Albinas Kentra
1929–2023
Gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių k. (Šilalės vls. Tauragės aps.). 1936-1940 m. mokėsi Nevočių (Šilalės vls.) pradinėje mokykloje, 1941-1946 m. Šilalės gimnazijoje.
Nuo 1944 m. balandžio Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanų Rūtenio būrio ryšininkas – Aušra. Iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams. 1946 m. vasarą suimtas, nuteistas Sovietų Sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. Spasko lageryje Kazachstane.
1954 m. grįžo į Lietuvą iškreipta pavarde Klentva, šios klaidos dėka per vienerius metus Kaune galėjo baigti keturias gimnazijos klases. 1955-1960 m. studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą. Studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Baigęs universitetą, 1960-1962 m. mokė anglų kalbos Laurų aštuonmetėje ir vokiečių kalbos Nemenčinės vidurinėje mokykloje. 1962 m. įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) Universiteto aukštuosius pedagogikos kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojams.
1965-1991 m. dirbo Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytoju. Įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas.
Nuo 1965m. ėmė filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. Savo archyve sukaupė ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istoriją, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 m. Labai prisidėjo puošiant Vilniaus universiteto Centrinių rūmų ansamblį monumentaliais ir istorinės tematikos meno kūriniais.
Prasidėjus Sąjūdžiui, kino kamera fiksavo svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius. Parengė 1991-ųjų metų Sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, ištisa žymių Lietuvos žmonių galerija.
1989 m. drauge su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugiją. Nuo 1992 m. rūpinosi atkurti istorinį pastatą Vilniaus centre, iš kurio 1919 metais susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės, ir jame įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.
Nuo 1996 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, garbės narys Vilniaus apskrities skyriaus Visuomeninių organizacijų būryje.
Mirė 2023 m. gruodžio 19 d. Vilniuje.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.), statulėle „Laisvės žinia“, Kalbos premijos (2008 m.), Laisvės premijos (2019 m.) laureatas.