LKKSS VAS 20 metų


DSC_1516 - Copy

2014-08-14
ats. plk. ltn. Valdas Kibartas
LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus narys

 

 

SEPTYNI PIRMIEJI ŽINGSNIAI LINK LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJŲ SAVANORIŲ SĄJUNGOS ATKŪRIMO

 Vietoje įžangos

Paragintas Sąjungos kolegos, beveik „etatiniu“ Vilniaus skyriaus veiklos metraštininku tapusio, Vytauto Račkausko, ir skyręs laiką asmeniškai susipažinti su išlikusiais archyviniais dokumentais, nusprendžiau pateikti bendraminčiams dar šiek tiek viešai neskelbtos informacijos LKKSS Vilniaus skyriaus dvidešimtmečio proga. Žinia, be LKKSS atkūrimo, nebūtų įkurtas ir Vilniaus skyrius, todėl šiame savo pasakojime visą dėmesį skirsiu įvykiams iki LKKSS atkuriamojo suvažiavimo, įvykusio Vilniuje 1993 m. sausio 23 dieną.

Romėnai sakydavo, kad „žodžiai išskrenda, raštai lieka“. Mano surasta kartoninėje dėžėje informacija ilgai gulėjo LKKSS valdybos saugoma Pilies gatvėje, Vilniuje, ir, dėkui Dievui, per daugiau kaip du dešimtmečius nebuvo sunaikinta kokio nors piktavalio, ar šiaip neišmanėlio. Nekartosiu mano pokalbio su VAS nariu Arvydu Dauderiu detalių, apie jo papasakotą idėją, kuri kaip ta kibirkštis skėlusi ugnį, paskatino atkurti Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungą 1993 metų pradžioje – tai jau aprašė Vytautas Račkauskas pirmoje savo apžvalgos dalyje „Pradžių pradžia“. Galiu tik patvirtinti nuomonę, kad Iniciatyvinės grupės posėdžių dokumentai buvo išvežti 2013 m. vasarą į Kauną kartu su kitais LKKSS valdybos dokumentais.

LKKSS valdybos išlikusių dokumentų tikrai skurdžiame archyve (atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas Sąjungos pirmininkas per 20 veiklos metų nebandė perduoti kitam Sąjungos dokumentų surašant paprasčiausią perėmimo aktą) pavyko surasti originalius Iniciatyvinės grupės LKKSS atkurti dokumentus (iš viso – 7 posėdžių ranka surašytus protokolus), kurie yra tarsi sustabdytos anų dienų akimirkos, įamžinusios iniciatyvių žmonių valią ir konkrečius jų žingsnius link LKKSS atkūrimo.

Pirmasis žingsnis

Iniciatyvinė grupė dėl Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo (taip ji save įvardino protokole Nr. 1) susirinko 1992 m. gruodžio 18 d. Protokole įvardinti posėdžio dalyviai, iš viso trylika asmenų (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): A. Pocius, V. Guršnys, L. Kuodienė, A. Šiaulys, T. Gintila, G. Trakimas, V. Čepulis, A. Letenauskas, A. Burokas, A. Dauderys, A. Dauderienė, R. Sokolovas, J. Juodišius. Posėdžiui pirmininkavo Arvydas Pocius, o sekretorės pareigas vykdė Leonarda Kuodienė. Darbotvarkėje įvardintas tik vienas klausimas – „Dėl Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo“.

Posėdis prasidėjo Arvydo Pociaus paraginimu susirinkusiems atkurti Sąjungą, pakviesti buvusius žaliaraiščius, saugojusius valstybinius objektus, ginusius Spaudos rūmus, Parlamentą ir kitus svarbius objektus. Jo nuomone, daug vyrų, įvairių gyvenimo aplinkybių verčiami, neatėjo dirbti į krašto apsaugos struktūras, nors yra davę kario priesaiką.

Valentinas Guršnys pirmasis paklausė: – „Ar atkurta Savanorių sąjunga nebus alternatyva Savanorių tarnybai“? Jo manymu, Savanorių tarnyba yra būtina Lietuvai.

