Laisvės kovų pėdsakais Pasvalio krašte

Minėdami Karo po karo pradžios 82-ąsias metines grupė LKKSS valdybos, LKKSS karaliaus Mindaugo Panevėžio apskrities skyriaus, LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus valdybos narių liepos 25 dieną keliavo Laisvės kovų pėdsakais Pasvalio krašte. Pasvalio autobusų parke išsinuomotu autobusu vykusiems 16-ai keliauninkų vadovavo LKKSS karaliaus Mindaugo apskrities skyriaus nariai pasvaliečiai Algis Kalvėnas ir Romualdas Paugis.

Šiaurės Lietuva, o ypač Pasvalio kraštas dar nuo nepriklausomybės kovų laikų 1918–1920 m. pasižymėjo ryškiomis partizaninio karo tradicijomis. Čia organizavosi pirmieji partizanų būriai. Šios tradicijos, tiesa ne itin ryškiai, tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo, 1944 m. krašte pradėjo formuotis pavieniai partizanų būriai. Prasidėjus partizaniniam judėjimui, Pasvalys dar priklausė Biržų apskričiai. Čia nuo pat pirmųjų sovietinės reokupacijos dienų telkėsi gana dideli partizanų būriai. Laisvės kovos šiame krašte turėjo savo specifiką. Čia anksčiausiai sugrįžo „išvaduotojai“, su Aukštaitija siejamos ir pirmosios partizanų kovos. Biržų krašto partizanų struktūriniai daliniai veikė savarankiškai, nepriklausė 1949 m. įkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui (LLKS). Taip atsitiko dėl ryšių su aukščiausia pasipriešinimo vadovybe trūkumo. 1947 m. buvo įkurta Dariaus ir Girėno apygarda, kurioje kovojo ir Pasvalio krašto vyrai. Apygarda egzistavo labai neilgai. Joje veikę partizanai tik 1951 m. prisijungė prie LKKS Vyčio apygardos, buvo įkurta Sierakausko (vėliau pavadinta Pilėnų) tėvūnija. Daugiausia Pasvalio krašto vyrų būrėsi Algimanto (1950 m. įjungta į Vyčio) apygardos Žaliojoje rinktinėje, kuri veikė Žaliojoje girioje.

Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos partizanai. Sėdi iš kairės: 1. Adolfas Bičiūnas, 2. Norbertas Tauteris – „Norba“, „Slibinas“, „Mintautas“, 3. Linas Kabakevičius, 4. Gedimino tėvūnijos vadas B. Žilys – „Saulius“, 5. Linas Pivoravičius – „Kanapė“, 6. Žaliosios rinktinės štabo Visuomeninės dalies viršininkas Julius Navakas – „Tilvikas“, 7. Tautmylis Vaitiekūnas – „Zubrys“, 8. Kostas Kregždė – „Piršlys“. Stovi iš kairės: 1. Edvardas Žilinskas – „Vanagas“, 2. Bronius Krivickas – „Vilnius“, „Gintaras“, 3. Jonas Krivickas – „Krivis“, 4. Juozas Tučas „Linksmutis“, 5. Steponas Giedrikas – „Girietis“, 6. Robertas Tučas – „Barzdyla“, 7. Danas Ruželė, 8. Vladas Būtėnas, 9. Bronius Meškėnas, 10. Emilija Lujanienė, 11. Alfonsas Valentėlis – „Bankininkas Vailokaitis“. Biržų giria. 1951 m. rugpjūčio mėn. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Rytų Lietuvos srities Visuomeninės dalies viršininkas Bronius Krivickas – „Vilnius“ (vidury) su Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos vadu Steponu Giedriku – „Giriečiu“ (dešinėje) ir partizanu Alfonsu Valentėliu – „Bankininku Vailokaičiu“. Biržų giria, 1951 ruduo (Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.)

Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Sierakausko tėvūnijos partizanai prie žuvusio kovos draugo „Petro“ karsto. Antroje eilėje trečias iš dešinės – Bronius Krivickas – „Vilnius“. Apie 1947 m.

Žaliosios girios partizanai: Jonas Vincevičius – „Ūža“, Jonas Žeimys – „Bitinas“, Antanas Tamulionis – „Žiemys“, Vytautas Krasauskas – „Plechavičius“, Antanas Žygas – „Aptiekorius“, Kazys Mažylis – „Kazokas“, Bronius Stašys – „Lapė“. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Pasvalio šaulių kuopa, vadovaujama Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, LKKSS karaliaus Mindaugo Panevėžio apskrities skyriaus nario Algio Kalvėno, Pasvalio krašto miškuose atstatė keletą partizanų bunkerių.

