„Man buvo svarbu perteikti, ką jaučia žmogus, išėjęs į mišką. Rašant apie partizanų gyvenimą kilo labai daug emocijų“, – sakė Šiauliuose knygą „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro ekspertas viršila Ernestas Kuckailis. Karinę istorinę apybraižą jis skyrė savo „dziedukui“ – Lietuvos partizanui Boleslovui Kuckailiui-Šapalui.
Senelio kova
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje apybraižą apie Dainavos apygardos partizanus pristatęs E. Kuckailis sakė nesiekęs tiksliai atkurti istorinių įvykių – labiau norėjo atskleisti partizaninį karą per žmonių išgyvenimus, buitį.
Kol gyvi įvykius menantys žmonės, tebėra daug žaizdų. Rašydamas knygą, jis stengėsi išvengti kategoriškumo, nevaizduoti veikėjų tik balta ar juoda spalva.
Knygai pristatyti E. Kuckailis parengė paskaitą apie partizaninę kovą, jos sąsajas su šeimos nariais – knygos herojais.
Renginyje dainas, susietas su renginio tema, atliko E. Kuckailio bendražygis karininkas Valerijus Šerelis.
1938 metų nuotraukoje – E. Kuckailio senelis B. Kuckailis – jaunas kareivis, tarnavęs Kaune, Šančiuose. Kariuomenės „šoferis“, 1939 metais vykęs į atgautą Vilnių.
Partizaniškos Šapalo nuotraukos E. Kuckailiui nepavyko rasti. Šeimos fotografijų beveik neišliko.
E. Kuckailis senelį su partizaniška apranga, sėdintį ant kranto, nupiešė pagal grupinę partizanų nuotrauką. B. Kuckailis mėgo laiką leisti gamtoje, gamta jam buvo nusiraminimas.
Knygą E. Kuckailis pradeda citata apie senelį iš Antano Suraučiaus knygos „Žaliojoj girioj”: „Problemos sprendimą paspartino apsireiškęs virėjas su praktika būtinoje Lietuvos kariuomenės tarnyboje. Atėjo į būrį Kuckailis iš Mikalinos kaimo. Pasirinkęs slapyvardį Šapalas, tuojau ėmėsi darbo.“
E. Kuckailis suskaičiavo, kad jo senelis A. Suraučiaus knygoje yra paminėtas šešiuose epizoduose.
Įsijungęs į partizaninę kovą, Šapalas 1945 metais dalyvavo dvejose didelėse kautynėse – ties Panaros kaimu ir Merkinės puolime. Knygai E. Kuckailis nupiešė Merkinės puolimo planą.
1946 metais partizanas suimtas, kalintas Gorkio ir Karagandos lageriuose. B. Kuckailio šeima – žmona Stefa su dviem mažamečiais vaikais (vienas iš jų – E. Kuckailio tėvas) – 1947 metais ištremti į Sibirą.
Išskirta šeima tremtyje, Tiumenės srityje, vėl susitiko 1954 metais.
1992 metais, po 46 metų, susitiko abu 1946 metais bunkeryje suimti partizanai – B. Kuckailis ir Valys Virbalis-Margis. Visą tą laiką jie vienas apie kitą nieko nebuvo girdėję.
B. Kuckailis-Šapalas mirė 2000-aisiais. Tuo metu E. Kuckailis su broliu kaip tik buvo grįžę atostogų iš misijos Kosove. Lietuvos partizanas į amžiną poilsį buvo palydėtas salvėmis. Šiemet jam sukaktų 100 metų.
Dalyvavo atkasant palaikus
Knygos priešistorė nukelia į 1991 metus, kai E. Kuckailis dalyvavo Leipalingyje (Druskininkų savivaldybė) vykusioje partizanų palaikų paieškoje.
Tąkart Laisvės Kovotojo Karžygio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio sūnus tikėjosi rasti savo tėvo palaikus.
Pirmąją kasinėjimų dieną, prisimena E. Kuckailis, bulvių duobėje aptiko 6–7 kūnus. Šio vaizdo jis negalėjo atsikratyti visą naktį.
