rusija įžūliai bando NATO stiprumą, rengdama provokacijas Estijos ir Lenkijos oro erdvėje. Kol Europa išgyvena „tylią isteriją“ dėl Jungtinių Valstijų išdavystės, Ukraina įspėjama apie masines dronų atakas ir neišvengiamus elektros energijos tiekimo nutraukimus žiemą. Kokius „sunkius sprendimus“ turės priimti Ukrainos valdžia – kapituliaciją ar totalinį karą? Ar Aljansui taps pamoka Turkijos, per 17 sekundžių numušusios rusijos lėktuvą, pavyzdys? Tuo tarpu rusija dronų gamybą didina iki 30 tūkstančių per metus, ruošdama tamsiausią žiemą Ukrainai.
Rugsėjo 25 d. YouTube kanalo „Перший цифровий“ laidoje veteranas Evgenas Dykyj analizavo, kaip Trumpo veiksmai griauna globalųjį saugumą, kodėl ukrainiečiai turėtų ruoštis „visaliaudinei oro gynybai“ ir kas iš tikrųjų slypi už prezidento Zelenskio pareiškimų apie šalies ateitį.
rusija išbando NATO stiprybę
– Pirmą kartą per 34 metus Estija inicijuoja neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį „padedant“ rusijos naikintuvams MiG. Estija ragina užverti sieną po tų rusijos lėktuvų skrydžio. Taigi, šiandien kalbėsime, kaip rusija toliau bandys NATO reakciją. Ir mūsų svečias Evgen Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius.
Pone Evgenai, labą rytą.
– Labą rytą. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Taigi, išsiaiškinkime, kas dabar vyksta NATO ir ES šalyse. Vadinasi, matome situaciją, kad rusija ir toliau tęs savo provokacijas. Po situacijos, kai rusijos „šachedai“ atskrido į Lenkiją, dabar matome eskalaciją Estijoje. rusijos naikintuvai MiG-31 šalies oro erdvėje skrido 12 minučių. Ten jie judėjo Talino kryptimi. Ir matome, kad ateityje tokia eskalacija tęsis, ją tęs šalis agresorė. Na, ir mes taip pat turime informacijos, kad rusijos naikintuvai žemai praskrido virš Lenkijos naftos platformos Baltijos jūroje. Taip pat vis dar matome labai santūrią ir, galbūt, net vangią NATO ir Europos Sąjungos šalių vadovų reakciją.
– Teisingai. Tai, kas vyksta – tik pradžia. rusija pradėjo bandyti NATO stiprumą, ir pirmieji bandymų rezultatai vienareikšmiškai rusijos naudai. Tai reiškia, kad kremlius dabar akivaizdžiai turi kuo džiaugtis. Na, sakykim taip.
kremlius turi kuo džiaugtis nuo praėjusių metų lapkričio, kai Amerikos žmonės pasielgė, sakykim, labai keistai pasirinkdami JAV prezidentą. Nuo šių metų sausio 20-osios, kai Baltuosiuose rūmuose pradėjo eiti pareigas 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nuo tos akimirkos rusams buvo suteikta tai, ko jie negalėjo padaryti visais ankstesniais metais. Taigi jie aktyviai tuo naudojasi.
Dabar jie, sakykim taip, pirmiausia tiesiog pasinaudojo tuo, ką jiems davė Trumpas. Ir po truputį pajautė skonį, po truputį taip įsitraukė, kad dabar jie patys absoliučiai aktyviai plečia savo galimybių zoną ir, tiesą sakant, ją tikrina. Na, rusų paprastai tokia psichologija, ir jų didžioji politika ir psichologija kasdieniame lygmenyje tuo remiasi. Šiuo atveju tai yra lygiai tas pat.
Jie braškina ir kaitina iki tol, kol negauna per nagus. Tada jie atšoka visiškai normaliai, pavyzdžiui: „O, gerai, jei negalima, tai negalima.“ Na, gerai, taip, taip, taip. Jeigu jau iš vis negalima. Na, žinoma. Bet tik tada, kai gauna į kaktą. Jie nuoširdžiai įsitikinę, kad kol negavo, vadinasi galima. Taigi.
