Tenka pripažinti nemalonią realybę – rašizmui netgi tolimose šalyse per propagandą pavyksta primesti žmonėms savo orveliško masto liguistas fantazijas ir melą.
Denis Samygin
Pagal obozrevatel.com 2024-03-19 11:58
Pradėsiu nuo istorijos. Ispanija. Mokykla. Ukrainos paauglys, kurį ši šalis su šeima maloningai priėmė, mokykloje teiraujasi vietinio mokytojo – „Ar jūs taip pat manote, kad Ukrainoje yra nacių?“. Į tai gauna tokį mokytojo atsakymą: „Taip, aš žinau, kad Ukrainoje yra nacių, nes žiūrėjau apie „Azovą“. Tai girdi kitas ispanų moksleivis ir patvirtina, kad ir jo tėvas sakęs, jog Ukrainoje yra nacių. Iš ties, klausimas, ar tiesa, kad Ukrainoje yra naciai, tarp paprastų ispanų nuskamba gana dažnai…
Taigi, tenka pripažinti nemalonią realybę – per propagandą rašizmui netgi tolimose šalyse pavyksta primesti žmonėms savo orveliško masto liguistas fantazijas ir melą. Ir tuo pat metu pasaulis, ypač ispaniškai kalbantis pasaulis, nežino naratyvo apie rusų nacius, nors rusija valstybiniu lygiu atvirai paskelbė tikslą visiškai sunaikinti Ukrainą bei jos žmones ir uoliai tai įgyvendina naikindama elitą bei perauklėdama vaikus. Ir nors putinizmas labai panašus į Hitlerio režimą, bet… skambaus jo pasmerkimo, pavyzdžiui, iš popiežiaus lūpų, rodos, dar taip ir neteko išgirsti.
Rusija oficialiai pasiskelbė kruvino bolševizmo režimo, sistemingai naikinusio dvasininkus, įpėdine. Tačiau pasaulis nežino apie milijonus žmonių, bolševikų nužudytų per raudonąjį terorą ir holodomorą. Iki šiol visa rusija nusėta paminklais šiuos nusikaltimus įvykdžiusiems žmonėms, o maskvos centre sektantiškai lankomi Lenino „šventi palaikai“. Istorikai žino apie bolševizmo nusikaltimus, bet tai nėra pasaulio masinės kultūros dalis. Šiandien rusijos federacija pradėjo karą ir visai žmonijai grasina branduoline apokalipse. Nepaisant viso šito, rusijai, daugelyje šalių, kurios laikosi „neutralumo“ dėl visų įvykdytų nusikaltimų pavyko išvengti pasmerkimo.
Kaip pasaulio visuomenės nuomonės kontekste agresoriui pavyksta sausam išlipti iš vandens? Ką jau kalbėti apie užsieniečius, kai net kartais Ukrainos piliečiai dėl karo kaltina Ukrainą.
Amerikiečių klinikinis psichologas George’as K. Simon‘as savo populiarioje 1996 m. knygoje „In Sheep’s Clothing: Understanding and Dealing With Manipulative People“ (Avies kailyje. Kaip atpažinti ir įveikti manipuliatorius), papildytoje 2014 m., išnagrinėjo agresyvaus manipuliatoriaus naudojamus metodus.
Skaitydamas tą knygą negalėjau atsistebėti agresyvių asmenybių tarpasmeniniame bendravime naudojamų manipuliacinių technikų sutapimu su tomis technikomis, kurias naudoja rusija sąveikaudama su kitomis valstybėmis . Beje, tai patvirtina teoriją, kad valstybės turi asmenybinių bruožų.
G. K. Simon‘as tyrinėjo agresyvius manipuliuojančius žmones ir jų išpuolius. Ankstesnėje pastraipoje išsakiau hipotezę, lygindamas rusiją su tokiu manipuliatoriumi, o Ukrainą – su atakuojamuoju. Savo mintis ir analogijas toliau dėstau kursyvu, o psichologo mintis palieku paprastu tekstu.
Taigi, pati pagrindinė taisyklė yra ta, kad kaip tik agresorius ir nustato taisykles. Jis pasirenka momentą kada smūgiuoti ir iškart pastato jus į nuo jo priklausomą padėtį.
