________________
Vasario 16-osios renginių foto-video apžvalga pateikiama skiltyje FOTOGALERIJA
2016 m. vasario 16 d., antradienį, 12 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, oficialiai, savo „tradicinėje vietoje“ (už užsienio karinių atašė) buvo išsirikiavusi 38 žmonių LKKSS Vilniaus apskrities skyriaus narių – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių – rikiuotė su vėliava (kasdiene uniforma ir civiliais rūbais su juodomis 1990-1991 m. beretėmis ir kokarda). Nuotaika kariuomenės veteranų buvo labai šventiška ir pakili: savanoriai kūrėjai buvo oficialiai paminėti pristatymo kalboje, o Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš savo kalbą, praeidama pro savanorių kūrėjų ir policijos veteranų rikiuotes nuoširdžiai linktelėjo galva pasisveikindama, Garbės sargybos kuopos kariai pražygiuodami atidavė pagarbą veteranams, po renginio prie savanorių kūrėjų rikiuotės priėjo KAM ministras Juozas Oleka ir su kiekvienu personaliai pasisveikino paspausdamas ranką.
Tą pačią dieną, 14 val., vyko „Vasario 16-osios minėjimas“ prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje: čia susibūrė 6 žmonių, savanorių kūrėjų su juodomis beretėmis, būrelis, laikantis kovojančios Ukrainos vėliavą (minėti savanoriai kūrėjai sambūrio vietai pažymėti buvo atsinešę ir LKKSS VAS vėliavą, vėliavnešys Rimantas Šileikis). Šį veteranų būrelį, atsistodamas šalia pagerbė KAM ministras J. Oleka (tai galima pamatyti tos dienos fotografų nuotraukose). Po renginio Pilies gatvėje, visi dalyviai plūstelėjo į prie KAM ministerijos pastato esančią aikštę, kur 14.40 val. vyko „Gėlių padėjimas prie 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklo“. Čia vėl susibūrė 18 žmonių, savanorių kūrėjų, rikiuotė su LKKSS VAS vėliava. „Trečios kartos“ savanoriai kūrėjai savo rikiuote pagerbdami „antros kartos savanorius kūrėjus – partizanus“, 1949 m. deklaracijos signatarus, buvo ne ką mažiau pagerbti: Protokolo skyriaus vadovės jie buvo parikiuoti garbingų svečių vietoje, vėl buvo pristatyti įžanginėje kalboje (akcentuotas net išskirtinis bruožas – juoda beretė); Garbės sargybos kariai pražygiuodami pro veteranus – nuoširdžiai atidavė pagarbą, iškart po renginio prie savanorių kūrėjų vėl priėjo KAM ministras J. Oleka ir LK Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almanatas Leika ir kiekvienam personaliai paspaudė ranką pasveikindami su švente.
Atvirai noriu pasakyti: stoviu šventinėse LKKSS VAS rikiuotėse jau penktus metus, bet tokio dėmesingumo savanoriams kūrėjams dar nemačiau – tai nuoširdžiai džiugina ir teikia viltį, kad tai taps įprasta praktika…
Deja, 18-20 val. vaikščiodamas Gedimino prospekte prie „16 simbolinių laužų“, nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, Vilniuje, buvau vienintelis savanoris kūrėjas su juoda berete ir kokarda… o taip tikėjausi sutikti bendražygių, sustoti kartu apie kurį nors laužą ir sutraukti dainą „Oi neverk motušėlę, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės“ ir taip vėl mus, savanorius kūrėjus, pristatyti miesto visuomenei… bet gal kitą kartą, po metų…
„Apetitas ateina bevalgant“: gal LK vadas gen. mjr. Vytautas Jonas Žukas ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, šių metų KOVO 11-ąją LEISTŲ LKKSS VAS veteranams pražygiuoti su Lietuvos kariuomene Gedimino prospektu? Ir ne už policijos mašinos, kuri važiuoja paskui žygiuojančios kariuomenės dalinius, o už kariuomenės orkestro, kad veteranai geriau girdėtų žygio taktą, o jau už veteranų, savanorių kūrėjų, važiuotų policijos automobilis… Gal per daug norisi?.. Prašyti KOVO 11-ąją statyti Vilniuje Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius prieš žygiuojančią kariuomenę net neišdrįsčiau… nors taip 2015 m. veteranus KOVO 11-ąją pagerbė LK Šiaulių karinė įgula ir nieko baisaus neįvyko, bet visi buvo pagerbti, pakilios nuotaikos ir iš širdies atšventė KOVO 11-ąją, kuri ir „pagimdė“ TREČIĄJĄ SAVANORIŲ KŪRĖJŲ KARTĄ.
ats. ltn., dr. Vytautas Račkauskas
LKKSS VAS narių rikiuotės Daukanto aikštėje ir prie KAM pastato vadas (įgaliotas LKKSS VAS valdybos)
Antas Ungurys
Vytautas ir vėl savo plunksną dažo į rašalinę. Tai gerai, nes be jo sunku pastebėti kitą VAS narį, parašantį nors kelis sakinius apie savo įspūdžius, ar kokį nors visuomeninio reiškinio vertinimą.