Ir jie dar negavo. Maža to, kad už Lenkiją negavo, anksčiau už Rumuniją taip pat nekliuvo, o Rumunijoje tai jie atsargiai pažeidė. Kad tik abi pusės būtų patenkintos, kad neišpūstų konflikto. rusai padarė tai, ko norėjo, tai yra, jie pasiuntė dronus per Rumunijos oro erdvę, bet į mūsų, Ukrainos, objektus. Rumunai apsimetė, kad nieko nevyksta. Na, arba kažkas kažkur atsitiktinai.
Gerai. Tačiau su Lenkija situacija buvo visiškai kitokia. Visų pirma, neįmanoma to pavaizduoti kaip atsitiktinio. Antra, niekas net nebandė. Tada oro erdvę vienu metu pažeidė daugiau nei 20 dronų, visi be kovinių galvučių.
Šiuo atveju tai labai reikšminga. Vadinasi taip, rusija formaliai neperžengė atakos linijos. Va visi be kovinių galvučių, bet 20 tuo pačiu metu. Absoliučiai tiksliai apskrenda tolimojo perspėjimo radarą, kuris iš tikrųjų yra pirmoji priešraketinės gynybos linija Europoje. Absoliučiai tiksliai praskrenda virš trijų karinių aerodromų Lenkijoje, iš trijų, kurie yra toje šalies dalyje. Taigi, apskrido visas tris Lenkijos oro bazes, detaliai ištyrė ir praskrido virš trasos, kuria pervežama karinė pagalba Ukrainai.
Na, čia iš principo nėra ką kalbėti apie atsitiktinumą. Ir net rusai aiškiai nieko nepasakė. Jie visai nieko nekalba. Taigi.
Trumpas davė putinui signalą
O už rusus vėlgi, pasisakė Trumpas. Kai Lenkija pabandė pasinaudoti ketvirtuoju Atlanto chartijos straipsniu. Priminsiu, kad tai toli gražu ne penktasis straipsnis. Ne apie tai, kad kažkas turi ateiti jums į pagalbą kariauti. Tiesiog jūs kviečiate skubioms, taip sakant, skubioms konsultacijomis. Taigi, atsakydamas net į tą siaubingą straipsnį, kupiną konsultacijų, netgi atsakydamas į tai, Donaldas Trumpas gana tiesiai šviesiai pareiškė, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas. Na, o rusų dronai atskrido atsitiktinai. Jūs ten, lenkai, nesinervinkite, prašyčiau neeskaluoti, jokių įtampų, nes niekas vis tiek neateis jūsų ginti. Tiesą sakant, taip nuskambėjo žinia iš Vašingtono Varšuvai.
Ir būtent čia ypač svarbu, kad būtent Varšuvai, nes kas jau kas, o Lenkija, na, yra patikimiausia JAV sąjungininkė Europoje. Lenkai reguliariai gaudavo skundų iš daugelio kitų Europos šalių, kad jie yra pernelyg proamerikietiški, kad tai nėra įprasta Europoje. Lenkai visą savo strategiją grindė tuo, kad jeigu ką, jie yra artimiausi Vašingtono draugai. Ir va artimiausia, tai yra tai, kad Donaldas Trumpas pamesdamas Ukrainą, mus suvienija – tai viena istorija. Tačiau net patikimiausius sąjungininkus jis taip pat pameta. Taigi.
Ir, žinoma, tai sukėlė tarp Europos narių… Faktiškai, Donaldas Trumpas pasiuntė signalą Putinui, kad NATO nebeegzistuoja. Ir, žinoma, tai negalėjo nesukelti panikos reakcijos Europos NATO segmente.
Dabar ten ypač tylu, bandoma kažkaip tai nuslėpti, bet iš tikrųjų tvyro tyli isterija. Jie vis dar, net ir po tiek mėnesių Trumpo valdymo, yra europiečiai, jie prie daug ko jau pripratę, bet vis tiek to nesitikėjo. Kad Vašingtonas dabar būtų toks kremliaus sąjungininkas, vis tik niekas negalvojo. Taigi. Ir jie ieško, kaip toliau elgtis.
Tuo tarpu rusija įžvelgė tą silpnybę ir, žinoma, kaip visada, na, kaip fronte, jei jie jau kažkur prasiveržė, jie iš karto pradeda platinti tą pralaužą kiek įmanoma. Dabar jie tą patį daro hibridiniu formatu prieš NATO. Jie, jei perkelsime tai į karo realijas (o tai iš tikrųjų yra karas, tiesiog karas vis dar vyksta hibridine forma), pamatė priešo silpnybę ir dabar aktyviai tą silpnybę išnaudoja. Užtat tai provokacijai Lenkijoje aiškiai buvo labai ilgai ruoštasi. Tai rimta operacija. Ir stačiai tuoj pat po jos pasileista pakniopstom, kiek tik galima.