George’as K. Simon‘as rašo, kad jei kas nors naudojasi manipuliacijomis, tai labai tikėtina, jog tai darys ir ateityje. Betgi jo manipuliacijoms turi būti aiškiai pasipriešinta. Tačiau niekas nepasikeis, kol patys agresyviai manipuliuojantys asmenys nesutiks keistis.
Norėdami pasipriešinti manipuliacijoms, turite mokėti teisingai įvertinti kitų charakterį. Atpažinti manipuliavimo taktiką ir tinkamai į ją reaguoti. Vengti aiškiai pralaimėtinų susikirtimų.
Yra klaidinga nuomonė, kad žmonės iš esmės yra vienodi. Tačiau agresyvios asmenybės yra kitokios, jie nesilaiko nei bendros pasaulėžiūros nei elgesio kodekso.
Taigi, kas pasaulyje kartais nesuprantama – rusija tikrai labai „ypatinga“ šalis ir jai būtini apribojimai.
G. K. Simon‘as primena: „Juos pažinsite iš jų vaisių“. Agresyvios asmenybės visada spaudžia kad gautų tai, ko nori, turi „laimėti“, siekdamos pirmenybės, nepriima atsisakymo, retai atsako į tiesioginius klausimus, visada randa pasiteisinimų savo poelgiui, verčia jus jaustis kaltu ir gintis.
Tuo pačiu metu paslėptos agresijos aukos jaučiasi kaltos, nors ir bandė priešintis agresoriaus elgesiui.
Psichologas teigė, kad iš pradžių nė vienas jo išbandytas metodas nepaveikė manipuliatorių, todėl jis suprato tos užduoties sudėtingumą.
Labai dažnai manipuliacijų aukoms sunku suprasti, kas vyksta.
Tai paaiškina, kodėl Rusijos, o prieš tai sovietų propaganda turėjo tokią įtaką formuojant pasaulio viešąją nuomonę.
Agresija gali būti tiek atvira, tiek ir paslėpta. Apskritai, potraukis kovoti yra esminis ir instinktyvus. G. K. Simon‘as cituoja iškilaus psichologo Karlo Jungo (Carl Gustav Jung) žodžius: „blogis, kuris kartais kyla dėl agresyvaus žmogaus elgesio, būtinai išauga iš jo nesugebėjimo perprasti ir suvaldyti šio elementariausio žmogaus instinkto“.
Kokius veiksmingus manipuliavimo būdus naudoja agresoriai?
Sumenkinimas. Agresorius bando įtikinti, kad jo elgesys iš tikrųjų nėra toks žalingas ar neatsakingas, kaip kai kas galėtų teigti. Kad kitas žmogus jaustųsi per griežtas savo vertinimu. Tikslas – priversti patikėti, kad jų elgesyje nėra nieko blogo.
„Tai ne karas, o speciali operacija“. „rusijos federacijos kritika – tai rusofobija“.
Melas. Kartais nesuprantate, jog jus apgaudinėja, kol nebus vėlu. Atminkite, kad manipuliatoriai linkę meluoti gudriai, paslėptai.
„Rusai ir ukrainiečiai – broliškos tautos, mes niekada nepulsime. Tai tik mokymai“.
Melas visko nepasakant. Mėgstamiausia manipuliatorių taktika – pasakyti jums reikalingą informaciją, tačiau praleisti svarbias detales.
„Ukrainą išgalvojo Leninas“. Bet neprisimenama, kad dar prieš tai Ukraina paskelbė nepriklausomybę ir bolševizmas buvo priverstas iš pradžių ją užkariauti, o paskui „išgalvoti“.
Neigimas. Agresorius atsisako pripažinti, kad padarė kažką žalingo kitiems, net kai tai akivaizdu. Tokia taktika „Kas? Aš?“ verčia auką ginče jaustis neteisia.
Rusija neužpuolė Ukrainos“ 2022 m. kovo 10 d. – sergejaus lavrovo citata. Naratyvas: „Mes nepradėjome šio karo – mes tik atsakome“.
Atrankinis neatidumas. Agresoriai aktyviai ignoruoja kitų įspėjimus, prašymus ar pageidavimus, kurie galėtų atitraukti juos nuo jų pačių tikslų.
