A.Daugirdas, G.Šareikaitė. Lemtingoji data Lietuvos istorijoje / „Savanoris“ 2013 m. vasaris / Nr. 2 (446)

„Savanoris“ 2013 m. vasaris / Nr. 2 (446)

Lemtingoji data Lietuvos istorijoje

Ats. mjr. Albertas DAUGIRDAS
LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas
Gerda ŠAREIKAITĖ
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos gimnazistė

1918-02-19 LIetuvos aidas

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Jeigu, prieš 95-erius metus vasario 16-ąją  nebūtų pasirašytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas, tai prieš 62-ejus metus vasario 16-ąją, greičiausiai nebūtų buvę pagrindo pasirašyti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos, o tai reiškia, kad prieš 23-ejus metus nebūtų paskelbta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai.

 

Naujausiųjų laikų istorijoje Lietuvai vasario 16-oji buvo reikšmingiausia diena. 1918 metais Lietuvos taryba, kurią sudarė 20 drąsių ir ryžtingų tautos vyrų, pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, kuriuo paskelbė, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Tačiau, ši nepriklausomybė gyvavo neilgai. 1939 m. Lietuva buvo įtraukta į karą, Vokietijai su SSRS pasirašius Ribentropo-Molotovo paktą, pagal kurį  Lietuva atiteko Vokietijai. Praėjus vieneriems metams, Lietuvą okupavo SSRS. Lietuviai su okupacija nesusitaikė – 1941 m. įvyko Birželio sukilimas, o 1944 m. prasidėjo partizaninė kova.  Lietuvos partizanų vadai pasirinkę garbingą datą Lietuvos istorijai – vasario 16-ąją –1949 m. pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją, kurioje paskelbė: „LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, o taip pat „komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“

1949-02-16 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija
1949-02-16 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija

1918 m. vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Dėl to ši data sovietų okupacinei valdžiai tapo pačia pavojingiausia ir daugiausia problemų keliančia. Ši data šiandien neleidžia ramiai miegoti ir mūsų tautos nedraugams, bandantiems ją apjuodinti ir prilyginti fašistinių idėjų propagavimo progai. Ši data, panašu, kad vis dar išprovokuoja ir tokias tragedijas kaip Draučių kaimo išžudymas, nors viešoje erdvėje ir vengiama tokią prielaidą nagrinėti. Tai tik dar kartą liudija apie galingą Vasario 16-osios užtaisą.

Prie paminklo Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui
Prie paminklo Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui

2013 m. Vasario 16-ąją Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus nariai, Elektrėnų LDK Algirdo 1-osios šaulių kuopos šauliai ir Abromiškių bendruomenės nariai pagerbė laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyvius. Buvo aplankyti Didžiosios Kovos apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio paminklas Kaugonių kaime , šios apygardos partizanų ir tremtinių paminklas Elektrėnuose bei paminklas sušaudytiems Draučių kaimo gyventojams.Taip pat buvo dalyvauta šventiniuose renginiuose Vilniuje.

ĮDOMU KAD:

  • Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams ir tremtiniams Elektrėnuose.
    Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams ir tremtiniams Elektrėnuose

    1927 m. vasario 16 d.  mirė Nepriklausomybės akto signataras J. Basanavičius.

  • 1998 m.  vasario 16 d. išvakarėse Loenardas Zavistonovičius (Leonard Zavistonovič) sušaudė devynis Draučių kaimo gyventojus: J. Bareiką, M. Bareikienę, L. Garbatavičių, V. Vrubliauską, jo motiną Jadvygą ir seserį Zofiją, V. Raudeliūnienę, D. Kalibatienę – krašto apsaugos ministerijos karininkę, V. Kalibatą.
  • 2011m. vasario 16 d. mirė Lietuvos poetas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius.

Šiandien daug kas nebesupranta šios ypatingos datos vertės ir kainos. Karti tiesa, kad nemažai daliai piliečių net ne lietuviška šv. Valentino diena yra prasmingesnė už valstybės atkūrimo dieną.  Nesuprantama, kad jei ne Vasario 16-oji, neaišku kokia kalba kalbėtume, kokias vertybes puoselėtume, kokia tauta vadintumėmės, kitaip tariant – tokios valstybės kaip Lietuva gal net nebūtų pasaulio žemėlapyje. Nepriklausomybė nebuvo, nėra ir nebus tik savaime suprantama duotybė. Todėl mes privalome pažinti savo šalies istoriją, drąsiai iš jos mokytis ir į ją atsiremti, puoselėti  tautos didvyrių atminimą ir rengtis mums brangias vertybes ginti.

Draučių kaime, kur fanatikas nužudė devynis kaimo gyventojus lietuvius
Draučių kaime, kur fanatikas nužudė devynis kaimo gyventojus lietuvius

Straipsnis taip pat buvo publikuotas www.15min.lt, www.patriotai.lt