Į tai Tomas Gintila atsakė: – „Atkūrus Savanorių sąjungą reikės dirbti su jaunimu, skatinti skautų veiklą. Jaunimas paliktas. Reikia dabar galvoti dėl lėšų ir patalpų problemos. Turime galvoti kaip bendradarbiausime su kitomis organizacijomis. Kūrimosi metu reikia prašyti Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos paramos. Daug nusivylusių žmonių, reikia juos surasti ir padėti, aiškinti“.

Jonas Juodišius pritarė V. Gurkšniui, kad Savanorių tarnyba turi išlikti ir toliau. Savanorių sąjunga apjungs visus kam rūpi Lietuvos nepriklausomybės apgynimas, ne tik kariškius, bet ir paprasčiausius piliečius.

Leonarda Kuodienė pareiškė, kad Savanorių sąjunga reikalinga jau dabar, ir ji nebus alternatyva Savanorių tarnybai. Yra daug žmonių, kurie norėtų dalyvauti veikloje, tačiau dėl įvairių priežasčių negali pasilikti Savanorių tarnyboje, negali lankyti mokymus, pratybas, todėl yra šalinami. Sąjunga apjungtų ir tuos, kurie buvo Parlamente Sausio 13-ąją, bet vėliau neįstojo į krašto apsaugą. Daug Muitinės, AT apsaugos vyrų galėtų ateiti į Sąjungą.

Kiti pirmajame posėdyje dalyvavę žmonės – Algirdas Šiaulys, Gediminas Trakimas, Vidas Čepulis, Algimantas Letenauskas, Antanas Burokas, Arvydas Dauderys, Auksė Dauderienė ir Raimondas Sokolovas nepasisakė arba jų pasisakymai liko neužrašyti.

Posėdžio dalyviai nutarė: „susipažinti su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos įstatais ir pasiūlyti juose pakeitimus. Paruošti pareiškimo ir kreipimosi tekstus ir paskelbti laikraštyje“.

Posėdžio protokole įvardinti du pridedami priedai: Iniciatyvinės grupės pareiškimas ir Iniciatyvinės grupės kreipimasis. Šių dokumentų tekstus jau paskelbė V.Račkauskas pagal mano 2014 m. birželio mėn. tarp kitų Vilniaus skyriaus dokumentų surastas Iniciatyvinės grupės Pareiškimo ir Kreipimosi kopijas, todėl jų informacijos dabar nekartosiu. Vienintelis originaliuose dokumentuose surastas skirtumas nuo kopijų, kad, anot V. Račkausko „apaštalų“, buvo ne dvylika, bet net trylika. Mat, Vilniuje surastoje Pareiškimo kopijoje trūko G. Trakimo pavardės ir parašo.

 Antrasis žingsnis

Iniciatyvinė grupė dėl Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo antrą kartą susirinko 1992 m. gruodžio 23 d. Protokole įvardinti 10 posėdžio dalyvių (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): J. Juodišius, A. Pocius, L. Kuodienė, A. Šiaulys, G. Trakimas, T. Gintila, V. Čepulis, A. Burokas, A. Dauderienė, A. Dauderys. Posėdžio pirmininkas Arvydas Pocius, o sekretorė Leonarda Kuodienė. Darbotvarkėje įvardinti du klausimai – „Dėl Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo“ ir „Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos įstatų nagrinėjimas“.

Pirmoji posėdyje kalbėjo L. Kuodienė. Ji perskaitė Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos įstatus ir pasiūlė pakeitimus. Kokie konkretūs pakeitimai pasiūlyti, ir ar buvo koks nors dalyvių pasikeitimas nuomonėmis dėl įstatų, protokole nėra įvardinta.

Nėra protokole užfiksuoti kitų posėdyje dalyvavusių žmonių pasisakymai – A. Buroko, V. Čepulio, A. Dauderio, A. Dauderienės, T. Gintilos, A. Letenausko, A. Pociaus, A. Šiaulio ir G. Trakimo. Sunku patikėti, kad kiti dalyviai nebūtų pasisakę, bet dokumente kiti pasisakymai neminimi.