Pirmasis sustojimas – prie partizanų bunkerio Žadeikių miške

2026-07-25 Žadeikių miške. Marytės Kazlauskienės nuotr.

1944–1946 m. Žadeikių miške veikęs partizanų būrys, vadovaujamas Jono Alenčiko – „Dragūno“ čia įsirengė gana didelį bunkerį, kurio ilgis siekė 30 m ir plotis 6 m. Tokio dydžio bunkeris puikiai atspindi Lietuvos partizanų kovų pirmąjį etapą, kuomet partizanai veikė dideliais būriais ir gyveno erdviuose bunkeriuose arba miško stovyklose. Mūšio metu bunkeris buvo sunaikintas.

1997 m. bunkerį atstatė Pasvalio šaulių kuopa. 2019 m. Pasvalio krašto muziejaus iniciatyva partizanų bunkeris buvo atnaujintas – pakeisti supuvę rąstai, gultai, prailginti tuneliai. Pastatytas naujas skulptoriaus Arūno Grušo sukurtas laisvės kovotojams atminti skirtas kryžius: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Pagal išlikusias fotografijas įrengta partizanų stovyklavietė, pastatytas informacinis stendas iš muziejaus archyvo medžiagos „Laisvės kovų pėdsakai Pasvalio krašte“.

Partizanai, kilę iš Pasvalio krašto

Didžiosios Kovos apygardos vadas
Jonas Misiūnas – „Žalias Velnias“ (1910-1947)
Gimė Valmonių kaime, Pušaloto valsčiuje. Partizanų vadas, 1945 m. įkūrė Didžiosios kovos apygardą, veikė daugiausiai Trakų ir Ukmergės apskrityse. Buvo partizaninės žvalgybos specialistas, nuolat keitė savo veiklos būdus ir vietą. Vis dėlto 1946 m. neišvengė garsaus provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio spąstų, buvo suimtas ir išvežtas į Maskvos kalėjimą. Čia praleido paskutines savo kovai už laisvę paskirto gyvenimo dienas. 1947 m. sušaudytas, užkasimo vieta nežinoma.

Rytų Lietuvos srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, poetas
Bronius Krivickas – „Vilnius“ (1919-1952)
Gimė Pervalkų kaime, Pasvalio valsčiuje. Užaugęs septynių vaikų šeimoje, rašytojas, žurnalistas B. Krivickas pasirinko partizaninės kovos kelią. Partizanavo netoli Suosto, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, turėjo įsirengęs bunkerį žmonos tėvų sodyboje. Tapęs laisvės kovotoju nenustojo rašyti, priešingai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos gyvavimo, redagavo leidinius, rašė pranešimus, atsišaukimus. 1951 m. paskirtas Rytų Lietuvos srities štabo visuomeninės dalies viršininku, jam suteiktas kapitono laipsnis. Žuvo 1952 m., jau slopstant rezistencinei kovai, Raguvos miške priešui apsupus bunkerį.

Aktyvus rezistentas, žurnalistas
Julijonas Būtėnas – „Stėvė“ (1915-1951)
Gimė Dovydų kaime, Joniškėlio valsčiuje. Karo metais kaip žurnalistas ir ryšininkas dažnai lankėsi Berlyne, palaikė Lietuvos aktyvistų fronto idėją. Svarbiausias J. Būtėno rūpestis buvo ne kova su ginklu, o blėstančių rezistencinių nuotaikų dvasios palaikymas spauda, atsišaukimais, leidiniais. Vakaruose užmegzta pažintis su garsiuoju partizanu Juozu Lukša paskatino baigti žvalgybos kursus Vokietijoje ir stoti į kovą drauge su „miško broliais“ tėvynėje. 1951 m. parašiutu nusileido Kazlų Rūdos miškuose, tačiau kovoti ilgai neteko – po mėnesio, apsuptas NKVD kareivių, J. Būtėnas žuvo bunkeryje.

