Rugsėjo 29-osios rytą rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj Radio NV eteryje kalbėjo apie Zelenskio žodžius apie atsaką rusijai į Ukrainos kritinės infrastruktūros apšaudymą, apie elektros energijos tiekimo nutraukimą Belgorode augančio degalų deficito įvairiuose šalies regionuose fone, apie tai, kas vyksta rusijos portaluose, apie Keitho Kelloggo pareiškimą dėl Trumpo draudimo smogti amerikietiškais ginklais į rusijos teritoriją panaikinimo, apie didelio masto puolimo prieš Ukrainą pasekmes ir okupantų strategiją palaužti civilius užnugaryje, taip pat apie beprotybę, kai ataka Kyjive buvo parodyta vos ne tiesioginiame eteryje.
– Sveikinu visus. Pradedame paskutinę rugsėjo savaitę. Šiandien rugsėjo 29-oji, pirmadienis. Pradedame specialią Radio NV transliaciją. Esu Pavlo Novikov. […]. Kiekvieną transliaciją pradedame nuo situacijos kare analizės. Štai naujausios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinės duomenys.
Vakar okupantai prarado 1080 karių. Taip pat minus 7 tankai, minus 53 artilerijos sistemos., po vieną reaktyvinės salvinės ugnies ir oro gynybos sistemą. Na, ir dar keli minusai. Pirmiausia, – 617 operatyvinio-taktinio lygmens dronai. Va tokie skaičiai. Na, ir šviežia ataskaita iš nepilotuojamų sistemų pajėgų. Jie sumušė savo naujausią rekordą. Taigi per rugsėjo 28-ąją – minus 301 vnt. priešo personalo vien nepilotuojamų sistemų pajėgomis. Iš jų 155 buvo garantuotai sunaikinti, 146 sužeisti. Iš viso per 24 valandas buvo sunaikinti arba pataikyta į 1037 unikalius priešo taikinius. Tai patvirtina net objektyvūs duomenys – yra nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Prie mūsų jungiasi svečias –rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius Evgen Dykyj.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labą rytą.
– Prieš porą dienų prezidentas Zelenskis pareiškė, kad jei rusai grasins Ukrainai elektros energijos tiekimo nutraukimais, tegul jie supranta, kad jie taip pat gali turėti elektros energijos tiekimo nutraukimų. Ir dabar Belgorodas jau tai jaučia. Po kelių galingų sprogimų Belgorode nėra elektros ir vandens. Tai sprogimai šiluminėje elektrinėje. Be regioninio centro, iš dalies neturi elektros energijos ir nemažai Belgorodo srities gyvenviečių. Anksčiau Ukraina tokių objektų nelietė. Na, dabar suprantu, kad atėjo ir jų eilė. Be to, šiąnakt buvo atakuota gamykla „Elektrod“ Karačiove, Briansko srityje. Ten taip pat gaisras. Yra vaizdo įrašas. Tiesą sakant, įdomi istorija tuo, kad joje gaminamos įvairios jungtys elektrotechninei įrangai, įskaitant ir karinio-pramoninio komplekso produkciją. Kaip tai matote, ir ar ta istorija išties veikia? Beje, Belgorodas įdomus ir tuo, kad ten taip pat trūksta benzino. Atitinkamai, tai yra tokia papildoma istorija, kad generatorių galima nesunkai rasti. Kaip jūs tai matote?
– Na, pone Pavlo, pradėsiu tuo, kad benzino deficitas pastebimas ne tik ten. Benzino deficitas, laimei, jau nebe Belgorodo ir net ne pasienio regionų istorija. Beveik visoje rusijoje šiandien neveikia 14 procentų degalinių. Gi pietų rusijos regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose –50 proc., tai yra, kas antra degalinė užsidarė visiškai. Nėra degalų. Tose degalinėse, kurios liko, iš tikrųjų didžiulės eilės. Pasienio regionuose, kur neseniai civiliai gyventojai galėjo įsipilti degalų, aptarnaujami tik rusijos kariuomenės ir teisėsaugos institucijų automobiliai. Na, belieka laukti, kol bus įvesti kuponai ar kokios nors kitos klasikinės priemonės, sakykim, kortelės, kai būna kokių nors prekių deficitas.