„Ukraina? 30 nepriklausomybės metų ir ten jau užaugo nauja piliečių karta? Mes to nežinome. Ukraina, ukrainiečių kalba neegzistuoja.“
Racionalizavimas. Jei agresorius gali jus įtikinti, kad jis turi teisę daryti tai, ką daro, jis ramiau sieks savo tikslų, nepatirdamas pašalinių trukdžių.
„Tai yra mūsų teisėtų interesų zona, tai mūsų istorija, Ukraina norėjo įstoti į NATO, pusė Ukrainos žmonių kalba rusiškai – taigi mes turime teisę“.
Dėmesio nukreipimas. Manipuliatoriai meistriškai moka pakeisti temą, kad mus suklaidintų, kartais gudriai ir nepastebimai.
„Vakaruose – gėjai, o mes už krikščioniškas vertybes, kovojam su iškrypėliais“. „Štai Izraelis taip pat bombarduoja civilius, o JAV visada atakuoja kitas šalis“.
Vengimas. Manipuliatorius bando nelesti savęs įsprausti į kampą, siūlydamas padrikus, netinkamus atsakymus į tiesioginius klausimus. Neapibrėžtumas – viena iš vengimo formų.
Plačios putino fantazijos istorinėmis temomis. „Rusijos sienos niekur nesibaigia“.
Slaptas gąsdinimas – agresoriai dažnai grasina aukoms, kad išlaikytų jas nerimo, baimės ir priklausomybės būsenoje.
„Ukraina / miestas X greitai bus atiduotas, užgrobtas“, „JAV paversime radioaktyviais pelenais“, „Atakuosime Vokietiją dėl TAURUS raketų“.
Kaltės primetimas. Viena mėgstamiausių technikų. Manipuliatoriai labai įgudę panaudoti didesnį savo aukų padorumą kaip priemonę išlaikyti jas abejonių, nerimo ir priklausomybės būsenoje.
„Jūs išprovokavote karą savo ukrainizacija, noru įstoti į NATO ir ES…“, „Kodėl nesutikote derėtis?“.
Manipuliatoriui pakanka tik mestelti padoriam žmogui mintį, kad jis nėra pakankamai geras… ir tas žmogus iškart pradeda jaustis blogai. Užtat padorus žmogus niekada nepriverstų manipuliatoriaus pasijusti blogai dėl savo elgesio.
„Pas jus Ukrainoje – korupcija, o pas mus rusijos federacijoje – stabilumas!
Mano nuomone, prie primetamos kaltės galima priskirti ir tezę, kuria patikėjo kai kurie ukrainiečiai, kad „karas kilo dėl to, kad rusakalbiai neperėjo į ukrainiečių kalbą“.
Sugėdinimas. Tai subtilaus sarkazmo ir pažeminimo būdas, kaip padidinti baimę ir abejones.
Arogantiškos tirados, „kur ten jums, ch…ams“.
Apsimetimas auka. Tikslas – sukelti žmonėms užuojautą, gailestį, simpatiją ir taip iš jų ką nors gauti.
„Vakarai mus apgavo. JAV puola rusiją Ukrainoje, rusijai nepaliko šansų. Naciai užpuolė rusakalbius“.
Aukos išlyga (sąlyga). Agresorius ją naudoja, kad sukurtų vaizdą, kad jis tik reaguoja, t. y. ginasi nuo aukos agresijos.
„Ukrainiečiai – naciai, užpuolė Donbasą. Jie šaukia pjauti maskolius“, „Ukrainos pabėgėliai Europoje apsigėdino savo įžūliu elgesiu“ (demaskuotas rusijos IPSO (informacinės psichologinės specialiosios operacijos) naratyvas).
Apsimestinis tarnavimas. Prisidengiant tarnavimu kokiam nors kilniam tikslui slepiami savanaudiški planai ir negerovių troškimai.
„Išlaisviname rusus Ukrainoje. Padedame pasaulio šalims atsikratyti Vakarų diktato ir jų neokolonializmo“.
Pagunda. Slaptai agresyvūs asmenys puikiai geba sužavėti, išgirti, pamaloninti arba palaikyti kitus, kad jų budrumas susilpnėtų.
