Jonas Stanislovas Juodišius
1938 – 2002

 

Gimė 1938 m. gegužės 8 d. Kaune. Tėvas brig. generolas Jonas Juodišius, Kauno karo mokyklos viršininkas.
1958 – 1961 m. tarnavo SSRS kariniam laivyne.
Dirbo Kultūros paminklų restauravimo treste, restauravo puošybinę lipdybą Vilniaus Šv. Jonų, Šv. Petro ir Povilo, Visų Šventųjų bažnyčiose, Pažaislio vienuolyne, Kauno rotušėje ir Verkių rūmuose.
Nuo 1980 m. iki pat mirties dirbo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre, buvo vertinamas kaip meninio stiuko ir skulptūros aukščiausios kategorijos restauratorius. Jo dėka į Lietuvos muziejų ekspozicijų sales sugrįžo daugelis, atrodo, negrįžtamai prarastų vertingų skulptūrų: R.Jakimavičiaus „Poeto P. Vaičiūno biustas“, B. Bučo „Prezidento A. Smetonos biustas“, Louis Noel „Rebeka“ ir kitos. Jis konservavo ir restauravo  skulptorių: K. Jelskio, A. Vivulskio, P. Rimšos, J. Zikaro, V. Kašubos palikimą.

1990-1991 m. Spaudos rūmų, Televizijos bokšto, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas. 1991 m. sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose prisiekė  Lietuvos Respublikai.  Vienas iš Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos 8 rinktinės organizatorių.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) vienas atkūrėjų (1993 m.) bei LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus vienas įsteigėjų (1994 m.).

Mirė 2002 m. kovo 10 d., Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.).

Pagal wikipedia.org