Posėdyje buvo priimti tokie nutarimai:

  1. Paskelbti iniciatyvinės grupės pareiškimą ir kreipimąsi „Lietuvos aido“ laikraštyje.
  2. Sąjungos įstatuose įrašyti šiuos pakeitimus:
  • ugdyti tautišką Lietuvos piliečių savigarbos jausmą, rūpintis socialinėmis garantijomis;
  • nario mokesčio dydžiai šie: įstojamasis – 200 talonų; metinis – 120 talonų; tai aktyviems nariams;
  • rėmėjams įstojamasis mokestis – 400 talonų, metinis – 1 tūkstantis talonų;
  • Sąjungą sudaro skyriai, brolijos. Skyriai ir brolijos skirstomos pagal administracinį  vienetų paskirstymą.
  1. Diskutuoti ir toliau, ar aktyvūs nariai gali būti tik priėmusieji kario priesaiką iki 1991 m. rugpjūčio 22 d.
  2. Sąjunga yra visuomeninė patriotinė organizacija.
  3. Sekantį susirinkimą kviesti 1992 12 30.

Posėdžio protokole nėra įvardinti priedai.

Nežinia, kurią dieną „Lietuvos aide“ buvo paskelbtas Iniciatyvinė grupės parengtas  Pareiškimas ir Kreipimasis. Darau prielaidą, kad jie buvo paskelbti netrukus po antrojo posėdžio. Tiksliai pareiškimo paskelbimo datai nustatyti reikėtų pavartyti Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje 1992 m. gruodžio mėn. pabaigos laikraščių komplektus.

Trečiasis žingsnis

Iniciatyvinės grupės trečiasis posėdis buvo organizuotas 1992 m. gruodžio 29 d. 18.00 val.  Protokole įvardinti 11 posėdžio dalyvių (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): A. Pocius, J. Juodišius, A. Letenauskas, G. Trakimas, V. Čepulis, A. Šiaulys, L. Kuodienė, A. Dauderienė, A. Dauderys, T. Gintila, A. Burokas. Posėdžio pirmininkas Arvydas Pocius, o sekretorė Leonarda Kuodienė. Darbotvarkėje įvardintas vienas klausimas – Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos įstatų pakeitimų svarstymas.

Posėdis prasidėjo A. Pociaus pasisakymu, kad negalime pamiršti valstybinių objektų gynėjų, nors jie ir nėra davę kario priesaikos. Jo manymu, šiems žmonėms reikia sukurti atminimo ženklą. Tai būtų viena iš Savanorių sąjungos veiklos krypčių.

Tomas Gintila ir Jonas Juodišius pasiūlė papildyti Savanorių sąjungos įstatus vienu punktu, kad Sąjungos nariais negali būti pašalinti iš krašto apsaugos struktūros už žeminantį kario garbę elgesį. Pasiūlymui pritarta.

Nėra protokole užfiksuota, kad būtų pasisakę posėdyje dalyvavę A. Burokas, V. Čepulis, A. Dauderys, A. Dauderienė, L. Kuodienė, A. Letenauskas, A. Šiaulys ir G. Trakimas.

Posėdyje nutarta:

  1. papildyti Sąjungos įstatų 10 punktą („Sąjungos nariais negali būti visi tie“) atskiru papunkčiu – „kurie pašalinti iš krašto apsaugos struktūros už žeminantį kario garbę elgesį“.
  2. Centro valdybos nariais gali būti nedirbantys krašto apsaugoje etatiniai darbuotojai.
  3.  Vietoje brolijų paskirstyti į tėvonijas, nes galima klaidingai susitapatinti su Sausio 13-osios brolija.

Posėdžio protokole nėra įvardinti priedai.

Galima tvirtinti, kad trečiasis Iniciatyvinės grupės posėdis buvo pats trumpiausia. Ir žinoma priežastis – po šio iki valandos trukmės posėdžio, kuriame dalyvavo tik Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos pareigūnai, įvyko kitas, pirmasis išplėstinis posėdis, kuriame dalyvavo jau ir krašto apsaugos struktūrų atstovai.

