mirę 1939 – 40 m.
Antakalnyje yra atskiros karių kapinės, kurių plotas apie 18 ha. Vieta labai graži – kalneliai, slėniai, miškas. Ten palaidota tūkstančiai rusų, vokiečių ir lenkų kareivių. Tarp rusų daug lietuviškų pavardžių. Tai per Didįjį karą lietuviai, tarnavę rusų kariuomenėje.
Ten buvo laidojami ir lenkų karininkai, jų šeimos, giminės ir šiaip piliečiai, kurie užsimokėdavo nustatytą mokestį. Viduryje kapinių stovi mūrinė koplyčia. Vienur kapai sutvarkyti, kitur dar netvarkyti. Kapinės aptvertos vieline tvora; reikia jau pagrindinio remonto, nes daugelyje vietų stulpai nupuvę.
Š. m. gegužės 21 d. Kariuomenės Štabo Spaudos ir Švietimo Skyriaus viršininko plk. Šarausko iniciatyva šias kapines apžiūrėjo tam tikra komisija, kurioje, be plk. Šarausko, buvo: I PD štabo viršininkas g. št. plk. Gustaitis, Karių Kapų Tvarkymo Komisijos pirmininkas plk. ltn. Krikščiūnas ir Vilniaus Miesto Savivaldybės Statybos Skyriaus/ viršininkas inž. arch. V. Zemkalnis–Landsbergis. Ši komisija išrinko vietą mūsų kariams laidoti ir nustatė bendrus šių kapinių sutvarkymo metmenis. Tačiau tam įvykdyti reikia daug darbo, nemaža lėšų ir ilgesnio laiko.
J.