Gruodžio 19-osios vakarą „Ekspres TV“ tiesioginėje laidoje „Verdikt“ svečiavosi rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj
Gruodžio 19-osios vakarą programoje „Verdikt“ su Serhijumi Rudenko: Kupjanskas trenkė putinui. rusijos diktatorius yra priverstas viešai teisintis savo pavaldiniams dėl epinės savo kariaunos nesėkmės Charkivo srityje. Kiek okupantų liko mieste ir koks likimas jų laukia? Blogos naujienos maksvai. Ukrainos ir Lenkijos prezidentai pirmą kartą susitiko po Karolio Nawrockio išrinkimo Lenkijos valstybės vadovu. Ar yra vilties įveikti istorinius prieštaravimus tarp dviejų šalių? rusijos pinigai rezervuoti. Europos lyderiams nepavyko įtikinti Belgijos panaudoti įšaldytą rusų turtą reparacijų paskolai Ukrainai. Kas toliau silpnina Europos vienybę?
Šlovė Ukrainai! Pradedame programą „Verdikt“. Esu Serhijus Rudenko. Sveikinu visus ir linkiu visiems geros sveikatos. Kalbėsime apie Ukrainą, apie taiką, apie karą ir apie mūsų pergalę. Pakalbėsime apie tai, kaip europiečiai nusprendė suteikti paskolą Ukrainai ir kokias nesąmones šiandien kalbėjo vladimiras putinas savo tiesioginėje, vadinamojoje linijoje su rusais ir žurnalistais.
Tačiau prieš pradedant mūsų didelį šiandienos pokalbį, siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kaip Ukrainos dronai vienu metu sunaikino kelias priešo priešlėktuvinių raketų sistemas giliame priešo užnugaryje. Tarp jų yra du S-400 paleidimo įrenginiai, kartu su amunicija ir oro gynybos sistemomis „Buk-2“. Pažiūrėkime 15-osios atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Čiornyj lis“ kovotojų vaizdo įrašą. […]
– Noriu pokalbiui pakviesti mūsų svečią. Tai Evgenas Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas, Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro vadovas. Sveiki, pone Evgenai. Ačiū, kad šiandien esate su mumis.
–Labą vakarą. Šlovė Ukraina.
– Didvyriams šlovė. Pone Evgenai, pradėkime pokalbį nuo apklausos. Šiandien savo žiūrovų ir svečių klausiame ar, jūsų nuomone, europiečiai supranta Ukrainos svarbą Europos saugumui? Ką manote?
– Na, žiūrėkit, žinot, aš tai nespausčiau jokio mygtuko. Imkim ir performuluokim klausimą: ar ukrainiečiai ką nors supranta, nesvarbu kokiu klausimu? Ir iš tiesų, atsakymai išsiskaidys. Ir paklausus, ar ukrainiečiai supranta, neaišku, ar būtų gautas atsakymas, kad supranta tiek procentų, nesupranta tiek procentų, savaip supranta dar kažkiek. O europiečių ir kiekybiškai daug daugiau nei mūsų. Ir jie yra įvairesni, nes tai daug įvairių šalių su skirtingomis istorijomis, skirtingomis patirtimis.
Todėl tarp europiečių yra tokių, kurie puikiai supranta Ukrainos svarbą Europos saugumui, ir tokių, kurie tik pradeda suprasti, ir tokių, kurie kategoriškai nesugeba to suprasti. Taigi tarp europiečių yra ir vienokių, ir kitokių, ir dar kitokių, ir visokių yra daug. O tie, kurie sprendžia Europoje, ar tie europiečiai supranta Ukrainos svarbą Europos saugumui?
Na, žinote, su tais, kurie ten sprendžia, apskritai situacija yra geresnė nei, taip sakant, statistinio vidutinio europiečio. Tai reiškia, kad Europos politinio elito supratimas vis dar yra aukštesnis nei paprastų jų rinkėjų. Ir jiems nuolat tenka atlaikyti tam tikrą įtampą.
