Tomas Valentas Alencevičius
1930 – 2024

Gimė 1930 m. sausio 20 d. Oškabalių kaime, Vilkaviškio rajone. 1944-1951 m. mokėsi Vilkaviškio „Salomėjos Neries“ gimnazijoje.
1951 m. gegužę pašauktas į Sovietų armiją. Tarnavo Vilniuje, 16-oje Lietuviškoje divizijoje artilerijos pulke eiliniu, vėliau seržantu. 1952 m. vasarą pasiųstas į Kijevo artilerijos mokyklą, kurią baigė 1954 rugsėjį, suteiktas leitenanto laipsnis. 1954-1956 m. tarnavo diviziono artilerijos būrio vado pareigose. 1956 m. demobilizuotas iš Sovietų armijos.

1956-1958 m. mokėsi Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikume. 1968 m. baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą ir įgijo mašinų gamybos automatizavimo ir kompleksinio mechanizavimo specialybę.

1958-1963 m. dirbo Vilniaus grąžtų gamykloje šaltkalviu-lekalininku, įrankinio cecho technologu, vėliau meistru; nuo 1963 m. gegužės Vilniaus kuro aparatūros gamykloje vyresniuoju remontinio cecho meistru; nuo 1963 m. rugpjūčio 2-ojo laipsnio konstruktoriumi; nuo 1965 m. vasario 1 d. baldų pramonės eksperimentiniame konstruktorių biure vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotoju, nuo 1965 m. balandžio 16 d. vedančiuoju konstruktoriumi; nuo 1966 m. gegužės 4 d. iki 1968 m. rugsėjo 18 d. – Projektavimo-konstravimo biuro mechanizacijos ir automatizacijos vedančiuoju konstruktoriumi; nuo 1968 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus radijo komponentų gamyklos (vėliau „Vingis“) Ypatingo konstravimo biuro filialo „MASA“ vedančiu0ju konstruktoriumi, nuo 1977 m. rugsėjo 19 d. konstravimo sektoriaus viršininku.
Už sėkmingus novatoriškus projektavimo darbus yra gavęs 12-os išradimų autorinius liudijimus, iš jų 3 – užsienio valstybių patentai. Už išradimus Sovietų okupacijos laikais Liaudies pasiekimų parodose apdovanotas bronzos medaliu (1973 m.) ir sidabro medaliu (1979 m.) bei automobiliu „Moskvič-426“ (1976 m.).  Vilniaus Išradimų salono „Eurika-1972 m.“ 1973 m. parodos laureatas.
Nuo 2000 m. – pensininkas.

1989 m. aktyviai įsitraukė į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, dalyvavo visuose Vilniuje organizuotuose visuomeniniuose mitinguose. 1990 m. rugsėjį užsirašė į savanorius. 1991 m. sausio 13-ąją buvo Vilniaus televizijos bokšto išorinio perimetro gynėjas ir liudytojas. 1991 liepos 3 d. prisiekė Lietuvos Respublikai. Buvo SKAT 8 rinktinės karys savanoris iki 1997 m. spalio 3 d.

Nuo 1996 m. sausio 10 d. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus narys KASP 8 rinktinės karių savanorių būryje.
Nuo 2006 m. buvo neformalios Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos prie Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos narys ir  metraštininkas.

Mirė 2024 m. sausio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2006 m.), LKKSS II laipsnio medaliu ,,Buvome, esame, būsime“ (2025 m.).