Ta provokacija Estijoje aiškiai padaryta skubotai. Pakėlė du naikintuvus, net ne su pilnais raketų komplektais. Ten, žiūrint ir žiūrint vaizdo įrašą, jie net nebuvo tinkama sukomplektuoti. Taigi. Ir jie tikrai yra iš vietinės artimiausios dalies, nes buvo atpažinti pagal identifikavimo ženklus. Bet jie tiesiog parinko artimiausius du ten buvusius naikintuvus ir įsakė: „Na, bėgte praskrisk Estijos oro erdve“.
Pažiūrėsime, kas bus toliau, bet tai tikrai bus greitai. Kiti žingsniai būtinai bus. Tai yra, raška metėsi į tą pralaužą, raška metėsi faktiniam smūgiui.
Ko jie nori? Pakankamai akivaizdu. Jie nori, kad visiems europiečiams taptų visiškai akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos jų nebesaugo, kad visiems europiečiams taptų akivaizdu, kad prieš rusiją lieka jie patys. Ir tada sako, apsispręskite.
Daugelį metų iki dabartinės situacijos ganėtinai jaunas vladimiras putinas mėgo užduoti Vakarų politikams provokuojantį klausimą: „Ar esate pasirengęs kariauti už Narvą?“ Išties, kuo daugiau jis gaudavo signalų, kad ne, nepasiruošę, tuo toliau ėjo. Ar esate pasirengę kovoti už Narvą? Ir jie nėra pasirengę. Na, gerai, tegul Narva palaukia, mes patrauksime į Sakartvelą. O ir dabar vis dar nesate pasirengę kovoti už Narvą? Na, tai gerai. Dabar vyksime į Krymą. Ir taip toliau, ir taip toliau. Na, dabar, berods, jau į tikrąją Narvą. Dabar atrodo, kad rusija iš tikrųjų išbando galimybes, na, tiesioginę karinės agresijos grėsmę prieš Europos šalis. Ir ką jie nori pasiekti?
Na, pavyzdžiui, Lenkijoje dabar labai aktyviai pradedama galinga jų informacinė kampanija, kad visas šias problemas lenkai turi dėl to, kad Lenkija padeda Ukrainai. Ir visuomenės nuotaikos jau gana rimtos. Taip, laimei, dar ne dauguma, bet jau yra labai rimtų visuomenės nuotaikos apraiškų. Apie tai, kad taip, greitai nusimazgokime rankas, sustabdykime bet kokią pagalbą Ukrainai ir tiesiog atskirai derėkimės su rusija, kad mes išeiname iš visos tos istorijos, mes neturime nieko bendra su tuo karu, tik mūsų nelieskite. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Dabar jie nori, kad tokią poziciją užimtų visos Europos šalys.
Kaip Europa reaguoja į grėsmę
Ir yra Europos lyderių, kurie pateikia jiems gana realų atsakymą. Taip pat kol kas signalų lygyje, bet trys lėktuvai, atskridę į Lenkiją ir iš Prancūzijos po dronų istorijos, tai labai galingas signalas, kuris, tiesą sakant, mums nėra visiškai aiškus. Mūsuose daugelis šaipėsi, kad pamanyk, koks didžiulis atsakas – net trys lėktuvėliai. Ir neatkreipė dėmesio, o kokie tie lėktuvai. O tai lėktuvai, gabenantys branduolinius ginklus. Prancūzijoje jų yra tik 20. Taigi iš 20 Prancūzijos branduolinių lėktuvų trys išskrido į Lenkiją.
Tai reiškia, kad Macronas pasiuntė savo signalą. Problema ta, kad čia jis, na, beveik vienišas su savo ryžtu pasipriešinti putinui. Na, net ir jo ryžtas…Išties, sakykim, jis taip pat žaidžia dėl pripažinimo, kaip ir putinas, bet putinas tikrai yra pasirengęs iš tikrųjų kariauti. Ar pasirengęs Macronas? Tiesą sakant, labai abejoju.
Na, o daugelis kitų Europos šalių iš tikrųjų tiesiogiai sako, kad kariauti tikrai nėra pasirengę. Taigi, deja, kadangi vienintelis būdas išvengti karo su rusija yra būti pasirengusiems karui su rusija, tik tada jie neitų.