Lengviau galbūt Vakarų Europos rytinėje dalyje – Baltijos šalyse, Lenkijoje. Čia nėra problemos, kurios nesuprastų vidutinis lietuvis ar vidutinis lenkas. Jie supranta, bet vidutinio prancūzo jau nėra, o Macronas supranta.
Taigi sąlyginis Macronas visose tose Vakarų Europos šalyse yra priverstas visą laiką šokti tarp to, ką jis pats supranta, o štai dauguma jo rinkėjų dar ne. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes nuolat stebime tokią tam tikrą švytuoklę pirmyn ir atgal.
– Pakalbėkime, pone Evgenai, apie situaciją Pokrovske. Kaip „Espreso TV“ eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 155-osios atskirosios mechanizuotosios brigados ryšių skyriaus vadovas Artemas Prybilnov, padėtis ten tebėra labai sudėtinga. Paklausykime, ką jis pasakė.
„Priešas tęsia puolimo operacijų intensyvinimą, bando nuolat judėti mūsų kryptimi, vykdo gana daug atakų, tačiau mūsų bepiločių sistemų pajėgos, artilerija, taip pat pėstininkai daro viską, kad sunaikintų priešą, nuolat spaudžiantį mūsų pozicijas. Pokrovskas stovi, Pokrovskas laikosi, ir visi priešo pareiškimai, kad jie jau seniai užėmė Pokrovską, neatitinka realybės“.
Šiandien, pone Evgenai, kremliaus diktatorius vladimiras putinas tiesioginėje transliacijoje rusams ir žurnalistams „išskleidė uodegą“ ir pradėjo pasakoti kaip jie planuoja užgrobti viską Donbase. Bet tai yra tas pats, ką jis pasakė ir 2022-aisiais.
Kaip vertinate situaciją fronte dabar, turint omenyje, kad rusai savo informacinėje erdvėje nuolat bando parodyti, kad jie jau viską užėmė, visus nugalėjo, ir tik kažkur Kupjansko apylinkėse tėra nedidelė saujelė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
– Taigi, šia prasme Kupjanskas labai tinkamas norint pradėti lyginti tikrąjį frontą ir frontą vladimiro putino galvoje. Šie du frontai visiškai skirtingi, na, žinot, kaip dvi paralelinės visatos. Na, o vladimiro vladimirovičiaus visatoje Kupjanskas jau seniai yra rusų ir jam jokių klausimų nekelia tas faktas, kad jam jau penkis kartus buvo raportuota, kad Kupjanskas pagaliau tapo rusų.
Taigi, jau penkis kartus. Be to, ketvirtą kartą jis netgi suteikė rusijos didvyrio vardą dar vienam Kupjansko „išvaduotojui“. Ir keistas sutapimas, praėjus vos dienai po šio apdovanojimo, Volodymyras Zelenskis atvyko į Kupjanską. Bet net ir tokie, sakykim, akivaizdūs faktai netrukdo tam, kad vladimiro vladimirovičiaus galvoje būtų savas frontas. Jis, laimei, labai skiriasi nuo realaus.
Taigi, žinoma, padėtis fronte yra labai sudėtinga. Mūsų ji nedžiugina, bet ji mums šimteriopai geresnė, nei tai, ką pasakoja vladimiras vladimirovičius. Ir, matyt, jis tiki tuo, ką sako, tai yra, tuo, kas jam raportuojama. Ir nepamirškim, kad rusijos diktatorius visai nemoka naudotis internetu. Tai yra, jis neturi jokios kitos informacijos, tik tą, kuri jam atnešama ir padedama ant stalo. Taigi, taip, pagal informaciją, kuri jam pateikiama ant stalo, išvis kyla klausimas: „Na, kada vėlgi į Kyjivą? Kiek iki to beliko?“
Na, o realioje situacijoje Kupjanskas praktiškai išlaisvintas mūsų gynėjų po prieš tai įvykusios reokupacijos. Gaila, kad jį teko išlaisvinti antrą kartą, betgi ta užduotis beveik baigta. Ir iki šiol išlieka ne visiškai rusų užimtas Pokrovskas.
