2019 m. gruodžio 25 d. eidamas 95-uosius metus Amžinybėn iškeliavo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, partizanas, dim. plk. Jonas Čeponis (slap.Vaidila, Vaidevutis)
J. Čeponis gimė 1925-05-06 Pagojaus k., Pasvalio vlsč. Baigė Žadeikių k. (Pasvalio vlsč.) pradžios mokyklą ir Pasvalio gimnaziją; besimokydamas gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 įstojo į Kauno kunigų seminariją. Studijuodamas joje tapo Lietuvos laisvės armijos nariu.
1944 prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą Lietuvos laisvės armijos narių, perėjo į nelegalią padėtį. Dalyvavo kuriant Dariaus ir Girėno rinktinę, veikiančią Biržų apskrityje. 1947 09 pasitraukė į Suvalkiją. Tapo Birutės rinktinės
(priklausė Tauro apygardai ) partizanu, slapyvardžiu Vaidila. Nuo 1948 pradžios buvo Tauro apygardos 25‑osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. Buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo patikėtinis ryšiams su kitomis apygardomis.
1948-01-27, grįžtant iš Šiaurės Rytų Lietuvos, Kaune per susišaudymą sunkiai sužeistas ir suimtas; kalintas Kaune. Ypatingojo pasitarimo 1948-07-21 nuteistas 25 m. kalėti lageryje; iki 1956 kalintas Minlage (Komija), 1956–57 – Siblage (Kemerovo sr.), nuo 1957 buvo tremtyje Zaigrajevo raj. (Buriatija). 1968-04-25 paleistas, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.
Baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, dirbo žemės ūkyje. 1987-08-23 Vilniuje dalyvavo Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymo 48‑osioms metinėms skirtame mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo.
1991–93 ėjo Nacionalinio saugumo tarnybos Panevėžio apygardos skyriaus viršininko pareigas.
Tremtinio klubo steigėjas (1988 ), Sąjūdžio narys. 1992–95 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, nuo 1995 Prezidiumo pirmininkas. Nuo 1993 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio rajono pirmininkas. Daugelio paminklų žuvusiems bendražygiams ir sovietų genocido aukoms iniciatorius ir įgyvendintojas.
Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001). Laisvės premija (2018).