 Ketvirtasis žingsnis

Iniciatyvinės grupės ketvirtasis posėdis buvo organizuotas 1992 m. gruodžio 29 d. 19.00 val. Protokole įvardintas net 21 ketvirtojo posėdžio dalyvis (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): Arvydas Pocius, Gintaras Tamašauskas, Vidas Čepulis, Eimantas Leščinskas, Antanas Lobeckis, Kęstutis Mitkus, Vidmantas Mažeika, Jonas Užurka, Arūnas Žukas, Leonarda Kuodienė, Algirdas Šiaulys, Antanas Burokas, Juozas Barškietis, Antanas Sirtautas, Auksė Dauderienė, Arvydas Dauderys, Tomas Gintila, Jonas Juodišius, Virginijus Česnulevičius, Algimantas Letenauskas, Gediminas Trakimas. Posėdžio pirmininkas A. Pocius, o sekretorė L. Kuodienė. Darbotvarkėje įvardinti du klausimai – Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo klausimas ir Organizacinio komiteto narių kvietimas.

Posėdis prasidėjo A. Pociaus pasisakymu. Jis supažindino naujai atvykusius asmenis su Iniciatyvinės grupės nuveiktu darbu ir pakvietė juos pasisakyti atkuriamos Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos klausimu.

L. Kuodienė perskaitė naujai parengtų Sąjungos įstatų projektą.

Antanas Sirtautas pritarė, kad į Sąjungą reikia kviesti savanorius, atėjusius ginti nepriklausomybės, saugojusius valstybinius objektus ir prisiekusius iki 1992 m. rugpjūčio 22 d. Be to, pritarė, kad į Sąjungą būtų kviečiami ir pokario partizanai, ir visi tie, kurie neatėjo dirbti į krašto apsaugą, nors buvo ir prie Spaudos rūmų, ir Parlamente. Pasisakė už tai, kad reikia suformuoti Organizacinį komitetą, kuris dirbtų atkuriamąjį darbą.

Jonas Užurka sutiko su pateikta savanorio sąvoka. Savanoriai buvo 1918 metais, kai dar nebuvo įteisinta kariuomenė, ir jų teisėms ginti buvo įkurta Savanorių sąjunga. Dabar situacija panaši – buvo savanoriai, kariuomenė atkurta vėliau. Jo nuomone, yra išlikę Sąjūdžio sąrašai ir galima bus nustatyti pirmus šio laikmečio savanorius. Reikia ginti savanorių socialines garantijas, nes dabar tai daryti nėra kam. Svarbiausia suburti žmones ir juos apjungti.

Virginijus Česnulevičius pareiškė, kad bus posėdyje kalbama tik apie savanorius kūrėjus, o čia svarstoma plačiau. Reikia tokios Sąjungos. Turi būti sudarytas Organizacinis komitetas.

Nėra protokole užfiksuota, kad būtų pasisakę kiti posėdyje dalyvavę žmonės.

Posėdžio dalyviai nutarė:

  1. parengti ir padauginti Iniciatyvinės grupės parengtą Sąjungos įstatų projektą
  2. Organizacinio komiteto nariais siūlyti: A. Pocių, E. Leščinską, A. Lobeckis, K. Mitkų, V. Mažeiką, J. Užurką, J. Barškietį, A. Sirtautą, J. Juodišių, A. Letenauską, V. Česnulevičių.
  3. Sekantį posėdį kviesti 1993 m. sausio 5 d. 16.00 val.

Posėdžio protokole yra įvardintas vienas priedas – Dalyvių sąrašas. Susipažinus su dalyvių priklausomybe atskiroms krašto apsaugos struktūroms galime matyti, kad net vienuolika dalyvių atstovavo SKAT, penki – KAM Imuniteto tarnybą, du – Krašto apsaugos departamentą, du – Lauko kariuomenės brigadą „Geležinis vilkas“ ir vienas – Vilniaus komendantūrą.

 Penktasis žingsnis

Iniciatyvinės grupės penktasis posėdis buvo organizuotas 1993 m. sausio 5 d. 19.00 val. Deja, nėra išlikęs šio posėdžio protokolas. Ant atskiro popieriaus lapo yra ranka užrašyta, kad „protokolą rašė T. Gintila. Jis jį ir turi“. Pagal rašysena spėju, kad tai užrašė L. Kuodienė. Tuo labiau, kad ji rašė pirmuosius keturis ir paskutiniuosius du posėdžių protokolus.

