LKKSS valdyba paminėjo Karo po karo pradžios 80-metį

Liepos 20-ąją Gulbinėnuose (Pasvalio r. sav.) vyko išplėstinis LKKSS valdybos posėdis, skirtas Laisvės kovų pradžios prieš 80 metų paminėjimui.

Kaip teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, „karo istorikai karų pradžia laiko ir pirmąją karinių susidūrimų dieną. Pirmasis susidūrimas, kurį pavyko aptikti archyviniuose dokumentuose – tai NKVD Panevėžio apskrities skyriaus duomenys, kai 1944 m. liepos 21 d. Šimonių valsčiaus partizanai apšaudė Raudonosios armijos karius. Dokumente minima, kad kautynių metu žuvo okupacinės sovietų kariuomenės leitenantas ir 6 kareiviai.
Todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo šią datą – 1944 m. liepos 21-ąją – laikyti formalia partizaninio pasipriešinimo prieš antrąją sovietų okupaciją data.
Ši data simboliška ir tuo, kad lygiai prieš ketverius metus – 1940 m. liepos 21-ąją – marionetinis sovietinis Lietuvos valdžios organas Liaudies Seimas pagal Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką ir priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, tuo de jure įteisinant Lietuvos okupaciją. Gi 1944 m. liepos 21-ąją prasidėjęs ir daugiau nei dešimtmetį tęsęsis partizaninis karas prieš sovietų okupantus išreiškė tikrąją lietuvių tautos valią“.

Prieš posėdį aplankėme pirmojo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, 1941 m. Birželio sukilimo ir antrosios Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių bangos įkvėpėjo pulkininko Kazio Škirpos (1895–1979) gimtinę Saločių seniūnijos Namajūnų kaime, kur 2020 m. pasodintas Gediminaičių stulpų pavidalo ąžuolynas. Prie 2016 m. atidengto paminklinio akmens, pagerbdami prieš 45 metus mirusio pulkininko atminimą, padėjome Lietuvos vėliavos spalvų gėlių puokštę, uždegėme žvakutes, sugiedojome Lietuvos himną.

Sustojome prie Lietuvos partizanų ir NKVD nužudytų gyventojų kapo ant Tatulos upės kranto prie Gerkiškių kaimo (Biržų r. sav.). Kovojusių už Tėvynės laisvę amžinojo poilsio vietoje 1992 m. vietos gyventojai pastatė paminklą iš paprastų lauko akmenų, kuriuos patys ir surinko. Ant nugludinto akmens plokščių iškalti 61 partizano vardai toli gražu ne visų, kurie čia buvo užkasti. Užrašyti tik tie, apie kuriuos pavyko surasti liudijimų. Šalia masyvaus akmeninio paminklo stūkso ir nedidukai cementiniai kryžiai, pastatyti tose vietose, kur buvo duobės su žuvusiųjų kūnais.

Artėdami prie posėdžio vietos tylos minute dar kartą pagerbėme 1945 m. vasario 21 d. Leliškių mūšyje žuvusius partizanus. Prie Leliškių kaime Krinčino sen 25-ių jaunų žuvusių vyrų atminimui 2001 m. pastatyto paminklinio akmens taip pat padėjome trispalvės spalvų puokštę, uždegėme žvakutės.

Išplėstiniame LKKSS valdybos posėdyje pirmosios bangos Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio generolo leitenanto Kazio Ladigos (1894 – 1941) biusto akivaizdoje dalyvavo 9 LKKSS valdybos nariai, 1 Utenos apskrities skyriaus narys, 6 Karaliaus Mindaugo Panevėžio skyriaus nariai, 3 Vilniaus apskrities skyriaus valdybos nariai ir Birutės draugijos narė Birutė iš Klaipėdos.