Petkelis Antanas
1905 – 1970(?)

Gimė 1905 m. balandžio 25 d. Kežių k., Rimšės (Dūkšto) vls., Zarasų aps. 1919 m. išvažiavo mokytis į Vilnių. Mokėsi lietuviškoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tačiau brandos atestatą įgijo lenkiškoje Kraševskio gimnazijoje. Vėliau baigė mokytojų kursus. Priklausė Vilniaus lietuvių švietimo draugijai „Rytas“.
1926 – 1937 m. mokytojavo Vilniaus krašto lietuvių draugijos „Ryto“ pradžios mokyklose. Už lietuvišką veiklą lenkų valdžios daug kartų baustas ir kalintas. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją, buvo su žmona lenkų suimtas ir įkalintas koncentracijos stovykloje, kol rugsėjo 17 d. užpuolę Lenkiją, stovyklos kalinius išvadavo sovietai.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, 1939 m. lapkričio 16 d. paskirtas Vilniaus Miesto savivaldybės Finansų skyriaus Mokesčių dalies raštvedžiu, nuo 1941 m. sausio 1 d. – Mokesčių dalies vedėjo padėjėju.
1940 m. birželio 15 d., SSRS okupavus Lietuvą, dirbo V ilniaus miesto vykdomajame komitete Finansų skyriaus valstybės pajamų inspektoriumi. Rugsėjo 14 d. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą laisvuoju klausytoju.  Vilniuje pradėjus kurtis antisuovietinėms pogrindinėms organizacijoms, buvo pakviestas kovotoju į Šaulių mirties batalioną.
1941 m. vasario gen. št. mjr. V.Bulvičiaus iniciatyva kartu su J. Markūnu tapo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus centro aktyvistu.
1941 m. balandžio 16 d. NKGB suimtas, intensyviai tardytas. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. birželio 24 d. etapuotas į SSRS gilumą – NKVD Gorkio kalėjimą Nr.1. 1941 m. lapkričio 28 Gorkyje Maskvos karinės apygardos karinio tribunolo nuteistas 8 metus kalėti. Buvo išsiųstas į Kemerovo r., Novosibirsko sr. Esantį lagerį. 1948 m. lapkričio 9 d. kaip atbuvęs įkalinimo laiką, ištremtas į Ust Lamenską, Vengerovo r., Novosibirsko sr., dirbo Vengerovo rajono ligoninės Ramovskio felčerių punkto vedėju.  1965 m. su skundu kreipėsi  į SSRS vyriausiąjį karo prokurorą, prašydamas peržiūrėti 1941 m. lapkričio 28 d. nuosprendį. 1966 m. balandžio 7 d. SSRS Aukščiausiasis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo A. Petkelis ir jo bendrabylis I. Markūnas buvo reabilituoti. Tolesnis A. Petkelio likimas nežinomas.

pagal „1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje“ / J.Jankauskas. Vilnius LGGRTC, 2010 (364-369 p.)