„Naudinga turėti rusiją kaip partnerę su jos dideliais ištekliais, neįtikėtina kultūra, tradicinėmis vertybėmis, tikėjimu Dievu ir nepriklausomybe nuo Vakarų“. O anksčiau: „pastatysime naują visuomenę – komunizmą!“.
Kaltės perkėlimas. Agresyvūs asmenys visada ieško būdo perkelti kaltę dėl savo agresyvaus elgesio kam nors kitam.
„Dėl visko kalti Ukrainos nacionalistai, JAV, anglosaksai. Taip pat – žydai, kurie nori apgyvendinti Ukrainą ir jos pietuose organizuoti Dangiškąją Jeruzalę, todėl ir suorganizavo karą“. „Tai Ukraina nenori taikos ir derybų“.
Apsimestinis nekaltumas. Manipuliatorius tikina, kad bet kokia jo padaryta žala nutiko netyčia.
„Mes nenorėjome sunaikinti Mariupolio, Grozno, Alepo, žudyti civilių, taip pat milijono Afganistane – tai tiesiog mūsų kovos už taiką šalutiniai padariniai. Juk visiems gerai žinoma, kad rusija niekada nieko nepuolė“.
Apsimestinis nežinojimas ar sumišimas. Tai veiksmingas būdas paslėpti ar užmaskuoti piktus ketinimus.
„Kodėl Vakarai pradėjo traukti Ukrainą į NATO, mums nelabai aišku“, – putinas 2023 m. liepos 29 dieną.
Pykčio demonstravimas siekiant įbauginti ir manipuliuoti kitais bei priversti kitą žmogų paklusti. Sąmoningas pykčio demonstravimas gali būti labai veiksmingas bauginimo elementas.
Sisteminiai riksmai ir keiksmai valstybinės rusijos televizijos pokalbių laidoje su išpuoliais prieš pasaulio lyderius. Gąsdinimas branduoliniu smūgiu.
Gaslighting‘as (Gaslighting terminu vadinamos sisteminės psichologinės manipuliacijos, siekiant pakeisti kito asmens realybės suvokimą, pakreipiant savo naudai – bandant įtikinti, kad tai, kas vyksta, yra netikra, neegzistuoja ir pan.). Dėl apgaulės aukos galvoje atsiranda tiek daug abejonių, kad auka nebepasitiki savo sprendimais ir pasiduoda manipuliatorių žodžiams. Auka neturi aiškių, tiesioginių savęs užpuolimo įrodymų, tačiau jaučia, kad kažkas negerai, todėl jaučiasi šiek tiek pamišusi – „Turbūt aš iš ties nesu savimi, nes visi kiti jį, atrodo, myli“.
Ukrainoje: „Galbūt Krymas ir Donbasas patys norėjo į rusiją?“. Vakaruose dėka tokio gaslighting‘o trumpizmas ir radikalūs dešinieji prokremliški politikai naikina demokratijas tiesiog per rinkimus.
Kartais manipuliatoriai neigia kategoriškai akivaizdžius dalykus, o tai taip pat sukuria beprotybės efektą. Šios taktikos modelis yra paprastas: kai susidursite su kažkuo, kas, kaip žinote, atskleis jūsų skurdžią esybę, apsimeskite pasipiktinusiu ir įžeistu, atrodysite tvirtas ir ryžtingas bei sukelsite abejones savo kaltintojo sveiku protu.
„O kur jūs buvote 8 metus, kai jie bombardavo Donbasą?“. „Kyjivo režimas, Vakarų marionetės, narkomanas Zelenskis, nusenęs Bidenas“.
Gaslighting‘o metu agresoriai taip pat gali pradėti realybės ir situacijos performatavimo kampaniją. Jie stengsis įgyti pasitikėjimą ir sudarinės sąjungas, kad gaslighting‘o auka jaustųsi izoliuota.
Rusija bando performatuoti situaciją iš Rusijos ir Ukrainos karo į pasaulio daugumos kovą prieš Vakarų dominavimą ir jų „korumpuotą elitą“. Atseit: „nuo Hamas‘o, islamistų, KLDR iki Vakarų dešiniųjų radikalų ir piktų ES ūkininkų – visi susivienijo prieš Vakarų elitą, kuris anksčiau ar vėliau jus, ukrainiečius, apleis – jūs niekam nereikalingi“.
- Manipuliatorių agresija nėra akivaizdi.