Deja, penktojo posėdžio protokolas taip ir neatsirado. Suradęs tokį įrašą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. aš kreipiausi į Tomą Gintilą dėl šio protokolo ar bent jo kopijos gavimo. T. Gintila man teigė, kad nebepamena, kad būtų buvęs kurio nors Iniciatyvinės grupės posėdžio sekretorius, ir tikrai neturi pas save išsaugojęs jokio protokolo. Anot T. Gintilos, visi Iniciatyvinės grupės protokolai buvo saugomi Arvydo Pociaus seife SKAT štabe.

Dėl šios priežasties nėra galimybės man išdėstyti kokie klausimai buvo svarstyti penktame posėdyje ir kas konkrečiai nutarta. Galima tik spėti, kad buvo dar kartą aptariamas Sąjungos įstatų projektas ir galimai išplėstas Organizacinis komitetas naujais nariais.

Neįtikėtina, bet išliko penktojo posėdžio dalyvių sąrašas. Jis buvo prisegtas prie mano jau paminėto popieriaus lapo su įrašu kas tą dieną rašė posėdžio protokolą. Remiantis dalyvių sąrašu galiu tiksliai įvardinti visus 16 penktojo posėdžio dalyvių (pavardes pateikiu pagal sąraše pateiktą eiliškumą): Tomas Gintila (SKAT), Valentinas Guršnys (SKAT), Vidas Čepulis (SKAT), Antanas Burokas (SKAT), Vitalius Straleckas („Geležinis vilkas“), Rimvidas Vaitiekūnas (SKAT), Vincas Vyrukaitis (Vilniaus miesto taryba), Jonas Juodišius (SKAT), Gasparas Genzbigelis (SKAT), Vidmantas Mažeika (KAD), Jonas Užurka (Vilniaus komendantūra), Gediminas Jurčiukonis (Vilniaus komendantūra), Gintaras Tamašauskas (KAM Imuniteto tarnyba), Antanas Lobeckis (KAM Imuniteto tarnyba), Eimantas Leščinskas (KAM Imuniteto tarnyba), Arvydas Pocius (SKAT).

 Šeštasis žingsnis

Iniciatyvinės grupės šeštasis posėdis buvo organizuotas 1993 m. sausio 7 d. Protokole įvardinta 16 šeštojo posėdžio dalyvių (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): Arvydas Pocius, Raimondas Sokolovas, Jonas Užurka, Gediminas Jurčiukonis, Rimvidas Vaitiekūnas, Gasparas Genzbigelis, Jonas Juodišius, Algirdas Kunigiškis, Eimantas Leščinskas, Antanas Burokas, Violeta Baltušytė, Tomas Gintila,Valentinas Guršnys, Vidas Čepulis, Leonarda Kuodienė. Posėdžio pirmininkas A. Pocius, o sekretorė L. Kuodienė. Darbotvarkėje įvardinti du klausimai – Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos įstatų projekto svarstymas ir Organizacinio komiteto dėl Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkūrimo patvirtinimas.

Posėdis prasidėjo A. Pociaus pasiūlymu tęsti diskusijas toliau dėl Sąjungos įstatų projekto – galimų pakeitimų ir papildymų. Akcentavo, jog būtina patvirtinti Organizacinį komitetą, kuris ruoštų Atkuriamajam suvažiavimui dokumentus.

Protokole nėra pateikta jokios informacijos apie tai, kas dar kalbėjo, ką kalbėjo ir t.t. Tiesiog iš karto įrašyti trys šio posėdžio nutarimai:

  1. patvirtinti Organizacinį komitetą: A. Pocius, E. Leščinskas, A. Lobeckis, K. Mitkus, V. Mažeika, J. Užurka, J. Barškietis, A. Sirtautas, J. Juodišius, V. Česnulevičius, , A. Letenauskas, G. Trakimas, R. Sokolovas, G. Jurčiukonis, , R. Vaitiekūnas, G. Genzbigelis, A. Burokas, V. Baltušytė, T. Gintila, V. Guršnys.
  2. patvirtinti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos įstatų projektą, kurį pateikti suvažiavimui tvirtinti.
  3. sekantis posėdis 1993 m. sausio 11 d.

