Kapitonas Izidorius Andriūnas
(1902 – 1943)

 

Gimė 1902 m. kovo 14 d. Dumblynės vnk., Antazavės vls., Zarasų aps.
1919 m. birželio 24 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1-ąjį husarų eskadroną (vėliai – 1-asis raitelių, vėliau – 1-asis kavalerijos pulkas). Iki 1920 m. rugpjūčio 13 d. dalyvavo kovose prieš bolševikus ir lenkus.
Nuo 1920 m. rudens dirbo Kauno m. savivaldybėje ir mokėsi „Aušros“ suaugusiųjų gimnazijoje. 1925 m. įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Statybos skyrių. 1927 m. rugsėjo 10 d. įstojo į Karo mokyklą, kurią baigus 1929 m. spalio 6 d. suteiktas leitenanto laipsnis ir paskirtas į 1-ąjį husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulką eskadrono būrio vadu. 1931 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Karininkų laipsnių įstatymą laipsnis pakeistas į jaunesniojo leitenanto. 1931 m. lapkričio 16 d. paskirtas Karo mokyklos kariūnų aspirantų būrio vadu, lapkričio 23 d. pakeltas į leitenantus; 1933 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Karo mokyklos mokomojo eskadrono komandos viršininku; 1934 m. gegužės 9 d. perkeltas į 1-ąjį husarų pilką eskadrono vadu, 1936 m. lapkričio 6 d. – į 3-ąjį dragūnų „Geležinio vilko“ pulką. 1936 m. lapkričio 23 d. pakeltas į kapitonus. Nuo 1937 m. balandžio 20 d. iki 1938 m. rugpjūčio 22 d. stažavosi Prancūzijos Aukštojoje kavalerijos mokykloje, grįžęs į Lietuvą paskirtas 1-ojo husarų pulko eskadrono vadu. Žirgų sporto varžybose Lietuvoje ir užsienyje yra iškovojęs nemažai įvairių prizų bei apdovanojimų, aktyviai bendradarbiavo „Kario“ ir „Kardo“ žurnaluose.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3-ajame dragūnų „Geležinio vilko“ pulke šarvuoto autobūrio vadu. 1940 m. rugsėjo 12 d. paskirtas į formuojamą RA 29 ŠTK 26-ąjį kavalerijos pulką eskadrono vadu, tačiau jau gruodžio 16 d. paleistas į atsargą. Dirbo LSSR žemės ūkio liaudies komisariate Žiegždrių hipodromo direktoriumi.
Nuo 1941 m. kovo, paragintas V.Bulvičiaus, palaikė ryšius su LAF Vilniaus vadovaujančiu centru.
1941 m. birželio 14 d. suimtas Kaune ir atvežtas į Vilnių.  Birželio 24 d., prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, etapu išsiųstas į Sovietinės Rusijos gilumą. Nuo liepos 3 d. kalintas ir tardytas NKVD Gorkio kalėjime Nr.1. Maskvos karinės apygardos karo tribunolo 1941 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu skirta 10 matų kalėti lageryje, konfiskuoti visą turtą ir dar 5 metams atimtos visos pilietinės teisės. Kalėjo Viatlage, Kirovo srityje, kur 1943 m. lapkričio 27 d. žuvo.

Apdovanotas  DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1928 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928  m.)

pagal „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ 3 tomas, 14-15 p.
1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje / J.Jankauskas. Vilnius LGGRTC, 2010 (293-298 p.)