Deja, Europa dabar iš tikrųjų daro viską, kad karas Europoje būtų įmanomas. Europa, pati to nesuvokdama, iš tikrųjų skatina rusiją agresijai. Na, jie nesupranta, kad rusų psichologija yra nusikaltėlio psichologija. kremliaus psichologija, tiesą sakant, kremliaus metodai yra nusikaltėlio metodai – prievartautojo metodai. Ir todėl, jei mes laikome rusiją prievartautoja, ir tai psichologiškai visiškai įrodyta, tai dabar Europa elgiasi kaip auka. Būtent tai yra aukos elgesys – taip elgiasi auka, savo elgesiu parodydama prievartautojui, kad nieko negali jam padaryti. Taigi. Ir, deja, tai labai padidina tikimybę, kad karas persikels į Europą…
Va tokia kol kas liūdna ir nemaloni istorija. Pamatysime, kaip jis vystysis toliau. Na, išties, ką daryti?
Na, iš tikrųjų tai akivaizdu, bet man taip pat akivaizdu, kad europiečiai šiuo metu nėra tam pasiruošę.
Na, esmė ta, kad yra viena NATO šalis, kuri pirmoji susidūrė su tokiu rusijos įžūlumu. Beje, tai ne visai Europos šalis, nors formaliai ji yra europietiška. Ji vadinasi Turkija. Na, vienu metu rusijos lėktuvai iš Sirijos pradėjo pažeidinėti Turkijos oro erdvę. Priminsiu, kad virš Estijos rusijos lėktuvai skraidė jau 12 minučių. Taigi, rusijos lėktuvas praleido 17 sekundžių Turkijos oro erdvėje.
Dar kartą, 17 sekundžių, o ne minučių, aš nesupainioju. 18-ąją sekundę jis buvo numuštas. Po to joks kitas rusijos lėktuvas nepažeidė Turkijos oro erdvės. Štai kaip tai veikia, tiesa?
O karas, beje, neprasidėjo ir rusija nerizikavo pradėti karo su Turkija, o priešingai, kaip tik tada, kai pamatė, kad turkai yra pasirengę ir ryžtingai nusiteikę.
Na, pamenate, kaip tada reagavo rusija? Ji įvedė sankcijas turkiškiems pomidorams. Ir kurį laiką rusija nepirko turkiškų pomidorų, beje ištisus tris mėnesius. Toks buvo baisus vladimiro vladimirovičiaus atsakas Erdoganui. Po trijų mėnesių tas atsakymas buvo atšauktas. Ir jei niekas neatsiprašė. Tiksliau, greičiausiai, rusija atsiprašė, bet uždarais kanalais.
Štai kaip reikia su jais elgtis. Kai lėktuvas užsibūna jūsų erdvėje 17 sekundžių, o tada nukrinta numuštas. Na, tokiu atveju jūsų oro erdvė nebebus pažeidžiama. O jei joje galima valandų valandas skraidyti dronais ar keliolika minučių lėktuvais ir niekam nieko nenutinka, tada dronų ir lėktuvų bus daug daugiau.
Tūkstantis dronų per dieną ir elektros energijos tiekimo nutraukimai
– Na, išties, mes ir toliau stebime padėtį Europoje. Aptarkime kitą temą […] Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas sako, kad netrukus sulauksime kone 1 000 „šachedų“ atakų per dieną. Taip pat 429-ojo atskiro bepiločių sistemų pulko vadas Achiles sako, kad ukrainiečiai turėtų ruoštis elektros energijos tiekimo pertrūkiams žiemą. Ir šis scenarijus yra gana realus. Ką gi, matome, kad rusai pastaruoju metu suintensyvino savo smūgius mūsų kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu „The New York Times“ rašo, kad putinas sukūrė dronų gamybos imperiją ir dabar rusija gali gaminti apie 30 000 atakos dronų per metus. Ir kitais metais šis skaičius gali išaugti. Išties rusija taip pat stato naujas tų „šachedų“ paleidimo aikšteles. Kokia rizika gali kilti ateityje? Na, taip pat neseniai pasirodė žinia, kad Šiaurės Korėja sukūrė naujus lėktuvo dydžio „Kumson“ serijos atakos dronus su įmontuotu dirbtiniu intelektu. Na, žinant, kaip rusija ir Šiaurės Korėja realiai dabar bendradarbiauja, ar nereikėtų tikėtis tų naujų dronų mūsų teritorijoje?