- Manipuliatoriai naudoja galingus apgaulės būdus. Jie slepia, kad nori laimėti, ir verčia auką teisintis.
- Jie išnaudoja kitų silpnybes ir pažeidžiamumą.
- Kai mūsų pojūčiai mums sako, kad turime reikalų su negailestingais intrigantais, esame linkę kaltinti save, abejoti savimi ir manyti, kad agresoriai tikrai neturi piktų ketinimų. Ir dar pagalvoti, kad iš tikrųjų jie taip pat kenčia, bijo ir sielos gelmėse nerimauja, nors taip visiškai nėra.
Tiesiog, žmonės dažnai nemato agresyvių planų ir veiksmų kitų į juos panašių žmonių. Mes siekiame agresorius suprasti, o ne rūpinamės savimi. Atseit, galbūt mes pasakėme ar padarėme kažką, kas jiems kelia pavojų.
Štai kodėl jaučiančių empatiją putinui yra netgi dabar.
Agresyvios asmenybės yra labai linkusios kovoti bet kokiame galimame konflikte. Jie visada siekia, kad jų būtų viršus ir kontrolė. Paprastai jie yra savarankiški ir emociškai nepriklausomi.
Be agresyvumo, yra dar vienas asmenybės matmuo – neurotikai ir kompulsyvūs asmenys. Neurotikai be jokios priežasties jaučia kaltę ar gėdą, kai siekia patenkinti savo pagrindinius poreikius. Priešingai, kompulsyviems asmenims trūksta santūrumo tenkinant savo poreikius. Ir mes visi esame kažkur tarp tų dviejų polių. Pernelyg didelis įsibaiminimas trukdo neurotikų sėkmei. O kompulsyvių asmenų jokia sąžinės graužatis nevargina, jiems nerūpi aplinkinių teisės ir poreikiai, todėl jie labiau sukelia problemų kitiems.
Kraštutiniais atvejais kompulsyvūs asmenys gali visai neturėti sąžinės. Jų savigarba išpūsta, jiems patinka jų elgesys, jie nebijo neigiamų pasekmių ar visuomenės pasmerkimo. Todėl kompulsyviems asmenims reikalingi ir naudingi apribojimai, konfrontacija ir ypač korekcija. Jiems labiausiai tiktų kognityviniai-elgesio terapiniai metodai. Per savarankišką problemų suvokimą ir konkrečius pratimus keičiančius jų elgesį. Taigi darau išvadą, kad požiūris į Rusijos Federaciją reikalauja konfrontacijos, apribojimų, kad pati Rusija suvoktų problemą ir naujojo elito pastangų keičiant savo elgesį.
Iškreipti kompulsyvių asmenų mąstymo modeliai buvo tyrinėjami tiriant nusikaltėlių mąstymą. Jų savybės yra tokios. Susitelkimas į save – egocentrizmas. Nuosavybė – mąstymas apie žmones kaip apie nuosavybę. Maksimalizmas – viskas arba nieko. Egomanija (patologinis savęs pervertinimas ) – asmuo taip pervertina save, kad mano, jog turi teisę į viską, ko nori. Tai sudaro sąlygas pranašumui, arogancijai ir visko leistinumui. Kiti kompulsyvaus asmens bruožai: begėdiškumas, nepakantumas ir lengvabūdiškumas. Jis linkęs viską gauti lengvai su jausmu, kad žmonėms „į akis pučia miglą“. Jis yra „be nuodėmės“ – ir ima viską, ko nori, nesvarbu, kokias socialines normas bepažeistų.
Agresyvios asmenybės gyvenimo iššūkius linkusios įveikti pakelta galva ir su tvirtu pasiryžimu laimėti. Jiems būdingas pikčiurniškas charakteris, neadekvatus baimės ir jos slopinimo mechanizmo trūkumas, nuolatinis troškimas būti dominuojančioje padėtyje ir ypatingas ignoravimas bei panieka tiems, kuriuos suvokia kaip silpnesnius. Juos skatina ne tiek nepasitikėjimas ir įtarinėjimas, kiek perdėtas pasirengimas agresijai, atrodo, kad jie mėgaujasi neteisėta veikla.