Taip, Pokrovske mes kontroliuojame apie 20% miesto, penktadalį, nedaug. Bet atsižvelgiant į tai, kiek laiko rusai užiminėjo pirmuosius keturis penktadalius, paskutiniam penktadaliui, net ir susiklosčius mums blogai situacijai, jiems prireiktų ilgų savaičių, jei ne mėnesių.
Na, o rusiškame pasaulio paveiksle Pokrovskas taip pat yra beveik jų užnugario miestas. Ir nenuostabu, kad, sakykim, turėdamas tokį vaizdą savo galvoje, gerokai besiskiriantį nuo realybės, nenuostabu, jog vladimiras vladimirovičius pareiškia, kad jo netenkina jokios derybos su mumis dabar, išskyrus mūsų, na, faktiškai visos kapituliacijos sąlygos, kurias jis išsakė vadinamosios specialiosios karinės operacijos pradžioje.
Na, šiandien jis dar kartą pakartojo, kad turime visiškai pasitraukti iš visų keturių sričių, tai yra ir Donbaso, ir Chersono, ir Zaporižios. Taigi, čia jis visiškai rimtai.
Na, man atrodo, kad galiausiai turėtume tai išgirsti ir iš to padaryti vieną visiškai akivaizdžią išvadą, jog iš tikrųjų gana tikėtis, kad netrukus įvyks užšaldymas, nes taip sakė Trumpas. Atėjo laikas suvokti realybę. vladimiro vladimirovičiaus galvoje nereikalingas joks užšaldymas, nes mes neatsitraukėme iš keturių sričių. Tai yra, turime priimti tai kaip atstumą, kad mums dar kapotis ir kapotis, ir būtent į tai sutelkiant visas pastangas.
– Pone Evgenai, pastarosiomis dienomis rusai smogė tiltams, ypač netoli švyturio Odesos srityje, jungiantiems Odesą su Besarabija, ir faktiškai siejantiems Ukrainą su Rumunija. Ir tai yra logistikos kelias, kuriuo iki šiol ėjo logistikos maršrutas iš Europos į Ukrainą. Ir ką tai reiškia dabartinėje situacijoje? Tai reiškia, kad putinas bando perkirsti tuos logistinius maršrutus.
Ar jis, remdamasis ankstesniais savo pareiškimais, bando judėti Mykolajivo ir Odesos sričių link ir, kaip jis pats sakė, prakirsti langą į taip vadinamą „novorosiją“?
– Na, aš nežinau, kas jo galvoje. Galbūt, beje, visiškai įmanoma, jog jis įsivaizduoja, kad perkerta į Besarabiją vedančius tiltus, o rytoj jo „didvyriškasis“ Juodosios jūros laivynas, kuris iš tikrųjų bijo palikti Novorosijsko įlanką ir kuris netgi ten, Novorosijsko įlankoje, per mūsų dronus neseniai prarado visą povandeninį laivą…
Taip, bet gali būti, kad vladimiras vladimirovičius nieko nežino apie prarastą laivą ar visa kita. Ir jis nuoširdžiai tiki, kad štai jis, jo kariauna sudaužys du tiltus, o po to „didvyriškasis“ laivynas išlaipins „didvyrišką“ desantą Besarabijos pakrantėje, o ne mažiau „didvyriški“ padniestriečiai smogs į užnugarį. Neatmetu galimybės, kad jis sau galėjo nusipiešti tokį paveikslą. Na, tai neturi nieko bendra su tikrąja visata.
Tačiau tai, kas turi realų ryšį su tikrąja visata, vis dar yra logistikos komplikacija. Tai vienintelis dalykas, kurį jie iš tikrųjų gali sukelti. Mums ta geležinkelio atšaka logistine prasme, na, yra tikrai labai svarbi. Žinoma, dabar visa tai bus skubiai atkurta, atstatyta, tačiau atsigauti, atstatyti vis tiek nėra tas pat, kas neprarasti.