Taigi taip, mes taip sėkmingai vykdome savo kampaniją nuleidžiant faktinį rusijos imperijos kraują. Ir priminsiu, kad rusijos imperijos kraujas – nafta. Taip, ir niekas kitas. Mes gi ir kovojame su tokia didžiule išprotėjusia degaline [rusijos federacija]. Taigi dabar mes labai sėkmingai permalame jos kraują, tos išprotėjusios degalinės. Be to tas nukraujavimas yra ir finansinis, jis labai matomas rusijos biudžete, tačiau visų pirma jis jaučiamas būtent žaliavų deficite.
Taigi, naftos valstybė dabar lieka be naftos produktų. Taip, žalios naftos iš žemės gelmių mes iš jų neatiminėsime, bet, ačiū Dievui, jos tiesiai į baką neįpilsi. O jau tai, kas pilama į baką, iš tikrųjų jau didelis deficitas.
Ir dabar šia prasme labai įdomu stebėti rusijos socialinius tinklus. Juose dabar toks gurgimas ir vyksta kažkokie keisti, labai primityvūs, kognityviniai procesai. Jie vis dar yra stadijoje, o, kas atsitiko? Jie vis dar yra toje stadijoje, kai tikrai rimtai klausia: „Kur dingo benzinas? Ir kodėl nėra dyzelino?“ Ir štai jie tik pradeda formuoti tokį superprimityvų ryšį, žinote, tų sąlyginių refleksų lygyje, kurie išugdomi Pavlovo šuneliams juos dresuojant.
Toks paprastas, neįmantrus dviejų neuronų ryšys tiesiog yra tai, kad jūsų šalis kariauja agresyvų karą, dėl to jūs neturite benzino. Šis loginis ryšys jų makaulėse tik pradeda kažkaip prasiveržti ir išryškėti. Ir šia prasme ta Belgorode iš dangaus nusileidusi tamsa yra tokia pat.
Viena iš mūsų užduočių – išugdyti juose tą ryšį. Jie turi aiškiai suprasti, kad „mano šalis kariauja agresyvų karą, ir dėl to aš neturiu benzino ir dėl to neturiu elektros. Ką gi, pažiūrėsime, kas tai yra. Ir dėl to negaliu skristi net tais reisais, kuriais vis dar skraidoma nepaisant sankcijų, nes oro uoste buvo įvestas planas „Kavior“. Štai kodėl mano traukinys vėluoja n valandų. Taip yra todėl, kad kažkur ten sudegė geležinkelio pastotė. O sudegė todėl, kad šiuo geležinkeliu pirmiausia vežami sviediniai, o tik po to tu, idiote.“
Taigi, iš tikrųjų mūsų užduotis dabar – išaiškinti tuos loginius ryšius, kad „aš nevažiavau traukiniu, neskridau lėktuvu, negalėjau savo automobiliui įpilti degalų ir išties negalėjau įjungti šviesos, nes putinas yra la-la-la-la-la, ir aš juo tikiu“. Juose tai turėtų suveikti.
Ir šia prasme aš tiesiogiai prisimenu, kažkada mes sovietinėje senojoje mokykloje studijavome vieną iš veikalų apie pirmuosius bolševikinės rusijos metus pavadinimu „Rusijos migla“.
Būtent dabar turime užduotį panardinti juos į rūką. O po to, žinot, būna tamsa, ji padeda susikaupti, mąstyti, kažkaip medituoti. Mums reikia, kad jie pasinertų į tą tamsą ir pagaliau pradėtų bent šiek tiek medituoti apie ryšį tarp priežasties ir pasekmės.
