Kapitonas Jonas Vabalas (1908 – 1978)

 

Gimė 1908 m. spalio 21 d. Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. 1926 m. baigė Kybartų aukštesniosios komercinės mokyklos 6 klases. 1927 m. rugsėjo 10 d. įstojo į Karo mokyklą. 1930 m. spalio 25 d. ją baigus suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėstininkų pulko 9 kuopos jaunesniuoju karininku. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaunesniojo leitenanto.
Pasižymėjo sporte, šuoliuose su kartimi pasiekė Lietuvos rekordą (3,39 m). 12 kartų tapo Lietuvos čempionu lengvosios atletikos rungtyse, 7 kartus gerino šalies rekordus.
1932 m. lapkričio 1 d. perkeltas į 6 kuopą būrio vadu. 1933 m. kovo 27 d. baigė slidinėjimo kursus. 1933 m. gruodžio 1 d. paskirtas mokomosios kuopos vyresniuoju karininku. 1934 m. lapkričio 23 d. pakeltas į leitenantus. 1935 m. rugsėjo 3 d. perkeltas į Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių, paskirtas KAM stipendininku, kaip sporto specialistas išsiųstas pasitobulinti į Briuselį, Belgija. 1937 m. rugpjūčio 28 d. baigė Aukštąjį karo fizinio lavinimo in-tą (Institut Milituire d‘educutiou physigue). Studijuodamas 1937 m. Briuselyje karininkų fechtavimo varžybose laimėjo pirmąją vietą, apdovanotas Belgijos kariuomenės medaliu. 1937 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į 5 pėstininkų pulką, vėliau paskirtas į Karo mokyklą fizinio lavinimo dėstytoju ir Vyriausiojo kariuomenės štabo fizinio lavinimo instruktoriumi. 1937 m. lapkričio 5 d. perkeltas į Karo sanitarijos valdybą. 1938 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus.
1938 m. pirmoje pasaulio lietuvių tautinėje olimpiadoje Kaune paskirtas komendantu, vadovavo olimpiados atidarymo paradui.
Knygos „Kariuomenės fizinis lavinimas“ (1940 m.) autorius. Bendradarbiavo „Karyje“, „Karde“, Lietuviškojoje enciklopedijoje.
Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Karo sanitarijos valdyboje fizinio lavinimo instruktoriumi. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. spalio 3 d. paskirtas Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso 179 šaulių divizijos štabo fizinio lavinimo instruktoriumi. Įsitraukė į antisovietinę veiklą, nuo 1940 m. rudens Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus karinio štabo narys. 1941 m. birželio 19 d. suimtas Pabradės poligone. Birželio 24 d. kartu su visa gen. št. mjr. Vytauto Bulvičiaus grupe ir kitais suimtaisiais etapuotas į sovietinės Rusijos gilumą. Liepos 9 d. uždarytas į NKVD Gorkio kalėjimą Nr. 1941 m. lapkričio 28 Gorkyje Maskvos karinės apygardos karo tribunolo nuteistas 10 metų. 1942 m. spalį perkeltas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, kur vienutėje kalintas trejus metus. Nuo 1945 kalėjo lageryje Intoje, Komijoje, vėliau lageryje Minlage, Komijoje. Nuo 1950 m. spalio 30 d. tremtyje Krasnojarsko kr. 1956 m. paleistas. 1964 m. vasario 6 d. SSRS Aukščiausiojo teismo karo kolegijos reabilituotas. 1965 m. grįžo į Lietuvą.
Gyveno Vilniuje, dirbo treneriu, buvo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas. Knygos „Jaunuolio fizinis rengimas“ autorius.
Mirė 1978 m. gegužės 13 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.).

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 8 tomas, 121 p.