Plėšrūs agresyvūs žmonės – patys ekstremaliausi manipuliatoriai arba sukčiai. Jie linkę save laikyti pranašesniais padarais, kuriems žemesni, paprasti žmonės yra teisėtas grobis. Jie gali nuginkluoti savo žavesiu.
Sutikite, rusija, kaip valstybė, labai panaši į tokią nusikalstamą agresyvią asmenybę, kuri nesiruošia sustoti.
Būdami įgudę plėšrūnai, jie atidžiai tyrinėja pažeidžiamas savo grobio vietas ir sugeba atlikti pačius niekingiausius veiksmus, nejausdami jokios kaltės ar gailesčio. Visos agresyvios asmenybės turi bendrų savybių – jos siekia valdžios ir dominavimo prieš kitus. Jie linkę matyti situaciją iškreiptai, kad pateisintų savo itin agresyvų elgesį.
Išpūstas ego, niekinantis žiūrėjimas iš aukšto į žmones, naudojimasis kitais ir pasitikėjimas savimi jungia agresyvias asmenybes su narcizais. Kita vertus, pastarieji nejaučia poreikio pulti kitus, nes a priori yra tikri savo pranašumu.
George’as K. Simon‘as pažymi, kad manipuliuojančios asmenybės, kaip siekiančios valdžios, negali neatkreipti dėmesio į tokias profesijas kaip politika, teisėsauga ir religija. Dažnos slaptos agresyvios asmenybės: pamokslininkai, kulto lyderiai, politiniai ekstremistai ir karingi visuomenės veikėjai.
Kaip suprasti ir sutramdyti manipuliatorius?
- Susipažinti su tų vilkų avių kailyje prigimtimi. Suprasti, ko jie nori ir kaip elgiasi.
- Suprasti jų mėgstamą taktiką. Jie darys viską, kad „laimėtų“. Bet – nereikia tapti jų aukomis.
- Suprasti savo baimes ir kompleksus, kurie padidina mūsų pažeidžiamumą prieš agresorių. Savo silpnybių žinojimas gali tapti pagrindine jėga, sutramdant manipuliatorių. Reikia turėti aukštą savimonės lygį, ypač apie savo charakterio aspektus, kurie padidina jūsų pažeidžiamumą manipuliavimui.
Sąžinės pažeidimas – vienas iš agresorių požymių. Jie nekenčia nusižeminimo ir priešinasi bet kokiems savo elgesio ir troškimų apribojimams. Tačiau atidžiai prižiūrimi pažeidžiamoje padėtyje jie gali elgtis priimtinai, bet kai yra įsitikinę, jog yra apsaugoti nuo atskleidimo ir atpildo – to nedaro. Todėl rusijos nusikaltimų, melo, korupcijos ir įtakos agentų atskleidimas „visam pasauliui“ atrodo kaip veiksmingas metodas.
Manipuliatoriai verčia oponentus gintis. Kai žmonės ginasi, jų mintys dažniausiai tampa labiau rigidiškomis, jie mažiau pasitiki savimi ir jaučia norą trauktis.
Manipuliatorius gerai pažįsta aukos charakterį ir efektyviai panaudoja jos gėdos ir kaltės jausmus.
Todėl reikia išstudijuoti savo charakterį, silpnybes ir jas įveikti. Tuo pačiu metu atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Naivumas. Netikėjimas kad žmonės yra klastingi, nesąžiningi ir negailestingi.
- Perdėtas padorumas. Abejonės savimi. Kai esate skriaudžiamas, situacijas matote agresoriaus akimis ir kaltinate save, kai jus atakuoja.
- Nepasitikėjimas savimi. Chroniškas neužtikrintumas dėl savo norų ir poreikių tenkinimo.
- Per didelis intelektualizavimas. Užuot tiesiog prisipažinus, kai kurie žmonės daug ir klastingai kovoja, kad gautų tai, ko nori.
- Emocinė priklausomybė. Dėl nepriklausomybės ir autonomijos baimės. Jus gali traukti agresyvios ir nepriklausomos asmenybės.
Pagalvojus apie Ukrainą, kaip apie asmenybę, galima pamatyti jos silpnybes – dalies žmonių netikėjimą putinizmo nesąžiningumu – „kalti visi“. Neproduktyvią toksišką savos šalies kritiką karo metu, net kai akivaizdu, kad tai kenkia moralei.