– Na, tiesą sakant, įdomi istorija apie tai, kad tuo metu tamsoje taip pat negalima matyti rusijos propagandinės televizijos. Galbūt, kažkaip tas pasninkas, tas susilaikymas nuo propagandos žiūrėjimo…
– O kaipgi. Žinoma detoksikacija! Na, gal jie vis tik pradės bent šiek tiek galvoti.
– Aksionovas, tas Krymo gauleiteris, anądien pareiškė, kad kuro krizė Kryme yra suplanuoto ir neplanuoto naftos perdirbimo gamyklų sustabdymo rezultatas. Ir tai taip pat labai, labai geras rodiklis. O valdininkai…
– Dievulėliau, atleiskit, atleiskit, aš tiesiog negaliu neįsitraukti. Beje, to negirdėjau. Jūs praskaidrinot man dieną. Jų polėkis tiesiog sumuša visus rekordus. Jie turi kažkaip apsakyti savo žmonėms, arba kažkam, kas vietoj jų. Jie turi kažkaip apibūdinti tikrovę taip, kad ji per griežtai nedisonuotų, kaip būdavo juokaujama apie akių-ausų ligą, kai viena matai gatvėje, o per radiją girdi visai ką kita. Taigi, kad jie nesusirgtų ta akių-ausų liga, būtina sugalvoti visiškai naują kalbą, krūvą eufemizmų, kuriais būtų galima apibūdinti įvykius. Ir štai planiniai ir neplaniniai atjungimai. Tai dar vienas naujas šios gijos šedevras. Ačiū jums. Tai papildys kolekciją.
– Gerai, judėkime toliau. Pakalbėkime apie tai, kas vyksta „ant žemės“, o tiksliau, politiniu aspektu. Ir ar tai tęsis, tiksliau, kaip ji toliau paveiktų situaciją „ant žemės“. Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas televizijos kanale „Fox News“ pareiškė, kad Donaldas Trumpas atšaukė tam tikrus apribojimus amerikiečių ginklų naudojimui prieš rusijos federacijos objektus, tačiau yra taikomos tam tikros koordinavimo procedūros. Man atrodo, kad būtent veikla rusijos kraujo, tai yra naftos atžvilgiu iš Ukrainos pusės, yra tai, kas visai tinka Donaldo Trumpo strategijai, nes rusiška nafta rinkoje jam nereikalinga ir ją galima pakeisti taip pat ir amerikietiška nafta. Tie apribojimai ir pastarųjų dienų derybos, kad Ukraina tariamai paprašė ten „Tamahawks“ ir kitų tolimojo nuotolio ginklų. Trumpas lyg ir užsiminė, kad kažkas panašaus galėtų nutikti, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Kur ši situacija krypsta jūsų požiūriu?
– O, aš visiškai sutinku su jumis dėl naftos. Esu visiškai tikras, kad leidimas smogti rusijos, sakykim, naftos perdirbimo gamykloms, yra vienas iš nedaugelio gerų dalykų, kuriuos galėjome gauti iš 47-ojo prezidento. Priminsiu, kad tai yra ilga istorija.
Na, na, po mūsų pirmųjų smūgių rusijos naftos perdirbimui, kuriuos iš karto rusai labai pajautė, kurie tiesiog ten rezonavo, buvo ilga pauzė. Ir mes buvome priversti padaryti tą ilgą pauzę. Tai buvo sąjungininkų spaudimas. Tada pagaliau pauzė baigėsi.
Ir todėl man labai pasidarė įdomu, ar mes paprasčiausiai nebegalėjome to pakęsti ir tiesiog pasiuntėme sąjungininkus su jų patarimais ir pradėjome daryti tai, kas iki šiol atrodo efektyviausia iš visko, taigi, ar vis tik jie susitarė? Greičiausiai Trumpas sutiko, nes vienintelis frontas, kuriame jis iš tikrųjų ką nors daro prieš rusiją, – tai naftos ir dujų frontas, kuriame jis kitaip suvokia rusiją per savo, deja, didelės meilės vladimirui putinui prizmę.