Ir čia, deja, turime pripažinti, kad rusijos tolimojo nuotolio poveikio priemonės ėmė smogti tiksliau. Dabar jie gali padaryti taip, kad tuo pačiu metu į tiltą smogtų nemažai dronų, kad tas tiltas būtų nebetinkamas naudojimui. Tai nemalonu. Tai, sakykim, papildomas iššūkis mūsų oro pajėgoms.
Taigi, atleiskit už grubumą, tiltus reikėtų saugoti šiek tiek kitaip. Nebe tie laikai, kaip anksčiau, kai jų smūgio tikslumas buvo 500 m. Tada tiltui nebuvo baisu. Tokiu tikslumu į tiltą nepataikysi. Na, dabar tuo pasikliauti nebegalima, bet vis tiek reikia užtikrinti, kad viskas, kas skrenda link tilto, būtų numušta. Na, toks naujas papildomas iššūkis.
Na, be to, vertėtų pagalvoti, ar nepasirūpinti atsargine alternatyvia logistika tai pietų krypčiai per Moldovos teritoriją. Tačiau, tiesa, čia yra niuansas. Geležinkelio linija per teritoriją…
– Tai ne Moldova, o Padniestrė. Tą norėjote pasakyti?
– Būtent apie tą niuansą ir norėjau pasakyti. Na, ne, ten vis tiek Moldova. Juk Padniestrė pirmiausia taip pat yra Moldova. Betgi taip, tai laikinai rusijos okupuota Moldovos dalis, ir tas geležinkelis eina per šią teritoriją, ir norint juo naudotis, reikėtų perimti šios teritorijos kontrolę. Ir, tiesą sakant, žinant, kiek pajėgų ir priemonių turi taip vadinamoji Padniestrės šauktinių kariuomenė ir ten dislokuotas rusijos kariuomenės kontingentas, manyčiau, kad tai būtų įmanoma padaryti tiesiog be kovos. Tiesiog įeiti ir perimti kontrolę. Ir jie net nesukrutėtų.
Taigi, galbūt, pasakykime taip, manyčiau, jei mes taip sureaguotume į sudaužytus tiltus, galbūt kitą kartą rusai pagalvotų, ar verta griauti kai kuriuos kitus mūsų tiltus?
– Na, čia tik klausimas, ar Moldova to nori, nes Moldova, na, sakykim taip, nesikreipia į Ukrainą. Ukraina jau galėjo išspręsti šį klausimą.
– Na, mes jau 2023-aisiais siūlėme išvis išspręsti Padniestrės klausimą. Ir būtent Maja Sandu to kategoriškai atsisakė. Tačiau dabar kaip tik ir nekalbu apie Padniestrės režimo likvidavimą. Jei teisėta Moldovos vyriausybė nori išspręsti reintegracijos klausimą tik taikiu būdu, galiausiai tai jų teisė. Kalbu apie mums gyvybiškai svarbaus logistikos maršruto kontrolę.
– Ir tame fone rusai atvilko raketų sistemą „Orešnik“. Bent jau taip skelbia Lukašenka, ir putinas apie tai kalba, kad jie atgabeno „Orešnik“ sistemą į Baltarusiją ir planuoja ją ten dislokuoti. Taip pat rusijos diktatorius pagrasino Europai didelio masto ginkluotu konfliktu, jei Kaliningrado sritis būtų blokuojama. Paklausykime, ką jis pasakė.
„Baltarusija ir rusija įgyvendina strateginio atgrasymo priemonių kompleksą. Tai apima regioninę pajėgų grupuotę ir taktinius branduolinius ginklus, kuriuos grąžinome Baltarusijai. Be to, pirmosios pozicijos yra apginkluotos raketų sistema „Orešnik“.
Tai buvo Lukašenka. O dabar paklausykime putino, kurį anonsavau.
„Jei mums bus grasinama, mes tas grėsmes sunaikinsime. Visi turėtų tai suprasti ir suvokti, kad tokio pobūdžio veiksmai paprasčiausiai iššauks precedento neturintį konflikto eskalavimą ir pakels jį į visiškai kitą lygmenį ir išplės jį iki didelio masto ginkluoto konflikto“.