– Galime, bet tai nebus kažkas, sakykim, lemiamo ir svarbaus. Bus kaip su Korėjos balistinėmis raketomis, kurios šiek tiek sustiprino rusus, bet nepadarė jiems reikšmingos įtakos. Vis dėlto, visų pirma, korėjietiška produkcija vis dar išlieka labai žemos kokybės. Beje, net šio naujo šedevro apibūdinime jūs teisingai pastebėjote, kad tai yra visaverčio kovinio lėktuvo dydis. Na, dronui tai nėra pliusas, dronui tai didžiulis minusas. Paprasčiausiai tai toks didelis taikinys, su kuriuo mes tikrai susidorosime.
Betgi kaip tik dėl to, atleiskit, ką rusai iš tikrųjų gavo iš Irano visiškai užbaigtą [bepiločių orlaivių gamyklą], bet sugebėjo išplėsti. Man kyla didelis klausimas, ar rusai iš tikrųjų sugebėjo išplėsti savo gamybą. Labai abejoju dėl to. Labiau panašu, kad gamybą padidino Kinija, o rusai tiesiog formaliai priveržia paskutinę veržlę ir užklijuoja etiketę „pagaminta raškoje“. Taigi.
Betgi ir todėl, kad, atvirai kalbant, na, be šios prielaidos, šio proceso aritmetikos man visiškai nesutampa palaidi galai. Bet vienaip ar kitaip, nesvarbu, ar tai būtų kinai, apsimetantys rusais, ar tikrai licencijuoti rusai – tai mažiausia bėda. Faktas yra faktas. Skaičius 30 000 per metus yra realus.
Kitas dalykas yra tai, kad skaičius 30 000 per metus automatiškai atsako į jūsų klausimo pradžią apie 1 000 per dieną. Labai gaila, bet metuose vis tik ne 30 dienų. Metuose jų 365-ios, kiek dar pamenu, senatvėje jau galiu kažką supainioti, na, bet, rodos, jaunystėje buvo tiek.
Taigi, neperdėkime. Atakos tūkstančiais „šahedų“ yra visiškai įmanomos, tačiau jos yra įmanomos maždaug vidutiniškai kartą per 10 dienų. O, gal kiek arčiau Naujųjų metų jie įgis vienos tokios atakos per savaitę tempą. Na, bet tai yra jų maksimumas. Kol kas jie vis dar rengia atakas iš 500–600. Taip yra būtent todėl, kad jie nenori suteikti [Ukrainai] ilgų pauzių.
Jie jau galėjo paleisti 1 000, bet tokiu atveju jie būtų turėję ruoštis tokiai atakai maždaug dvi savaites. Bet aš nesu nusiteikęs sumenkinti pavojų. Tikrasis realus pavojus yra atakos maždaug kas 3-5 dienas po 500 dronų, arba atakos kas 10 dienų po 1 000. Tai tiksliai arba, beje, bijau, kad jie pereis prie to kartą per 10 dienų varianto, ypač jei įstengs atakuoti kartą per savaitę.
Atmušti 1 000 dronų tai ne du kartus sunkiau, nei nušauti 500 dronų. Sudėtingumo apskaičiavimui tiesinė lygtis nebetinka. Reikia naudotis kvadratine lygtimi. Lygiai taip pat, kaip atmušti 500 nėra penkis kartus sunkiau, na, už 100, ir tam galioja toks pat dėsnis. Štai kodėl bus tokių atakų. Jos neįvyks kiekvieną dieną, vyks kas savaitę ar dvi.
Tačiau tokių atakų rezultatai gali būti labai blogi, nes numušimo procentas yra apie 70 procentų, o tai iš tikrųjų yra labai didelis rodiklis.Faktiškai tai pats aukščiausias rodiklis pasaulyje. Na, kai kurių atakų metu mes pakilome iki 90 proc, bet atitinkamai kažkas vis tiek praskrido, na, kad jų buvo bent 100, na, gerai, 200. Vis tik iš 500 nukrenta veik iki 70-80 proc. numuštų. Sakau, tai fantastiškas rodiklis. Būtent mūsų oro pajėgos daro tai, ko niekas kitas neišmano, kaip daryti. Bet kai praskrenda 30 proc iš 1 000 dronų, tai yra, atleiskit, 300, na, tai jau labai rimta.