Šiame posėdžio protokole nėra įvardinti priedai.

 Septintasis žingsnis

Iniciatyvinės grupės septintasis posėdis buvo organizuotas 1993 m. sausio 11 d. Protokole įvardinti 23 septintojo posėdžio dalyviai (pavardes pateikiu protokole surašyta tvarka): Arvydas Pocius, Raimondas Sokolovas, Rimvidas Vaitiekūnas, Violeta Baltušytė, Kęstutis Mitkus, Gintaras Tamašauskas, Antanas Lobeckis, Eimantas Leščinskas, Vidmantas Mažeika, Gediminas Jurčiukonis, Antanas Burokas, Gasparas Genzbigelis, Jonas Juodišius, Gediminas Trakimas, Algirdas Šiaulys, Vidas Čepulis, Auksė Dauderienė, Arvydas Dauderys, Jonas Užurka, Leonarda Kuodienė, Vytautas Jasulaitis, Valentinas Guršnys, Algimantas Letenauskas.

Posėdžio pirmininkas J. Užurka, o sekretorė L. Kuodienė. Darbotvarkėje buvo įvardinti net keturi klausimai: Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkuriamojo suvažiavimo datos paskelbimas; Organizacinio komiteto pirmininko rinkimai; kreipimosi teksto į spaudą parengimas; Organizacinio komiteto atsakingų narių rinkimas. Susipažįstant su posėdžio protokolu matyti, kad dalyviai kalbėjo ir svarstė klausimus nesilaikant iš anksto planuotos darbotvarkės, todėl informacija pateiksiu dokumente pateiktu eiliškumu.

Pirmiausia L. Kuodienė perskaitė atspausdintus Sąjungos įstatus. Po to, vyko siūlymas ką išrinkti Organizacinio komiteto pirmininku. Kandidatais buvo pasiūlyti: J. Juodišius, G. Jurčiukonis, J. Užurka ir V. Jasiulaitis. Balsavimo metu Organizacinio komiteto pirmininku vienbalsiai išrinktas J. Užurka.

LKKSS atkuriamajam suvažiavimui rengti Organizacinio komiteto nariais buvo patvirtinti: A. Sirtautas, J. Juodišius, A. Burokas, V. Čepulis, T. Gintila, V. Česnulevičius, V. Mažeika, V. Baltušytė, V. Jasiulaitis, V. Virukaitis. Lyginant šeštame protokole patvirtintą Organizacinį komitetą su septintame protokole patvirtintų Organizacinių komiteto narių sąrašu matyti sudėties skirtumai. Organizacinio komiteto nariais pirmą kartą įvardinti tik trys asmenys: V. Čepulis, V. Jasiulaitis ir V. Virukaitis. Jeigu laikysime, kad septintame posėdyje buvo išplėstas Organizacinis komitetas, tuomet nėra aišku, kodėl reikėjo kai kuriuos asmenis patvirtinti Organizacinio komiteto nariais antrą kartą, pvz., A. Sirtautą, J. Juodišių, A. Buroką, T. Gintilą, V. Česnulevičių, V. Mažeiką ir V. Baltušytę, bet neužsiminti apie kitus, jau šeštame posėdyje patvirtintus Organizacinio komiteto narius, pvz., A. Pocių, E. Leščinską, A. Lobeckį, K. Mitkų, J. Barškietį, A. Letenauską, G. Trakimą, R. Sokolovą, G. Jurčiukonį, R. Vaitiekūną, G. Genzbigelį ir V. Guršnį. Tikslų atsakymą gal galėtų prisiminęs pasakyti kuris nors septintojo posėdžio dalyvis, bet aš darau prielaidą, kad visi asmenys, įvardinti tiek šeštame, tiek ir septintame protokole, sudarė Organizacinį komitetą atkuriamajam LKKSS suvažiavimui rengti.

