Romualdas Šimanskas
1941 – 2022

Gimė 1941 m. spalio 15 d. Širvintų raj. Čiobiškio apylinkės Darvydų kaime.
Domėjosi aviacija, inžinerija, elektronika, medžio-staliaus darbais, buriavimu. Kalbėjo ispanų, italų, rusų kalbomis.
Sovietinėje armijoje baigė atsargos karininkų mokyklą kaip radiolokacinių stočių specialistas. 1963 – 1965 m. ne savo noru Sovietų Sąjungos vadovybės sprendimu buvo išsiųstas į Kubą kaip instruktorius. Sovietinės vadovybės buvo nubaustas už ryšius su civiliais gyventojais.
1966 m. po tarnybos sovietinėje armijoje baigė Vilniaus vakarinę 6 – ąją mokyklą. 1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino Universitetas) ir įgijo radijo aparatūros konstravimo specialybę.
1971 m. kartu su bendraminčiais (Algimantu Andreika ir kt.) įkūrė pasipriešinimo Lietuvos okupacijai grupę „Lietuvos Atgimimo Sąjunga“ (LAS), spausdinusią ir platinusią atsišaukimus prieš sovietinį okupacinį režimą „Gedulo dienos“, platinusią pogrindinę literatūrą, „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.
1990 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą.
1991 m. sausio mėn. dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynyboje. 1991 m. sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose prisiekė Lietuvos Respublikai. Sausio 13-ąją vadovavo savanorių būriui, saugojusiam Lietuvos Respublikos vėliavą Gedimino pilies bokšte.
1991 m. M. Garbačiovo valdžios organizuotame referendume buvo sulaikytas OMON smogikų.
Nuo 1999 m. buvo Tautininkų Sąjungos, vėliau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, dalyvavo rinkimuose į Seimą, Vilniaus m. savivaldybę.
Nuo 1996 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) narys Vilniaus apskrities skyriaus Visuomeninių organizacijų būryje.

Mirė 2022 m. gegužės 18 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Liepynės kapinėse LKKSS VAS sklype (kapavietės Nr. 16).

Apdovanotas Sausio 13 – osios atminimo medaliu (1992 m.), LKKSS 2-ojo laipsnio medaliu „Buvome, esame, būsime“, Šaulių sąjungos Parlamento gynėjų ženklu „Parlamento gynėjams“ (1991 m.).