Juozas Tolvaiša
1926 – 2021

 

Gimė 1926 m. gegužės 15 d. Urkonių kaime Varėnos raj. Įgijo nebaigtą vidurinį išsilavinimą.
Nuo 1944 m. buvo partizanų ryšininkas, rėmėjas, partizanas. 1947 m. balandžio 30 d. suimtas, kalintas Trakuose, Vilniuje. Karo tribunolo 1948 m. sausio 7 d. nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalėjo Aldanlage (Aldanas, Jakutijos ASSR), kur kaliniai dirbo ir urano bei aukso kasyklose. 1953 m. išsiųstas į tremtį Krasnojarsko krašte (Chabaidakas, Partizanskojės raj.), kur 1948 m. buvo nutremta šeima: tėvas Petras (1887–1950, mirė tremtyje), motina Marijona (1890–1977), brolis Stasys (1924–2008, partizanų ryšininkas “Stakutis“), seserys Natalija (g. 1929 m. ) ir Juzė (g. 1933 m.). Vedė Adelę Birutę Poškutę (1930–2013), vėliau LKKSS VAS nario Broniaus Poškaus seserį. Į Lietuvą grįžo 1958 m. balandžio 7 d.
Dirbo Vilniaus rajono melioracijos statybos valdyboje (vėliau – melioracijos statybos montavimo valdyba) vairuotoju.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui tapo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariu, buvo vienas 1988 metais susibūrusio Vilniaus tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro iniciatorių ir aktyvių dalyvių. Įstojo į atsikūrusią Lietuvos šaulių sąjungą.

1991 m. sausio mėn. dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos  gynyboje. 1991 m. sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose prisiekė Lietuvos Respublikai.

Nuo 2002 m. buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys Vilniaus apskrities skyriaus Visuomeninių organizacijų būryje.

Mirė 2021 m. balandžio 18 d. Salininkuose, Vilniaus m. Palaidotas Naujosiose Salininkų kapinėse.

Apdovanotas LKKSS 2-ojo laipsnių medalių „Buvome, esame, būsime“ (2008 m.).