Taip pat galima rasti įdomių perdėto intelektualizavimo pavyzdžių, kai, pasak kai kurių ryškių polemikų, patys esame kalti: ir kad išdavėme Ukrainą-Rusią, ir kad po bolševizmo patikėjome liberalizmu, ir kad nekuriame savo civilizacijos ir „5-ojo projekto“, kuris, ko gero, galėtų subalansuoti „Vestfalijos sistemos trūkumus“.
Taip pat ukrainiečiai linkę tikėtis stebuklingos Vakarų pagalbos, o ne investuoti vieni į kitus ir kurti savo didelius projektus, kurie mus apsaugotų. … Prisiminkime, kaip mums buvo sunku suvokti būtinybę statyti „neįveikiamas“ įtvirtinimų linijas.
Kaip sąveikauti su agresyviu manipuliatoriumi?
Mes žinome, ko tikėtis ir ką daryti.
Manipuliatorius ryšis bet kam. Atminkite, kad manipuliatorius tiesiog dėl ko nors kovoja. Nereaguokite į jų elgesį instinktyviai ir gynybiškai. Laikykitės nepriklausomos ir pasitikinčios pozicijos.
Čia galima prisiminti, kaip lengvai buvo manipuliuojama Ukrainos viešąja nuomone – užteko, pavyzdžiui, maskvai pasirinkti „banderovcų“ naratyvą ir susidarė toks įspūdis, kad beveik visa Ukrainos idėja viešojoje erdvėje ėmė suktis apie tą Ukrainos istorijos epizodą. O kremlius iš pasitenkinimo trynė rankomis – jo spąstai, siekiant nuvilioti į patogią informacinio karo sritį, suveikė.
Venkime veltis į pralaimėtinus mūšius.
Vienas iš tokių pralaimėtinų mūšių – bandyti priversti manipuliatorių pasikeisti. Jiems turi būti suorganizuota tokia gaudyklė, turi būti pasakyta ir padaryta tai, kas verstų manipuliatorių elgtis kitaip.
Iš to darau išvadą, kad raginimai rusijos federacijai elgtis civilizuotai nebus išgirsti iki rusijos fašizmo režimo pralaimėjimo.
Energiją nukreipkime ten, kur jos reikia.
Konflikto metu su agresyviomis asmenybėmis laiką ir energiją naudokite tam, kam turite neginčijamą galią – savo elgesiui. Turite būti labiau savimi pasitikintys ir energingesni. Kartais sunku pripažinti, kad savo elgesio keitimo naštą turite prisiimti patys. Išsekinta auka piktinasi savo manipuliatoriumi ir dažnai nori, kad tik jis pasikeistų, kad šis „sumokėtų“ už savo blogą elgesį. Vietoj to reikia dirbti kad patys sustiprėtumėte.
Todėl Ukraina turėtų „paprasčiausiai“ imti ir „labiau užtikrinčiau ir energingiau“ kurti savo institutus, praktikas ir informacinę erdvę.
Nepriimkite jokių pasiteisinimų.
Nesiduokite paperkami pasiteisinimu. Tikslas niekada nepateisina priemonių. Kad ir koks logiškas bebūtų problemiško elgesio paaiškinimas, nepriimkite jo. Taip agresorius priverčia paklusti jo nuomonei. Pirmiausia turite pamatyti jo veiksmus – iki to jokių pasiteisinimų.
Rusijos nusikalstamas režimas galiausiai turi pralaimėti.
Spręskite pagal poelgius, o ne ketinimus.
Neleiskite sau įsitraukti į apmąstymus apie tai, kas vyksta agresoriaus galvoje. Vertinkite patį elgesį ir jo nuolatines schemas. Tik poelgis praeityje – patikimas būsimo elgesio rodiklis.
Norėčiau, kad šią nuomonę išgirstų Elonas Muskas ir Romos popiežius.
Nustatykite asmenines ribas.
Tam, kad sąveikoje suprastumėt, kokius agresoriaus elgesio tipus galite toleruoti, o kokių ne.
Klauskite tiesiai.
Tai neleis manipuliatoriui iškreipinėti, tiesioginio atsakymo į pagrįstą klausimą nebuvimas – rodiklis, kad jis vėl kovoja su jumis.
