Majoras Adolfas Eidimtas
(1915 – 1946)

 

Gimė 1915 m. vasario 24 d. Smilgių k., Žarėnų vls., Telšių aps. 1935 m. baigė Telšių gimnaziją.
1938 m. gegužės 12 d. baigus Karo mokyklą suteiktas jaun. leitenanto laipsnis ir paskirtas į husarų pulką.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 1 eskadrono būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 12 d. paskirtas į Raudonosios armijos (RA) 29 šaulių teritorinio korpuso (ŠTK) 26 kavalerijos pulką 4 eskadrono būrio vadu.
1941 m. pradžioje įsitraukė į V.Bulvičiaus Vilniaus antisovietinio pasipriešinimo grupę  – Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) štabą. 1941 m. kovo 3 d. suimtas, susirgęs dizinterija paguldytas į Antakalnio ligoninę, iš kur pabėgo padedamas sužadėtinei. 1941 m. gegužę pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. birželio 17 d. paskirtas į Vokietijos motopėstininkų dalį, kurioje tarnavo iki liepos 3 d. Nuo 1941 m. lapkričio iki 1942 m. rugpjūčio Radviliškio miesto burmistras. 1942 m. rugpjūtį įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) (slapyvardžiai „Kryžius“, „Papūnis“, „Žybartas“, „Senis“, „Vygantas“), Radviliškyje organizavo LLA skyrių. 1943 m. pradžioje paskirtas LLA Šiaulių apygardos vadu, nuo 1944 m. liepos 17 d. vado pavaduotojas. Žemaitijoje įkūrė Žemaičių – Vanagų legioną. 1944 m. gruodžio 1 d. vadovavo užimant Seredžių. 1944 m. gruodžio 28 d. žuvus LLA vadui K.Veverskiui tapo LLA vadu. Kurį laiką gyveno ir slapstėsi Kaune.
1945 m. balandžio 4 d. suimtas. Karo tribunolo 1945 m. gruodžio 6 – 7 d. nuteistas mirties bausme. 1946 m. vasario 18 d. sušaudytas NKVD rūsyje, kūnas užkastas Tuskulėnuose, Vilniuje.
1998 m. suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m., po mirties), Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1937 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 3 tomas, 99 p.
1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje / J.Jankauskas. Vilnius LGGRTC, 2010 (304-312 p.)