Pone Evgenai, kaip „Orešnik“ gali paveikti ir kaip jis veikia saugumo situaciją Europoje, susijusią su jo atgabenimu į Baltarusiją? Gal tai labiau informacinė ir psichologinė specialioji rusijos operacija, ar jie išties gali ten dislokuoti tikrai pajėgias skristi „Orešnik“ raketas?
– Taip, dislokuoti jie tikriausiai gali. Tik klausimas, o kuriam galui? Faktas yra tas, kad „Orešnik“ – tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, kuri jau perskrenda visą žemyninę Europą iš rusijos federacijos teritorijos. Va, „Iskanderiams“, kurių nuotolis yra 500 km, tai labai svarbu, kur tiksliai jie dislokuoti, kur yra paleidimo taškas. O dėl „Orešnik“, na išties jie tikrai pasiekia, jei nori, visą Europos teritoriją iš rusijos teritorijos. Todėl jo atkėlimas į Baltarusiją, net jei tai iš tikrųjų vyksta, o aš abejoju, yra tik toks grynai psichologinis, demonstratyvus veiksmas ir nieko daugiau.
Kariniu požiūriu tai ne tik nieko nekeičia, bet ir atvirkščiai, nes rusijos gilumoje užklupti „Orešnik“ą nėra taip lengva. Tam reikia turėti kažką panašaus į jį. Bet sumedžioti „Orešnik“ą Baltarusijos teritorijoje iš Lietuvos ar Lenkijos, na, atvirai kalbant, tai yra labai paprasta užduotis, kurią galima spręsti daugybe ginklų rūšių, kurias turi Lenkijos kariuomenė ir daugelis kitų Europos kariuomenių.
Tai reiškia, kad dislokuoti Baltarusijoje „Orešnik“ą – paprasčiausiai palikti jį apšaudymui be jokios naudos. Be to, leiskite man priminti, kad „Orešnik“ yra raketa, kuri prasminga tik tada, kai naudojama su branduoline galvute. Tai yra, „Orešnik“ pateisinamas tik branduolinio smūgio atveju, nes jos konstrukcijoje nebranduolinė galvutė tiesiog nenumatyta.
„Orešnik“ turi arba branduolinę galvutę, arba tiesiog metalinį ruošinį, kuris, taip, tikrai nuskris į bet kurią Europos vietą ir padarys skylę stoge, kaip jis iš tikrųjų padarė skylę „Pivdenmaš“ (rus. „Južmaš“) stoge. Taigi, ir nieko daugiau.
Štai kodėl „Orešnik“ iš principo yra toks, galima sakyti, visai ne karinis, o tik psichologinis instrumentas. Tai kaip povo uodega. Tai visiškai nefunkcionalus dalykas, tačiau jį galima gražiai pademonstruoti.
– Beje, prezidentas Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos žvalgyba stebi, kur Baltarusijoje buvo dislokuota raketų sistema „Orešnik“. Paklausykime, ką sakė prezidentas Zelenskis.
„ „Orešnik“ perkėlimas į Baltarusijos teritoriją eina į pabaigą. Mes suprantame, kur ta sistema bus, kur bus dislokuota. Mes dalijamės informacija su savo partneriais. Manau, kad patys partneriai gali įvertinti šią grėsmę ir suprasti, kaip į ją reaguoti“.
„Defense Express“ pranešė, kad raketa „Orešnik“ iš Baltarusijos negalėtų būti paleista į Kyjivą. Mažiausias raketos nuotolis yra apie 700 km. Atstumas nuo tolimiausio Baltarusijos taško iki Kyjivo yra apie 660 km. Sostinė ir didžioji Ukrainos dalis fiziškai yra už šios raketos sunaikinimo zonos ribų. kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, rašo laikraštis. Taigi, „Orešnik“ vis dar yra europiečiams skirta informacinė psichologinė operacija.