Taigi, procentai yra procentai, bet iš tikrųjų 300 dronų, kurie pasieks savo taikinius, tai yra labai rimta. Todėl turiu vienareikšmiškai patvirtinti apie elektros energijos tiekimo nutrūkimus. Energetikos sistema neabejotinai yra šio sezono rusų taikinys.
Tai yra, kas kadaise nusipirko generatorius, įvairius įkroviklius ir pan., neturėtų jų nukišti. Dar daugiau, jei kažkas kažkaip išgyveno vieną žiemą ir nusprendė, kad Dievas su juo, na, aš primygtinai patariu šiai žiemai pasiruošti.
Taigi, elektros energijos tiekimo pertrūkių tikrai bus. Kiek mūsų energetikos sistema gali juos subalansuoti, kažkaip kompensuoti, greitai atkurti, mačiau. Nes, viena vertus, jie daug išmoko ir taip pat kažką nusipirko iš anksto, kita vertus, neturėjo laiko visko atkurti iš to, kas buvo sunaikinta per pirmuosius du mėnesius. Taigi, mes įžengiame į šį sezoną su susilpnėjusia energetine sistema, ne tokia, kokia buvo. Taigi, realiai, šia prasme žiema bus sunki. Žiema bus sudėtinga. Tam tiesiog reikia ruoštis.
Na, papildomai priminsiu, kas reikia pasiruošti ne tik išgyventi elektros energijos tiekimo pertūkius. Reikia pasiruošti būtent ir tas atakas atremti. Na, jei už F16 šturvalo, nė vienas iš mūsų nesės, kam reikia mokytis daugelį metų, tai mobiliųjų ugnies grupių sudėtyje numušinėti „šachedus“ žemesniame ešelone, kur sunku juos numušti iš lėktuvų, kai jie skrenda, na, tiesiogine prasme tik kelios dešimtys metrų virš žemės, taigi, kiekvienas iš mūsų galime tai daryti mobiliose grupėse.
Šiemet liepos pabaigoje Ministrų kabinetas nutarė leisti savanoriškiems ginkluotiems teritorinių bendrijų vienetams (STBV) dalyvauti oro gynyboje. Aš jau turiu asmeninį supratimą, nes daugelis mano draugų jau budi, na, tris naktis per savaitę. Beje, jei tokių žmonių būtų dar daugiau, tai būtų galima budėti ne tris, o, pavyzdžiui, dvi naktis per savaitę. Betgi tai kaip tik atvira, prieinama kiekvienam iš mūsų, būtent esantiems užnugaryje. Ten priima ir tuos, kuriuos sveikatos apsauga yra pripažinusi netinkamais. Ten priima ir rezervuotus, ir kam atidėta tarnyba. Tad manau, kad prasminga imtis iniciatyvos į savo rankas.
Taigi, mes laukiame tų masinių „šachedų“ reidų. Ir jiems turi būti priešpastatyta masinė, galima sakyti, visaliaudinė oro gynyba. Kai darome ką nors labai populiaraus, tai geriausiai veikia. Apskritai, mes sutrikdėme pačią specialiąją karinę operaciją pirmiausia teritorinės gynybos pajėgomis. Taigi. Ir tada, sakykim, pagrindinę naštą perėmė reguliarioji kariuomenė. Na, o dabar vėl verta atlaisvinti mūsų oro pajėgas. Jie ir taip pakankamai turi ką veikti. O tai, ką mes, esantys užnugaryje, galime padaryti, turėtume paimti į savo rankas.
Sunkūs sprendimai laukia Ukrainos
– Na, o kol ukrainiečiai nenuilstamai rodo pavyzdį pasauliui, kaip reikia priešintis agresorei rusijos federacijai, tuo tarpu JAV skelbia, kad atsisako parduoti oro gynybos sistemą „Patriot“. Pentagonas nustatė, kad kai kurių rūšių ginklai, įskaitant ir tuos „Patriot“ yra deficitiniai ir pradeda blokuoti naujas partnerių užklausas dėl tų sistemų. Tuo tarpu žinome, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog Trumpo ir Zelenskio susitikimas galėtų įvykti JT Generalinės Asamblėjos, kuri netrukus vyks Niujorke, kuluaruose. Tuo tarpu mūsų prezidentas pareiškė, kad ši diplomatijos savaitė turėtų suteikti pasauliui noro imtis ryžtingų veiksmų. Noriu priminti, kad anksčiau Zelenskis taip pat pareiškė, jog Ukrainos lauktų sunkūs sprendimai, jei situacija fronte pablogėtų. Ir visi prisimename Donaldo Trumpo pareiškimus, kad Zelenskis vis tiek turės susitarti. Apie kokius sunkius sprendimus kalbėjo mūsų prezidentas ir ką turėjo omenyje Donaldas Trumpas?