Bet čia juk vyrauja grynai rinkos konkurencija. Jungtinės Valstijos yra viena iš labai rimtų suskystintų dujų, naftos ir naftos produktų tiekėjų pasaulinėje rinkoje. Ir čia, kaip sakoma, nieko asmeniško. Kaip draugas, vladimirai, aš tave labai myliu, bet vis tiek labiau myliu Amerikos pajamas iš naftos ir dujų sektoriaus. Ir vienintelis dalykas, kuriame mes su Donaldu visiškai sutampame, yra požiūris į rusišką naftą pasaulinėje rinkoje. Todėl logiška, kad jis gana lengvai mums davė leidimą.
Bet galbūt Belgorodo istorija yra kažko naujo pradžia, nes, matyt, rusijos energetikos sektorius mums buvo beveik uždraustas. Na, vis dėlto niekas nerizikavo mums pasakyti, kad nedaužytume rusijos geležinkelių pastočių, nes tai yra absoliučiai karinė logistika. Tai iš tikrųjų yra karinis taikinys. Nors formaliai tai civilinė infrastruktūra, jie ten sviedinių perveža daug daugiau nei rusų keleivių. Taip, taip. Bet į elektrines mes anksčiau nesitaikėme.
Ir dar daugiau, čia, kaip sakoma, mes, na, tiesą sakant, mes dar nežinome, kas būtent paveikė tą Belgorodo elektrinę, tačiau rusijos portaluose, kaip viena iš pagrindinių versijų, minimi ATACMS, Na, tiksliau, jie kalba apie balistiką. Jie kalba apie balistiką, bet realiai šiandien veikiančios balistikos mes turime tik amerikietiškus ATACMS. O jeigu jau taip, ATACMS lengvai įveikia tokį atstumą, dar su gera atsarga.
Ir jei tai tiesa, tai iš tikrųjų, matyt, mes išplėtėme objektų, kuriems gali būti naudojami sąjungininkų ginklai, kategorijų skaičių. O dėl patvirtinimo procedūros, deja, belieka patikėti Kelloggu. Manau, kad jis žino, ką sako.
Manyčiau, kad pavyzdžiui, smūgiams Maskvai, na, toli gražu ne faktas, kad dabar mums būtų pritarta. Ypač ten, kaip norėjau pasakyti, duok Dieve, kad pagaliau pasiektume kremlių, bet įtariu, kad Vašingtono požiūriu, tai dar „neduok Dieve“, na, ir taip toliau, ir taip toliau.
Tai yra, greičiausiai, ne kaskart kiekvienas konkretus objektas, praplečiamas objektų kategorijų kiekis. Bijau, kad mums vis tiek kiekvieną kartą tenka derėtis su sąjungininkais.
– Na, mes deramės, kaip sakoma.
Grįžkime į vakarykštę dieną. Masinė raketų ir dronų ataka. Į Ukrainą buvo paleista daugiau nei 600 oro taikinių. Virš Kyjivo net kelis ratus apsuko tie „šahedai“, „geran“ ir visokie kitokie. Na, o priešais mano namą tiesiog už 300 m… Aš tiesiog tai pajutau, nes tik išgirdęs tą „šachedo“ švilpimą, skubiai iššokau iš lovos į koridorių, taigi ir už dviejų sienų, ir tada išgirdau sprogimą. Na, tiesą sakant, tai buvo smūgis į prastą skydinį Chruščiovo laikų penkių aukštų daugiabutį kaip tik kitoje gatvės pusėje, šalia 24 aukštų pastato, į kokį taip pat visiškai sąmoningai pataikyta Lupaševe. Beje, ten buvo, manyčiau, 16 ar 17 aukštas.