Iš viso atkasta apie 30 kūnų, bet Kazimieraičio tarp jų nebuvo. E. Kuckailiui atmintin įsirėžė emocingi vaizdai. Ant vienų kniūbsčia užkastų palaikų buvo užmestas karabinas. Ant kūnų matėsi patyčių žymės, kaukolės – sutrupintos, su kulkų paliktomis skylėmis. Šalia kūnų išliko kulkos, asmeniniai daiktai: šukos, rožančiai, sagos.
Vienas iš labiausiai šokiravusių radinių – maždaug metukų vaiko palaikai, užkasti vertikaliai buvusiame stribų būstinės kieme.
Ant būstinės kalėjimo-rūsio sienų paieškų dalyviai rado išbraižytus kalinių vardus, jie tebėra įskaitomi. Istorikė Aistė Petrauskienė KGB archyvuose aptiko bylas, kuriose minimi asmenys atitinka tinke išlikusias pavardes.
E. Kuckailis ant sienos rado išrašytą ir močiutės brolio Jono Savicko vardą ir pavardę. Šis radinys užminė mįslę, nes MGB pažymoje nurodoma, kad J. Savickas nukautas bunkeryje, paimtas jo pistoletas ir 15 šovinių.
E. Kuckailis kelia versiją, kad partizanas bandė nusišauti pats, bet jam nepavyko. Jis priminė atvejus, kai iš pirmo žvilgsnio nukauti partizanai iš tiesų buvo sunkiai sužeisti: „Aikštėje guli nukautų partizanų palaikai. Sniegas dengia jų kūnus, tik ant vieno kūno – tirpsta. Taip paaiškėdavo, kad nukautasis iš tiesų yra sužeistasis.“
Knygoje „Tylūs žingsniai per samanas“ veikia abu broliai Savickai: Jonas Savickas-Žvirblis ir Bolius Savickas-Strazdas. Jie abu žuvo tais pačiais – 1949 – metais.
Aptiko stovyklavietę
2016 metais E. Kuckailiui su bendraminčiais Seiros-Dulgelės santakoje pavyko aptikti partizanų stovyklavietę. Ją padėjo rasti senelio prisiminimai bei A. Suraučiaus knyga. Kai vietą patvirtino gyvas liudininkas, abejonių neliko.
Už maždaug 0,5 kilometro nuo stovyklos aptikti bunkerio kontūrai, netoliese vanduo buvo išplovęs bidoną, naudotą maistui ruošti.
Buvusios stovyklavietės vietoje tebestovėjo 6 litrų „špižinis“ puodas – suskilęs nuo įšalo, prikritęs spyglių.
Prisiminimuose fiksuojama, kad Kazimieraitis, vizitavęs stovyklavietę, minėjo, jog čia yra įrengta maža hidroelektrinė, ji gamina elektros energiją radijo imtuvui. Klausydamiesi radijo partizanai laukė gerų žinių iš Vakarų.
Upelio viduryje tebestovi kelmas su metalinėmis konstrukcijomis, o ant kranto, prie aukštos eglės, rastas įžeminimo strypas.
Stovyklos vietoje aptikta ir atsitiktinių radinių – rusiškų, vokiškų šovinių, vinis, kniedė, kalvio darbo peilis, vokiškos uniformos kelnių saga. Radiniai saugomi Leipalingio muziejuje.
Šią ypač gražioje gamtos vietoje buvusią stovyklavietę E. Kuckailis išsamiai ir vaizdingai aprašė knygoje.
Pasak E. Kuckailio, partizanų prisiminimų išleista daug, bet grožinės literatūros knygas šia tema galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
E. Kuckailis jau yra išleidęs dvi knygas: atsiminimus apie pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ misiją Afganistane „Trispalvio erelio skrydis“ ir karinę istorinę apybraižą apie vokiečių parašiutininkus Antrajame pasauliniame kare „Pavasarį paukščiai sugrįžta“.