– Ar nenorite jų to paklausti? Na, iš tikrųjų, kai užduodate tokį klausimą, na, ką norite išgirsti? Taip susiklostė, kad Donaldo Trumpo galvoje aš negyvenu, ačiū, Viešpatie, bet taip pat negyvenu ir Volodymyro Zelenskio galvoje. Paklauskite tų žmonių, ką jie turėjo omenyje.
Dėl Donaldo Trumpo man asmeniškai jau seniai visiškai neįdomu, ką jis sako. Taip. Tiesą sakant, visas pasaulis domisi, o aš tuo jau seniai nesidomiu, nes tai ką jis kalba, na, tai tarsi baltojo triukšmo generatorius [gaudžia], žinote, jis per vieną dieną pasako dešimtis dalykų, kurie prieštarauja vienas kitam. Jis kalba absoliučiai visiškas nesąmones.
Jei pražiopsojote pastarųjų kelių dienų šedevrą, tai jis jau užbaigė karą tarp Armėnijos ir Kambodžos. Taigi. Nežinau, kuri iš tų dviejų šalių buvo labiau nustebinta. Armėnija ar Kambodža? Gerai. Bet niekas, niekas, išskyrus Trumpą, nežino, kad jos kariavo. Bet Trumpas žino, kad jis užbaigė tą karą.
Na, tai yra, žmogus gyvena savo pasaulyje. Žmogus tikrai psichiškai nesveikas. Paklausykit, jei tai, ką skiedžia Donaldas Trumpas, būtų pasakęs paprastas žmogus, kažkas šalia mūsų, tai jam jau seniai būtų pareikšta diagnozė. Na, 47-ajam JAV prezidentui diagnozė neaptikta.
Gerai, mažiau apie tai. Jis kalba bet ką. Tačiau visi jo veiksmai absoliučiai nuoseklūs.
Per visą šį laiką jis nesiėmė nė vieno veiksmo, pabrėžiu. Dar kartą atskirkime pasisakymus ir veiksmus. Taigi, jis nesiėmė jokių veiksmų, kurie pakenktų vladimirui putinui. Vietoj to, jis ėmėsi daugybės veiksmų, kurie naudingi vladimirui putinui, kurie padeda rusijai laimėti šį karą. Ir kadangi jis visą šį laiką tai darė gana nuosekliai, nematau pagrindo manyti, kad kas nors jo elgesyje pasikeistų.
Donaldas Trumpas yra vladimiro putino sąjungininkas. Kad ir ką jis besakytų, jis visą šį laiką daro būtent tai, ko kremliui reikia ir darys toliau. Todėl, tiesą sakant, aš tiesiog manau, kad visiškai neproduktyvu švaistyti laiką analizuojant jo teiginius. Dar daugiau, tai išblaško, atitraukia dėmesį nuo šio karo, kuriame kremlius turi galingą sąjungininką Baltuosiuose rūmuose, realijų. Ir tokia yra tikrovė, į tai mes iš tikrųjų turime atsižvelgti, o ne į tai, ką jis pasakė, ir ką teoriškai galėjo turėti omeny.
O man tikrai labai įdomu, ką omenyje turėjo Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie sunkius sprendimus. Nes sunkūs sprendimai mūsų situacijoje gali būti labai skirtingi, tačiau šiaip jie visi apibendrinami dviem variantais. Arba galima pavadinti sunkiu sprendimu mūsų kapituliaciją vienokia ar kitokia forma, tai yra, kad mes priimtume rusijos sąlygas, kad faktiškai pripažintume, jog pralaimėjome šį karą. Tai labai sunkūs sprendimai. Arba yra alternatyva. Mes pripažįstame, kad turėsime kariauti šį karą dar nežinia kiek, nes putinas nesutinka su jokiu įšaldymu.