Vyko diskusija dėl suvažiavimo datos. Nežinia kokios suvažiavimo datos buvo posėdžio metu įvardintos, bet akivaizdu, kad viena pasiūlyta data buvo 1993 m. sausio 23 diena. E. Leščinskas pasisakė prieš suvažiavimo organizavimą sausio 23 d. Gaila, bet protokole nėra įvardinta jo neigiamo pasisakymo priežastis. Protokole rašoma, kad suvažiavimo organizavimo sausio 23 d. idėją palaikė G. Genzbigelis, J. Juodišius ir kiti. Balsavimo metu „už“ suvažiavimo organizavimą sausio 23 d. balsavo 23 dalyviai, „prieš“ – vienas, apskritai nebalsavo – vienas dalyvis. Įdomu tai, kad, anot protokolo, šiame balsavime dalyvavo 25 asmenys, nors protokole dalyviais yra įvardinti tik 23 asmenys. Gal būt, kas nors atvyko pavėlavęs ir liko protokole neįvardintas. Gal protokole tiesiog buvo paminėtas tas skaičius žmonių, kuris užsiregistravo kaip šio posėdžio dalyviai? Peržiūrėjus dalyvių registracijos lapą pastebėta klaida parašant eilės numerį – vietoje skaičiaus „8“, parašytas skaičius „10“ ir tęsta registracija iki „25“.

Taigi, 1993 m. sausio 23 diena buvo patvirtinta kaip atkuriamojo LKKSS suvažiavimo data, numatant, kad suvažiavimas vyks Lauko kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados patalpose Kapsų g. 44, Vilniuje. Dalyvių registracija buvo numatyta tą dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val., o 11.00 val. numatyta pradžia.

Septintame posėdyje svarstyta ir kur turi būti formuojami LKKSS skyriai, pvz., rajonuose, miestuose. Šiuo klausimu nuspręsta, kad savanoriai bus registruojami miestų ir rajonų komendantūrose, SKAT padaliniuose. Apie tai turėjo būti paskelbta informacija spaudoje.

Posėdžio pabaigoje buvo priimtas atskiras Organizacinio komiteto nutarimas ir paruoštas kreipimosi tekstas. Numatyta, kad kitas posėdis vyks 1993 m. sausio 14 d. 16.00 val.

Posėdžio protokole įvardinti du pridedami priedai: Organizacinio komiteto nutarimas ir Skelbimas į spaudą. Pateikiu šių dokumentų tekstus:

  1. Organizacinis komitetas nutaria:
  • Sušaukti Vilniuje, Kapsų g. 44 1993 m. sausio 23 d. 10.00 val. Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkuriamąjį suvažiavimą (Lietuvos kariuomenės Lauko brigados „Geležinio vilko“ patalpose).
  • Atkuriamos Sąjungos nariai registruojami iki sausio 17 d. rajonų, miestų komendantūrose, SKAT padaliniuose.
  • Prašome SKAT padalinių, komendantūrų vadus apie savanorių registraciją informuoti vietinėje spaudoje, radijuje ir už registraciją atsakingus asmenis.
  • Atsakingi asmenys iki sausio 18 d. visą informaciją pateikia organizaciniam komitetui Vilniuje, tel.: 636064.

Pasirašo „Organizacinis komitetas“.

  1. Skelbimas į spaudą:

Š. m. sausio 23 d. Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos atkuriamasis suvažiavimas.

Atkuriamos Sąjungos skyriai formuojami rajonų, miestų komendantūrose, SKAT padaliniuose.

Kviečiame visus Nepriklausomybės gynėjus savanorius – 1941 m. antibolševikinio sukilimo, pokario rezistencijos dalyvius ir davusius priesaiką iki 1991 m. rugpjūčio 22 d. – registruotis komendantūrose pagal gyvenamąją vietą, taip pat SKAT padaliniuose (rinktinėse, kuopose).

Į Vilnių skambinti tel.: 461 047 ir 636 064.

Pasirašo „Organizacinis komitetas“.

 Aštuntasis žingsnis?

