2024-04-10 Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko, LKKSS VAS nario Audriaus Skaisčio išskirtinis interviu Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“
80-90% lietuvių remia Ukrainą ne tik karine ir humanitarine pagalba – kovotojai iš Lietuvos kovoja Tarptautiniame legione. Apie tai lankydamasis Ivano Frankivsko srityje kalbėjo Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) pirmininkas Audrius Skaistys.
„Suspilne“ taip pat klausė, kodėl NATO neskuba pakviesti Ukrainos į karinį aljansą, ar ji pajėgi atsilaikyti prieš Rusiją ir kaip lietuviai kovoja su Rusijos propaganda.
„Lietuva tvirtai remia Ukrainos narystę NATO“
Lietuva tvirtai remia Ukrainos narystę NATO. Kiekviename forume, kiekviename susitikime tvirtiname, kad Ukraina turi būti NATO. Taigi jau turite labai stiprų sąjungininką Europoje. Tai Lietuva. Ir manau, kad dabar Ukrainos narystei pritariančių šalių Aljanse yra daug daugiau nei tų, kurios tuo nesuinteresuotos. Žinoma, šito ukrainiečių karo prieš rusus kiekvienas mėnuo, vis labiau įrodo, kad Ukrainos kariuomenė yra pajėgi būti NATO gretose. Viskas priklauso tik nuo demokratijos, laisvų rinkimų, teisinės valstybės ir panašių dalykų, kuriuos šalis privalo padaryti.
„Ką Ukraina privalo padaryti, kad prisijungtų prie Aljanso“
Pamenu laikus, kai 25-30% ukrainiečių palaikė Ukrainos narystę NATO. O dabar norinčių, kad Ukraina būtų Aljanse, yra 70-80 proc. Tai jau didelis pasiekimas. Manau, visi mato, kad visuomenė yra pasirengusi narystei NATO. Tai labai svarbus dalykas.
Žinoma, reikia reformų, kurios, mūsų nuomone, yra svarbios Ukrainai. Tai reformos valstybės valdyme, valdžioje. Tačiau žinome, kad visus tuos sprendimus įtakoja karas. Todėl, kai karo veiksmai baigsis, galėsite tapti normalia šalimi. Tai palengvintų įgyvendinti tas reformas. O karo metu tai nėra taip paprasta. Todėl, mūsų nuomone, nėra teisinga reikalauti šių reformų dabar. Turime sulaukti karo pabaigos ir tada galėsime padėti Ukrainai įgyvendinti reformas. Ir manau, kad visuomenė jas priims.
Ar NATO gali padėti Ukrainai užbaigti karą?
Manau, kad tai ir darome padėdami amunicija ir visu kitu, ką galime suteikti. Ir, žinoma, manome, kad patirtį, kurią įgyjate sunkiomis sąlygomis, kovoje, taip pat galite panaudoti. Tai nelengva, bet kol kas tvarkotės. Ir manau, kad ateityje mes iš jūsų mokysimės, kaip kovoti su Rusija. Mes jau mokomės iš jūsų, manau, kad taip. Vienas generolas Vilniaus viršūnių susitikime sakė, kad mūsų karininkai jau mokosi iš Rusijos ir Ukrainos karo. Karo taisyklės keičiasi labai dramatiškai ir mes turime žinoti, ką mūsų priešai gali padaryti mums anksčiau nežinomose situacijose.
Aljanse yra daugiau nei 30 politinių-karinių organizacijų. Ir visi jų politiniai sprendimai turi būti paremti karinėmis priemonėmis. Jei neturite tų priemonių, jūsų politika nesuveiks. Todėl NATO, prieš priimdama sprendimą, ilgai galvoja. Svarsto, ar turi pakankamai karinių priemonių savo politiniams sprendimams paremti. Štai kodėl NATO šalims narėms visada kyla klausimas: „Ar galime priimti sprendimą greičiau, be ilgų diskusijų? Bet viskas priklauso nuo karinių veiksnių. Ir kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo NATO narėmis, sužinojo, kokie Aljanso planai dėl NATO šalių gynybos. Mes ir dabar turime tą planą. Tačiau karinės priemonės visada ateina po politinių sprendimų. Manau, kad ir Ukrainos atveju, bus tokia pat. Situacija.
Lietuvos ir Rusijos politiniai santykiai
Žinoma, turime tam tikrų politinių santykių, bet laikui bėgant jų mažėja. Kartu su Europos Sąjunga prieš Rusiją įgyvendiname ekonomines priemones, kurios yra susijusios su tam tikrų prekių eksporto ir importo apribojimais, kad nebūtų prekiaujama su Rusija. Bet, pavyzdžiui, Lietuva turi sieną su Kaliningrado sritimi. Turime tranzitą iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį, todėl esame priversti palaikyti tam tikrus santykius su rusais, bet ne oficialiu lygiu, nes nėra oficialių susitikimų su Rusijos vadovais. Nes mes nepripažįstame rinkimų, kurie vyko Rusijos Federacijoje. Mes nepripažįstame, kad Putinas laimėjo žmonėms laisvai išreiškus savo valią.
Rusai Lietuvoje
Tarp mūsų mažumų yra 7% rusų ir 7% lenkų.O apskritai rusakalbių gyventojų turime 15 proc. Taip mes juos vadiname. Kai kurie iš jų, žinoma, palaiko Putiną, tarp jų yra ir gerbėjų. Ir net nedidelis procentas lietuvių taip pat palaiko Putiną. Viskas priklauso nuo aplinkos, informacinės aplinkos. Jei kasdien žiūri Rusijos televiziją, rusiškas žinias, vadinasi, gyveni toje aplinkoje, kuri specialiai sukurta tokiems žmonėms, kurie palaiko Rusiją ir Putiną. Žiūrėdamas ir klausydamas lietuviškų laidų ar, pavyzdžiui, britų BBC, kitų kanalų, supranti, kad Rusija pradėjo šį agresyvų karą, kuris niekaip nepateisinamas. Ir, žinoma, tu nepalaikysi Putino.
„80-90% lietuvių palaiko Ukrainą“
80-90% lietuvių palaiko Ukrainą. Neabejotinai. Tai gali pajusti nuvykę į Lietuvą. Ten visur galėsite pamatyti Ukrainos vėliavas. Net daugiau Ukrainos vėliavų nei Ukrainoje.
Ukrainoje yra vienas Tarptautinis legionas ir ten yra lietuvių. Kiek tiksliai, nežinau. Keletą jų pažįstu asmeniškai. Manau, kad jie gerai kovoja. Be to, jie moko ukrainiečius, ir taip pat mokosi iš jų, nes šis karas parodo, kad visada reikia treniruotis, išmokti kažką naujo, nes niekas nelauks, kol išmoksi, viską turi periminėti mūšyje, karo metu. Sakyčiau, tie už Ukrainą kovojantys žmonės, mums suteikia žinių, kaip kovoti šiuolaikiniame kare.
Pagal suspilne.media/ivano-frankivsk/