Na, stačiai tarp tų objektų, tarp tų daugiaaukščių pastatų, ir nuo jų per 100 m, na, žinau, ten nėra nė vienos pramoninės zonos, nieko. Strategiškiausias objektas yra gal tik Solomiankos Civilinės būklės aktų valstybinio registro įstaiga, kur kadaise išsirašėme savo dukters gimimo liudijimą.
– Jūs Solomiankoje gyvenate?
– Taip. Na, tiesą sakant…
– Žinote, pone Pavlo, man susidaro įspūdis, kad atėjo laikas Solomiankos gyventojams tiesiog išduoti karo veiksmų dalyvio pažymėjimus. Kol kas panašu, kad šis Kyjivo rajonas labiausiai nukenčia per visus tuos reidus.
– Na, teisingai. Ir išties tie specialiai atakuoti daugiaaukščiai yra šalia vienas kito. Net aš negaliu įvardinti kažko, susijusio su karu ar karo pramone, ar iš vis kokia gamyba, nors ir žinau visus užkampius. Ir atitinkamai pati ataka buvo labai ištempta laike, perkelta į rytą. Tokių oro taikinių buvo labai daug. Gerai, daug buvo numušta.
Bet kaip juos suprasti? Na, tai ne vienintelis objektas Kyjive, į kurį vakar buvo smogta. Vėlgi, prie Kyjivo apgriauti daugiaaukščiai pastatai, vėl jokių karinių objektų. Kaip mums reikėtų kažkaip suprasti, kodėl tai vyksta, ar jie tiesiog šaudo akiplotu pasirinkta kryptimi?
– Oi ne. Jie vis dar turi absoliučiai konkrečius apibrėžtus tikslus, bet jiems visiškai nerūpi, kas yra pakeliui į tuos tikslus. O keliai parinkti kiek įmanoma sudėtingesni, dar ir dėlto, kad kiek įmanoma labiau apkrautų mūsų oro gynybą ir kad bent kažkas praskristų. Taigi jie tai puikiai žino.
Iš esmės, kai šaudai į taikinius tankiai užstatytoje teritorijoje, ar pakeliui yra tankiai užstatytų vietų, na, iš anksto žinai, kad bent dalis tavo, taip sakant, įspūdį darančių priemonių nuskris pas taikius gyventojus, nuskris į gyvenamuosius namus. Arba, beje, kaip šio antskrydžio metu jos skrido į ligonines, nuskrido į Kardiologijos institutą, kur kartu užmušė medicinos seserį ir pacientą. Žuvo 12 metų vaikas. Ir kai paleidi krūvą atakos priemonių į tankiai apgyvendintą rajoną ar virš jo, iš anksto žinai, kad ten bus tokių 12 metų vaikų, kad bus smūgių ligoninėms, ir tau tai nerūpi. Ir tau į tai nusipjaut.
Ir dar daugiau, atrodo, kad išties jie netgi ne tik patenkinti šiuo šalutiniu poveikiu, bet ir suteikė jam tam tikrą vietą savo strategijoje. Būtent taip atrodo genocidinis karas. Būtent taip atrodo kaimyno, kaimyninės šalies kaip tokios naikinimo karas. Ir visų pirma ukrainiečių kaip tautos sunaikinimas. Kai ne tik neatsižvelgiama į civilių gyventojų aukas, bet ir neatsižvelgiama nuo pat pradžių. Ir kai į karinę strategiją kaip jos dalis įtraukiamas psichologinis poveikis civiliams gyventojams. Palaužti civilius gyventojus, kad jie patys pradėtų reikalauti kapituliacijos iš savo vyriausybės.