Ilgametis atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadas, partizanas
Jonas Čeponis – „Vaidila“ (1925-2019)
Gimė Pagojaus kaime, Pasvalio valsčiuje. Nuo 1944 m. aktyviai įsitraukė į antisovietinę veiklą, partizanus aprūpindavo amunicija, lėšomis, dokumentų blankais, pogrindine spauda. Nuolatiniai persekiojimai, tardymai paskatino J. Čeponį 1946 m. pasitraukti į mišką ir kovoti su kitais laisvės kovotojais. Daugiausia partizanavo Kauno apskrityje, su Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanais. 1948 m. buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams lagerio atšiauriame Norilske. Grįžęs į Lietuvą dalyvavo pogrindinėje veikloje, ilgai vadovavo 1990 m. atkurtam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui.

Žaliosios rinktinės partizanų vadas
Vladas Juozokas – „Petraitis“ (1920-1946)
Gimė Pasvalyje. Nepriklausomos Lietuvos karininkas. Žaliosios rinktinės partizanų vadas. Iš pradžių veikė Levaniškio miške, kur sutelkė vyrus į Kęstučio partizanų būrį. Vėliau persikėlė į Eimuliškio, Jakubonių miškus Pušaloto apylinkėse. Žuvo 1946 m. Ažagų miške. Netoli Spirakių kaimo, kuomet patekęs į pasalą ir sunkiai sužeistas nusišovė.

Žadeikių miško partizanų būrio vadas
Jonas Alenčikas – „Dragūnas“ (1919-1946)
Gimė Pagojaus kaime, Pasvalio valsčiuje. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, buvo vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių. 1944 m. pasirinko partizano gyvenimą. Vadovavo Žadeikių miške veikusiam partizanų būriui. Žuvo 1946 m. Kantariškių kaime prie Pasvalio, partizano Jono Čirvinsko sodyboje įrengtame bunkeryje. Kartu žuvo adjutantas Jonas Indrišiūnas-Pušelė ir sodybos šeimininkas.

Pasvalio krašto, vėliau Joniškėlio ir Vabalninko, partizanų vadas
Povilas Žilys – „Klevas“ (1918-1953)
Gimė Šakarnių kaime, Daujėnų valsčiuje. Kartu su broliu Jonu Žiliu-Vakariu išėjo į miškus kovoti už Lietuvos laisvę. Nuo 1944 m. vadovavo Pasvalio krašto partizanams, vėliau S. Dariaus ir S. Girėno rinktinės Joniškėlio, Pasvalio ir Vabalninko partizanų būriams. 1951 m. koordinavo Sierakausko, vėliau pavadintos Pilėnų, tėvūnijos partizanų kovą. Buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys, ėjo visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos – „Merainio“ pavaduotojo pareigas. Partizaninė kova P. Žiliui baigėsi 1953 m., kai Dovydų miške įrengtame bunkeryje žuvo kartu su savo viršininku J. Šibaila.

Antrasis sustojimas – prie paminklo „Keturi kalavijai“ Baluškių kaime

2026-07-25 Baluškių kaime. Mindaugo Abaravičiaus nuotr.

Baluškių kaime Salomėjos ir Juozo Pyragių sodybvietėje 1991 m. pastatytas monumentalus paminklas (architektas Viktoras Kunickis) laisvės kovose 1946 m. vasario 26 d. žuvusių brolių Antano Pyragiaus (1905 – 1946) ir Pauliaus Pyragiaus (1921 – 1946) bei karo lakūnų Jono Pyragiaus (1902–1973 Australijoje), ir Juozo Pyragiaus (1913 – 2005 Kanadoje) atminimui. Antanas Pyragius buvo 1941 metų Birželio sukilimo Daujėnų būrio vadas. 1946 m. vasario 22 d. Jurgeniškių kaime žuvo kartu su broliu Povilu.