Septintojo posėdžio paskutinis nutarimas numatė kitą posėdį organizuoti 1993 m. sausio 14 d. Deja, nei aštuntojo, nei tikėtina dar bent vieno ar dviejų posėdžių protokolų LKKSS valdybos dokumentų archyve nepavyko surasti. Dėl jų kreipiausi į Leonardą Kuodienę, kuri buvo beveik visų Iniciatyvinės grupės (Organizacinio komiteto) posėdžių sekretorė, klausdamas apie sausio 14 d. ir vėlesnius posėdžius ir jų protokolavimą. Deja, atsakymo iki šios informacijos paskelbimo negavau.

Mažai tikėtina, kad iki pat Sąjungos atkuriamojo suvažiavimo neįvyko daugiau posėdžių. Mažai tikėtina, bet gali būti, kad paskutinieji Iniciatyvinės grupės (Organizacinio komiteto) posėdžiai nebuvo protokoluojami. Vis tik mano pagrindinė prielaida, kad paskutiniųjų posėdžių protokolai nebuvo išsaugoti. Dar viena prielaida, kad šie protokolai, ar bent jų juodraščiai, gali būti išlikę kieno nors privačiame archyve.

Visus surastus išlikusius Iniciatyvinės grupės protokolus rašė Leonarda Kuodienė. Gal kurio nors posėdžio dalyvis gerokai nusimins skaitydamas mano pateiktą informaciją, kad nebuvo užrašytas vienas ar kitas jo svarbus pasisakymas, ar apskritai kokios nors labai entuziastingos diskusijos. Ką gi, tokios tuo metu buvo techninės protokolavimo galimybės, kiekvienas posėdžio dalyvis, manantis gebąs geriau protokoluoti posėdžius, galėjo pasiūlyti savo paslaugas. Išliko tik tai, kas buvo užrašyta ir išsaugota iki 2014 metų vasaros.

Iniciatyvinės grupės posėdžių septyniuose išlikusiuose protokoluose užfiksuota net 31 pavardė. Pagal turimą informaciją įvardinu šių žmonių tolimesnį ryšį su LKKSS. Taigi:

  • 2014 metais LKKSS VAS nariais yra protokoluose 13 paminėtų asmenų. Abėcėlės tvarka visus juos išvardinu: Barškietis Juozas, Burokas Antanas, Dauderys Arvydas, Genzbigelis Gasparas, Gintila Tomas, Jurčiukonis Gediminas, Letenauskas Algimantas, Mažeika Vidmantas, Pocius Arvydas, Sirtautas Antanas, Trakimas Gediminas, Treinytė (buvusi Dauderienė) Auksė, Vaitiekūnas Rimvidas.
  • LKKSS VAS nariais tapo, bet skirtingu laiku buvo pašalinti iš Sąjungos dėl nemokėto nario mokesčio ir nedalyvavimo VAS veikloje – Baltušytė Violeta, Guršnys Valentinas, Sokolovas Raimondas ir Vyrukaitis Vincas.
  • LKKSS VAS nariu tapo, bet LKKSS Centro valdybos siūlymu ir VAS valdybos 2000 m. gegužės 1 d. sprendimu už šmeižtą iš LKKSS narių buvo pašalintas Užurka Jonas.
  • Jau mirę yra trys LKKSS VAS nariai − Česnulevičius Virginijus, Jasiulaitis Vytautas ir Juodišius Jonas.
  • LKKSS nariu tapti buvo užpildęs anketą, tačiau užregistravus LKKSS tikruoju nariu netapo Leščinskas Eimantas.
  • Neturiu jokios informacijos apie Čepulio Vido, Kunigiškio Algirdo, Kuodienės Leonardos, Lobeckio Antano, Mitkaus Kęstučio, Šiaulio Algirdo, Tamašausko Gintaro ir Žuko Arūno sąsajas su formalia naryste LKKSS.
  • LKKSS Kauno apskrities skyriui priklausė, bet, anot šio skyriaus valdybos pirmininkės Aušros Jurevičiūtės, jau daug metų skyriaus veikloje nedalyvauja Straleckas Vitalijus.

Iniciatyvinė grupė atidavė savo idėją ir atliktus darbo rezultatus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkuriamajam suvažiavimui, kuris buvo organizuotas 1993 m. sausio 23 d. Vilniuje.

________________


LKKSS VAS 20 metų