Arba pripažįstame, kad pralaimėjome šį karą ir ruošiamės kapituliacijai, kad ir šiek tiek pridengtai kažkokiu taikos susitarimu, bet de facto kapituliacijai su viskuo, kas iš to seka, su tuo, kad rusija vis tiek ties tuo nesustos, o sustos tam tikrai pauzei, kad pribaigtų mus jau garantuotai ir taip ramiai, absoliučiai. Taigi tai sunkus sprendimas.
Arba yra alternatyva. Pripažįstame, kad mums dar reikia nueiti labai ilgą kelią. Pripažįstame, kad vienintelė išeitis iš šio karo bus tada, kai galėsime realiai nugalėti rusijos kariuomenę. Kai rusijos kariuomenė praras savo kovinį pajėgumą, tik tada iš vis taps įmanomi kompromisai. Aš jau apie nieką kitą nekalbu. Tai yra, mes kariausime iki pergalės, kariausime tol, kol atimsime iš rusų galimybę kariauti. O tam būtini itin nepopuliarūs politiniai sprendimai.
Tam būtina realiai mobilizuoti žmones. Tai ne ta, dabar vykstanti imituojama mobilizacija, kuri erzina visus, bet nepapildo kariuomenės. Taigi. Ir mums būtina reali tikra mobilizacija, kuri užpildytų mūsų ginkluotąsias pajėgas naujais žmonėmis.
Taip pat būtina mobilizuoti finansus, kad nustotume, pavyzdžiui, statyti žaliąją metro liniją Kyjive karo įkarštyje už 14 mlrd grivinų. arba Pokrovske gėlių klombas. Kad suprastumėte, paskutinė gėlių klomba ten buvo užsakyta likus mažiau nei mėnesiui iki visų civilių gyventojų evakuacijos. Štai tokie pavyzdžiai. Vienas yra pats brangiausias, antrasis yra, na, pardon, pats kvailiausias. Taigi.
Tačiau tas Kyjivo metro ir Pokrovsko gėlių klombos elgesio modelis iš tikrųjų tinka daugeliui to, kas kiekviename Ukrainos mieste daroma kasdien. Taigi, vietoj to, visi pinigai turėtų būti skirti gynybinei gamybai ir taip toliau, ir taip toliau.
Taigi, jei mes kalbame apie tokius sunkius sprendimus, tada laimėsime šį karą. Taigi.
Betgi taip, be sunkių sprendimų galime tik kapituliuoti, o tai, kaip ką tik kalbėjome, taip pat yra sunkus sprendimas. Todėl toje situacijoje, kurioje atsidūrėme… O tos situacijos esmė, kad rusija nesiruošia sustoti, kol nepasieks savo maksimalaus tikslo, tai yra visiškos pergalės, visiškos Ukrainos okupacijos. Galbūt per tarpinę taikos susitarimo stadiją. Susitarimo ,kuris de facto būtų tokiomis sąlygomis, kad vėliau jie mus tik pribaigtų.
rusija nesutinka su niekuo kitu. rusijai dabar nėra reikalo susitarti kitaip, nes Trumpo dėka Vakarai nedaro jiems spaudimo, o čia jų kariuomenė vis dar pajėgi kariauti. Taip, nuostoliai baisūs, tačiau rusai kol kas juos laiko sau priimtinais. Tokiomis sąlygomis negalime toliau kovoti taip, kaip dabar. Turime arba kapituliuoti, arba kovoti visiškai kitame lygmenyje.
Realu pakeisti mūsų užnugario režimą kariniu. Įvykdyti naują mobilizacijos bangą, o ne tikėtis užbaigti šį karą jėgomis tų, kurie ten išėjo 2022-aisiais. Tų pajėgų paprasčiausiai nebėra. Taigi.
Tai yra, mes stovime prieš sunkiai nuspręsdami vienaip ar kitaip: kapituliuoti, kam labai sunku apsispręsti, arba iš tikrųjų pradėti kariauti ir tam visiškai pertvarkyti visą mūsų užnugario gyvenimą, kam taip pat sunku apsispęsti.
Taigi taip, aš labai norėčiau sužinoti, kokį sunkų sprendimą turi omenyje mūsų prezidentas.
– Na, o kol kas geriausias sprendimas mums visiems – visada, nepaisant visko, remti savo ginkluotąsias pajėgas.
Pone Evgenai, labai ačiū už įdomų pokalbį.
Noriu priminti, kad šiandien pas mus svečiavosi Evgenas Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarktidos mokslo centro direktorius. […] iki kitų susitikimų.
Parengė LL, redagavo VK.