Ką dar putinas gali pasiūlyti šiame informacinių psichologinių operacijų rinkinyje Europai? Nes šiandien jis kažką pasakė apie Europą ir pasakė, „kad jei jie paims mūsų pinigus, juos konfiskuos, tada mes jiems parodysime“, „Ir apskritai mes visada esame pasiruošę, net ir dabar“ –sakė anksčiau putinas. Ar jis pasirengęs net dabar prieš Europą?
– Kol kas Europa gali jaustis santykinai rami, kol mes laikomės ir kol viskas, kas rusijos kariuomenėje tinkama kovai, yra įstrigę pas mus. Va, jei čia būtų staigus užšaldymas, manau, kad putinui atsilaisvinusių jėgų pakaktų užpulti Europą. Ir bijau, kad Europa nepademonstruotų tokio gebėjimo pasipriešinti, kokį mes demonstruojame beveik ketverius metus. Bijau, kad putinui ten, deja, būtų daug lengviau. Taigi. Bet kol mes laikomės, na jis neturi kuo pulti Europą.
Jis vis dar gali pasiekti Europą dronais. Jis gali vykdyti įvairias kitas tokias provokacijas hibridinio karo formatu ir gąsdinti, gąsdinti, gąsdinti, gąsdinti. Tačiau visi tikrai kovai pasirengę vienetai, pajėgūs kovoti ant žemės yra čia, pas mus.
– Na, akivaizdu, kaip sako Volodymyras Zelenskis, kad rusija nori 2026 metus paversti karo metais. Ir sprendžiant tiek iš putino pasisakymų, tiek ir iš karinių biudžetų, kuriuos jie sudarė 2026 metams, paliaubų ar taikos nesitikima. putinas yra pasirengęs kariauti ir veržtis toliau. Ar jūsų nuomone, tai suprantama ne mūsų partneriams Europoje, o mūsų partneriams Amerikoje? Nes šį savaitgalį Majamyje vyks dar vienas Amerikos ir Ukrainos delegacijų susitikimas. Ir ten jie turėtų aptarti taikos planą arba Trumpo taikos planą, jau aptartą su rusais, ir atitinkamai priimti tam tikrus konkrečius sprendimus.
Ar nėra beprasmis darbas, pone Evgenai, rengti tokį taikos planą, kai vienas iš tų, kas galėtų užtikrinti taiką Ukrainoje, tiesiog atsisako sudaryti taiką ir nuolat sako, kad mes judėsime į priekį, kol įvykdysime viską, kas buvo deklaruota paskelbiant vadinamąją specialiąją karinę operaciją?
– Na, vienintelė šio darbo prasmė, o tada lai kiekvienas pats nusprendžia, ar verta. Tačiau vienintelė šio darbo prasmė tik viename dalyke. Tai neleis Trumpui apkaltinti Ukrainos pusės, kad ji visiškai nesugeba derėtis ir nenori taikos. Va ir viskas, visi tie šokiai su būgnu apie tą rusvą beždžionę su granata, ir mūsų šokiai, ir mūsų partnerių europiečių šokiai. Tiesą sakant, šlykštu žiūrėti, kai iš tikrųjų, na, rusva beždžionė su granata atvirai padeda putinui, o aplink ją šaukia, šokinėja, įtikinėja ir maldauja.
Taigi, visa tai išties tiek mūsų šalies vadovybei, tiek Europos lyderiams jau seniai buvo aišku, kad dabar paliaubų nebus, nes putinas visiškai nėra tam nusiteikęs. Ir visi tie šokiai aplink Trampulį yra tik tam, kad jis negalėtų apkaltinti Ukrainos sutrikdžius taikos procesą.
Bijau, kad galų gale jis vis tiek mus apkaltins. Tiesiog jis padeda putinui, o ne mums.
– Ir ta retorika, kuri sklinda iš putino lūpų, na, visada, bet gali būti, kad ta, ta, ta. Prašom, pone Evgenai, ta retorika, kuri nuolat sklinda iš putino lūpų apie tai, kad, jie kalbą, jog jie nepradėję karo ir nebūsią atsakingi už aukas, kurios yra Ukrainoje, jie saką, kad Ukraina kalta dėl to, kad 2014 m., kaip jis sako, įvyko perversmas ir atitinkamai į valdžią atėjo chunta ar režimas, kaip jis sako. Visa ši retorika skirta tik vidaus vartotojui.