Priimkite tik tiesioginius atsakymus.Kaskart, kai to negaunate, klauskite dar kartą, nedarykite to priešišku ar grasinančiu tonu.
Likite susitelkę čia ir dabar.
Kad manipuliatorius savo taktika jūsų nesutrikdytų. Sutelkite dėmesį į tai, kaip norėtumėte pakeisti jūsų agresoriaus elgesį tam tikru momentu.
Susidūrę su agresyviu elgesiu, atsakomybės naštą užverskite agresoriui.
Paklauskite, ką jis padarys, tam kad pakoreguotų elgesį. Tai galima padaryti be subtilaus gėdinimo, priešiškumo ar provokavimo iš jūsų pusės.
Konfrontacijos metu venkite sarkazmo, priešiškumo ir pažeminimo.
Agresyvios asmenybės visada ieško dingsties pereiti į puolimą. Jie laiko jūsų priešiškumą puolimu, į kurį turi teisę reaguoti. Nesitraukite iš konfrontacijos, priešinkitės atvirai, bet ne agresyviai.
Klausimas diskutuotinas, bet darytina išvada, kad rusų keikimas ir įžeidinėjimas praktiškai pergalės nepriartina.
Venkite grasinimų. Grasinimas visada yra bandymas manipuliuoti kitais. Niekada negrasinkite. Tiesiog imkitės veiksmų.
Veikite greitai. Kai agresorius karštligiškai siekia tikslų, sunku jį sustabdyti. Tai tarsi įsibėgėjęs traukinys.
Kalbėkite savo vardu. Vartokite įvardį „aš“ – turėkite drąsos atvirai ir tiesiai ginti tai, ko norite.
Sudarykite protingus sandorius. Agresyvios asmenybės taip nekenčia pralaimėti, kad kai akivaizdu, jog jos turės pralaimėti, jos dažnai daro viską, ką gali, kad pamatytų, kaip pralaimite kartu su jomis. Kartais nutinka tokie tragiški scenarijai, kai reikalas baigiasi žmogžudyste ar savižudybe.
G. K. Simon‘as mano, kad kai susiduriate su bet kokia agresyvia asmenybe, turėtumėt stengtis pasiūlyti kuo daugiau abipusiai naudingų scenarijų. Tai svarbu ir reikalauja kūrybiško mąstymo.
„Mano patirtis rodo, kad tai bene vienintelis efektyvus instrumentas asmenybės stiprėjimui, nes tai leidžia konstruktyvai pasinaudoti agresyvios asmenybės susitelkimu į pergalę“, – sako psichologas. Sutartys turi būti svarbios, patikimos, vykdytinos ir patikrinamos. Ir turite būti pasirengę įvykdyti savo sandorio dalį. Neprašykite to, ko vargu ar gausite, ir nepriimkite to, kur manipuliatorius gali jus apgauti . Prie to jūsų abiejų elgesys turėtų pasikeisti.
Taigi, žengiant „ant ypač plono ledo“ analogijos, galima daryti prielaidą, kad laikui bėgant reikės ieškoti formato, kuriame rusai galėtų „kūrybiškai laimėti“. Kaip ir ukrainiečiai. Galbūt dar per anksti teigti, bet rusijos kontrelitas turėtų pamatyti pergalingą kūrybinį scenarijų kad ir ne putinizmui, bet patiems rusams, kuriame savo agresyvų ir pernelyg ambicingą charakterį galėtų panaudoti žmonijos naudai, o ne žalai.
Būkite pasirengę pasekmėms.
Įvertinkite, ką agresorius gali ir ką sugeba. Vienas iš būdų pasiruošti pasekmėms – užsitikrinti sau galingą paramą.
Būkite sąžiningi su savimi.
Žinokite savo planus ir jais disponuokite. Būkite tikri dėl savo tikrų poreikių ir norų bet kurioje situacijoje.
Na, o kiek Ukrainos socialinė-politinė valdžia yra sąžininga sau – kiekvienas gali atsakyti pats.
***
Taigi, nesąžiningi manipuliatoriai, meluojantys ir norintys „visus nugalėti“ – dažnas reiškinys tarp žmonių. Kaip matome, jis gali pasireikšti ir tarp valstybių.