Partizanų Pyragių likimą dar 1991 metais papasakojo buvęs bendražygis Petras Rinkūnas – „Vilkas“. (Aukštaitijos partizanų prisiminimai III dalis, Vilnius, 2001, p. 188-189). Dramatiškai aprašyta paskutinė kova. 1946 metais broliai su partizanų būriu laikėsi Girelės miške prie Joniškėlio. Žygio metu (manoma, pakeliui į tėviškę), vasario 22-ąją, apsistojo nakvynei Daukšų sodyboje Jurgeniškių kaime. Čia juos vakarop ir užklupo NKVD kareiviai (pranešė seklys). Apsuptoje sodyboje mūšis tęsėsi tris valandas. Pyragiai iškart paklojo du vidun įsiveržusius priešus, o jų ginklais (automatu ir kulkosvaidžiu) toliau „šienavo“ pro langą ir duris. Broliai slėpėsi sandėliuke prie tvarto, todėl juos saugojo storos mūro sienos ir malksnomis (skindeliais) dengtas stogas, kurių negriebė net padegamosios kulkos. Rusų mesta vidun granata užstrigo lango grotelėse… netrukus ji sprogo priešo pozicijose, nes pačiupę sprogmenį partizanai sviedė atgal. Vis dėlto pastatas užsidegė ir pradėjo griūti, viduje kovojantys vyrai buvo pasmerkti. Tiksli mirties priežastis liko nežinoma. Apdegę Pyragių kūnai buvo atvežti į Pasvalį ir numesti ant grindinio.

Trečiasis sustojimas – Lietuvos partizano Jono Žilio – „Vakario“ žūties vietoje Moliūnų kaime

Žaliosios girios partizanai: Jonas Žilys – „Vasaris“ iš Šakarnių k. (žuvęs 1950 m.), Jonas Šiaučiūnas – „Neris“ iš Mikėnų k. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės būrio (vadas brolis Povilas Žilys – „Klevas“) partizanas Jonas Žilys – „Vakaris“ gimė ir augo Daujėnų parapijos Šakarnių kaime. Partizanauti išėjo būdamas vos 17 metų ir už Lietuvos laisvę kovojo beveik 6 metus. Žuvo 1950 m. rugsėjo 8 d., MGB kareiviams apsupus Alekso ir Veronikos Zakarevičių vienkiemį.

2026-07-25. Netoli Moliūnų kaimo. Mindaugo Abaravičiaus nuotr.

Paminklas atidengtas 2005 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Algio Kalvėno vadovaujamos Pasvalio šaulių kuopos narių rūpesčiu.

Ketvirtasis sustojimas – prie „Margių prie šermukšnių takelio“ bunkerio Žaliojoje girioje

2026-07-25 Žaliojoje girioje. Mindaugo Abaravičiaus nuotr.

Bunkeris buvo iškastas 1944 m. Jame vienu metu gyvendavo apie partizanų. Pastoviai gyvenama nebuvo. Apsilankydavo arba kuriam laikui apsistodavo Kriklinių partizanų būrio vadas Petras Tamošiūnas – „Simas“, jo pavaduotojas Bronius Stašys – „Lapė“, Jonas Tamošiūnas – „Vyturys“, Kazys Kalenda – „Tadas“, Felicija Kalendienė – „Tadienė“, Antanas Kiaulėnas – „Šarūnas“, Jonas Žeimys – „Bitinas“, Povilas Vincevičius – „Bijūnėlis“, Jonas Vincevičius – „Uža“, Antanas Tamulionis – „Žiemys“, Petras Parauka – „Plechavičius“, Bakanauskas – „Svyruonėlis“, Vytautas Zdanavičius – „Senelis“, Antanas Mačiukas – „Tilka“, Šumskis – „Gaidys“.

Bunkeris enkavedistų surastas 1945 metų lapkričio mėnesį. Prie jo buvo nušauti du žmonės: Kriklinių būrio vado Petro Tamošiūno brolis Jonas Tamošiūnas – „Vyturys“ ir vienas neatpažintas asmuo (liudininkų spėjimu tai galėjo būti išdavikas). Kiti bunkeryje tuo metu buvę partizanai spėjo saugiai pasitraukti per atsarginį bunkerio išėjimą ir pasislėpti slėnyje esančioje pelkėje („liekne“). Kadangi buvo vėlyvas ruduo, vanduo ledinis, tai persekiotojai partizanų nepastebėjo ir į pelkę nesiveržė. Bunkeris susprogdintas nebuvo.