Ar pasaulyje vis dar yra šalių, ar pasaulyje yra tų šalių lyderių, kurie vis dar tiki putinu ir tiki, kad iš tikrųjų taip yra, kaip sako putinas?
– Deja, tai toli gražu ne tik kvailiems orkams. Deja, yra daug šalių, kurios yra pasirengusios, jei ne tiesiogiai sutinka su šia logika, nes Šiaurės Korėja ir Iranas visiškai sutinka… Na, net Kinija lyg tiesiogiai su tuo ir nesutinka, bet naudojasi tuo sakydama, kad galbūt tiesa yra kažkur ties viduriu, atseit kiekviena pusė yra savaip teisi.
Na, galiausiai matome kaip žmogus, kuris pagal pareigas turėtų būti laisvo demokratinio pasaulio lyderis, bet iš tikrųjų deja, būtent labai sėkmingas laisvo demokratinio pasaulio naikintojas, 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris faktiškai ima didelius fragmentus iš tos rusijos retorikos ir juos kartoja kaip savo. Taigi, jis taip pat tuo tiki. Deja, realybė yra tokia.
– Na, norėjau pakalbėti apie dar vieną dalyką – apie tai, kaip rusai naudoja socialinius tinklus ir platformas, paslaugas mesendžeriuose ir kitose platformose, kad sukurtų informacines atakas prieš Ukrainą, naudodamiesi dirbtiniu intelektu ir vaizdo turiniu.
Na, būtent „TikTok‘ e plinta tokia nauja netikrų Ukrainos karių banga. Tai yra sukuriami fiktyvūs Ukrainos kariai, apie kažką kalbantys, kažkokius asmeninius prisipažinimus iš fronto linijos.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad rusijos propagandistai labai aktyviai platina dirbtinio intelekto sukurtus vaizdo įrašus su kariais, atseit pasakojančiais apie gynybos griūtį, rusijos kariuomenės skverbimąsi į flangus, chaosą daliniuose ir vadų abejingumą. Tokie vaizdo įrašai pateikiami kaip asmeniniai prisipažinimai iš fronto linijos. Tačiau iš tikrųjų jie yra generatyvinio dirbtinio intelekto produktas. Tai leidžia priešui greitai sukurti didžiulį pseudoliudijimų srautą, suformuojant sisteminės katastrofos fronte iliuziją.
Kaip įveikti šitą bangą, informacinę ir psichinę rusijos bangą, kai per „TikTok“, „Telegram“ ir kitus socialinius tinklus skverbiasi ta melaginga informacija, ir akivaizdu, kad ja siekiama pasėti paniką tarp žmonių, kurie yra užnugaryje, kurie nesupranta, kas vyksta fronte? Ar tik draudžiant ir apribojant tokių socialinių tinklų ir platformų veiklą? Ar to pakaktų, kad būtų apribotas tokio turinio, pseudoturinio egzistavimas?
– Na, žiūrėkit, tai jau ne pirmas turinys, kurį skleidžia rusų propagandistai. Apskritai sakyčiau, kad rusijos informacinės pajėgos šiame kare pasirodė daug geriau nei jų kariuomenė lauko sąlygomis.
Jų informacinės pajėgos yra tikrai profesionalios ir labai gerai kovoja. Na gerai, praleisime tų klastočių paneigimo bangą, rytoj bus kitokios, ryt bus jau kitos.
Tikrai nesuprantu, kodėl baigdami ketvirtuosius karo metus esant karo padėčiai mes neuždarome „Telegram“ ir „TikTok“. Aš jau seniai raginau tai padaryti. Nesuprantu, kodėl mūsų valdžia to nedaro. Na, tai elementarios, žinot, informacinės higienos priemonės. Tie tinklai yra taip sukurti, jog neįmanoma kontroliuoti juose esančio turinio. Ir todėl, nesvarbu, kokį teisingą turinį besukurtume, rusiško turinio tikrai bus daugiau, nes tam dirba visa rusijos propagandos mašina.