Atstatytas 2004 metais. Iniciatoriai ir darbų vykdytojai – LKKSS narys, Pasvalio šaulių kuopos vadas Algis Kalvėnas ir jaunieji šauliai. Šalia bunkerio partizanų atminimui pastatytas medinis kryžius, sukurtas jų bendražygio pumpėniečio Juozo Tamulionio.
(Pagal informacinį stendą prie bunkerio, pasvalia.lt)

Penktasis sustojimas – ūkininko Juozo Miknio nužudymo vietoje Žaliojoje girioje (86 kvartalas)

Paminklinis akmuo 1945 m. rudenį šioje vietoje Pumpėnų valsčiaus stribų nukankinto Juozo Miknio atminimui, pastatytas XX a. 9-ajame dešimtmetyje anūkų Juozo, Vido ir Virgio Miknių rūpesčiu.
Pumpėnų stribų nužudytas Bartkūnų kaimo ūkininkas, Juozas Miknys (1892–1945), prieš tai žiauriai kankintas ir vedžiotas po apylinkes. Stribai J. Miknį nužudė keršydami už savo „bendražygius“, kuriuos partizanai nušovė netoli Mikalojaus Grabausko sodybos, manydami, kad J. Miknys paprašė partizanų padaryti pasalą, nors tai buvo netiesa.
(Pagal pasvalia.lt)

Šeštasis sustojimas – prie Laisvės gynėjų bunkerio-vadavietės (Povilo Žilio-Klevo bunkerio) Žaliojoje girioje (71 kvartalas)

Bunkeris Žaliojoje girioje netoli Druciškių kaimo, buvusio partizano Antano Karoblio sodybos iškastas 1945 metais. Šiame bunkeryje laisvės gynėjai buvo įsirengę vadavietę. Bunkerio vieta buvo griežtoje paslaptyje. Jame apsigyveno Daujėnų būrio vadas Povilas Žilys – „Klevas“. Su būrio vyrais. „Klevas“ buvo miškininkas, atsargos karininkas, todėl jam buvo pavaldus ir Kriklinių partizanų būrio vadas Petras Tamošiūnas – „Simas“. Kriklinių būrio partizanai ir priesaiką priimdavo pas Povilą Žilį. Bunkeris buvo iškastas rudenį, laisvės gynėjai jame gyveno apie pusmetį, per žiemą. Pavasarį šią slėptuvę pastebėjo iš Joniškėlio komandiruotas miško žvalgas ir pranešė enkavėdistams. Partizanams teko laikinai iš jo pasitraukti, bunkeris susprogdintas nebuvo. Vėliau juo naudojosi Petras Tamošiūnas – „Simas“.
Bunkerio vietą parodė buvęs partizanas Antanas Karoblis, 2003 m. jį atstatė jaunieji šauliai, vadovaujami LKKSS nario Algio Kalvėno. Kartu pastatytas ir kryžius, kurio autorius – buvęs partizanas Juozas Karoblis.
(Pagal informacinį stendą prie bunkerio, pasvalia.lt)

Septintasis sustojimas – prie paminklinio akmens partizanams ir pokario aukoms Pumpėnuose

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Pasvalio šaulių, dar likusių gyvų partizanų iniciatyva paminklinis akmuo partizanams ir pokario aukoms Pumpėnuose atidengtas 2003 m. lapkričio mėnesį. Akmenyje įamžinti partizanai ir kitos aukos, kurių kūnai 1945 m. vasarį – 1952 m. sausį buvo išniekinti Pumpėnų miestelio turgaus aikštėje. Paminklą atidengė partizanas Juozas Tamulionis ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis. Pumpėnų miestelio skverelyje esantį akmenį pašventino Panevėžio vyskupijos kancleris kunigas Tomas Skrudupis.
Paminkliniame akmenyje įamžinti: Juozas Aleknavičius (Mitkų k.), Kazys Jurkevičius, Hansas (vokiečių tautybės jaunuolis, karys), Fricas (vokiečių tautybės jaunuolis, karys), Antanas Kirkilas, Juozas Kirkilas, Povilas Kriščiliūnas, Juozas Kučinskas (Pumpėnai), Petras Kulbis (Mitkų k., mokytojas), Vytautas Kulbis (Mitkų k., studentas), Jonas Mitka (g. 1925 m. iš Mitkų k.), Jonas Mitka (iš Pumpėnų, Pumpėnėlių g.), Antanas Mozūras, Kazys Petrauskas, Pranas Petrauskas, Petrulis (kilęs nuo Vabalninko), Petras Ragažinskas, Ragažinskienė, Jonas Slavinskas, Alfonsas Šipelis, Steponas Žičkus, Kazys Tamulionis, Anelė Savickaitė ir Bronius Stasys.
(Pagal pasvalia.lt)