Beje, čia buvo paminėtas rusijos 2026-ųjų metų biudžetas, kuris yra pilnai išdėstytas kaip biudžetas visiems didžiojo karo metams. Tačiau ten yra labai įdomus niuansas. Beveik visos biudžeto išlaidos ten mažinamos. Karinės išlaidos taip pat mažinamos, palyginti su 2025-ųjų, tik neproporcingai mažiau nei taikios išlaidos. Tačiau net karinės išlaidos mažinamos, nes pinigų tiesiog nėra, jie baigiasi.
Ir vienintelis straipsnis, kuris rusijos biudžete padidėjo pusantro karto, palyginti su 2025-aisiais metais, yra tik straipsnis informaciniam darbui už rusijos ribų. Tai tiesiog parašyta biudžete atviru tekstu.
Todėl tokioje situacijoje mes neužblokuosime tos dezinformacijos srauto savo teisinga informacija. Tas srautas visada bus daug didesnis ir žiauresnis. Grynai dėl techninio pranašumo. Todėl kodėl mes neuždarome, atleiskit, rusijos „Telegram“ ir Kinijos „TikTok“ plataus masto karo metu, man vis dar yra paslaptis. Ir jei staiga kažkas, susijęs su sprendimų priėmimu, žiūri šią transliaciją, tada taip, aš dar kartą raginu juos tiesiog uždrausti.
– Kuo grėstų tolesnis tų platformų egzistavimas, kaip, kalbant perkeltine prasme, rusijos informacinių ir psichologinių specialiųjų operacijų, t. y. rusijos žvalgybos agentūrų, platformų ir veisyklų? Kas nutiktų, jei nepriimtume tokių griežtų sprendimų apriboti „TikTok“ ir „Telegram“ Ukrainoje?
– Na, faktas yra tas, kad vaizdas, kuris susiformuoja žmonių galvose, dažnai sveria daug daugiau nei vaizdas, kuris egzistuoja realybėje. Realybė – tai, kuo žmonės tiki, ir nieko daugiau. Realybė – tai ne tie faktai, kurie yra fiziškai ir kuriuos galima pačiupinėti, o tai, kaip žmonės įsivaizduoja tuos faktus. Ir mes jau patyrėme didžiulį pralaimėjimą informaciniame kare.
Mes leidome rusams įvykdyti labai sėkmingą antimobilizacinę kampaniją. Mes leidome rusams faktiškai sukurti tokius galingus naratyvus, sakykim, prieš teritorinius komplektavimo centrus, kad dabar jau matome, kai į Ukrainos kariškius, kurie tarnauja tuose teritoriniuose komplektavimo centruose, atleiskit, yra šaudoma, juos su ginklais užnugaryje užpuldinėja paprasti Ukrainos piliečiai. Mes tai jau dabar leidome ir dabar dar mums formuojamas fronto griūties vaizdas.
Nesvarbu, kad tikrasis žemėlapis rodo kitaip. Ne, nes ne visi atidžiai žiūrės į „Deepstate“ žemėlapį, analizuos, kas kur pasikeitė, kuriame mieste, pavyzdžiui, kur rusai šliaužė, kur, priešingai, jie buvo atstumti, kokiu greičiu kas kur puola. Ne, tokių žmonių bus nedaug.
Tačiau dešimteriopai daugiau žmonių reaguos į emocingą vaizdo įrašą šūksniais „Viskas prarasta“. Nagi, sukurkime įspūdį, kad frontas sugriuvo, ir tai galėtų labai paspartinti momentą, kai jis iš tikrųjų sugrius.
– Ačiū, pone Evgenai, kad dalyvavote programoje, už jūsų komentarus. Tai buvo Evgen Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas. Draugai, primenu, kad dirbame gyvai.
Parengė LL, redagavo VK.