Ir tai tam tikru mastu kaip kompensacija. Taigi. Na, jie negali nematyti, kad fronte jie įstrigo. Jie negali nematyti, kad visi jų pasiekimai per pastaruosius metus, na, jie yra minimalūs, nors taip, formaliai jų yra, bet išties jie yra labai nereikšmingi ir lydimi fantastiškai didelių nuostolių. Jie negali nematyti, kad jų kariuomenė yra labai sunkioje situacijoje, savotiškoje aklavietėje. Taigi. O jie stengiasi, nes turi tikslą.
Jų tikslas koks buvo, toks ir liko. Jų netenkina jokie tarpiniai variantai, kompromisai. Ne, jie nori mūsų visų. Jie nori galutinio Ukrainos klausimo, kaip jie jį vadina, išsprendimo. Ir dabar jie ieško kelio į tą galutinį sprendinį ne tik fronte, bet būtent ten, kur mes, esantys užnugaryje, pasirodytume silpna grandimi. Kad būtent civiliai gyventojai pradėtų reikalauti taikos bet kokia kaina. O taika bet kokia kaina, tai vadinama taika jų sąlygomis, tai yra kapituliacija. Taigi.
Laimei, tai neveikia. Jie kaip anksčiau prastai išmanė mūsų psichologiją, taip ir dabar prastai ją supranta. Taigi, ir iš to, kad tai jau metus nesuveikė, jie kažkaip nieko nepasimokė. Iš to jie tik nusprendžia, kad ant mūsų reikia pasiųsti dar daugiau dronų, o tai reiškia, kad reikia sunaikinti dar daugiau ligoninių, dar daugiau gyvenamųjų pastatų, užmušti dar daugiau moterų ir vaikų. Galbūt pagaliau tai suveiks. Jie nesupranta, kad tai veikia priešingai, Tai tik, sakykim taip, užtvirtina mūsų pyktį ir neapykantą. Ir dar kartą primena mums, prieš ką mes išties kovojame.
Būtent esmė yra, kad būtina išnaudoti tą bereikalingą argumentą apmąstant, ar su tokiu priešu iš vis įmanoma kokia nors kompromisinė taika ir susitaikymas.
– Na, taip, šiandien taip pat liūdna data. Šiandien yra šaudynių Babyn Jare pradžios data. Ir atminimo diena tų, kuriuos naciai sušaudė Babyn Jare, daugiausia žydų, bet ne tik žydų tautybės. Rugsėjo 29-oji. Žinoma, mes tai prisimename.
Na, klausykite, dar vienas vakarykščio išpuolio bruožas. Kaip paaiškėjo, kai kuriuose YouTube kanaluose stebėjimo kameros buvo rodomos tiesiogiai. Ir iš tų kamerų skirtinguose vietose tiesiog buvo matoma, kaip veikia oro gynyba. Man atrodo, kad toks atvirumas, na, man asmeniškai, yra abejotinas.
– Man tai abejonių nekelia. Man tiesiog kyla klausimas, kaip eteryje susilaikyti nepavartojus frontininko leksikos. Na, sakykim taip, delikačiai.
Faktas tas, kad mes nenurodysime, kur ir kokiomis aplinkybėmis, bet man asmeniškai teko stebėti, kaip, sakykim, mūsų specialiųjų dalinių kariai būtent taip seka per stebėjimo kameras, prie kurių jie labai sumaniai prijungia, gana sudėtingai prisijungia. Taigi per stebėjimo kameras panašūs dalykai sekami raškoje. Ir todėl iš mūsų kovotojų, iš pirmų lūpų žinau, kokia vertinga yra tokia informacija, kaip ji leidžia mums koreguoti tolesnius veiksmus.
Ir čia mes jiems palengviname jų veiklą. Mes paprasčiausiai tik dėl gražaus šou, dėl specialiųjų efektų, mes darome darbą vietoj Jasenevo (kampanijos GSC Game World programuotojas Dmitrijus Jasenev), vietoj žaidimo. Taigi mes tiesiog imame ir vietoj to, kad dešimtys jų žmonių labai sudėtingai vykdytų kokią nors kibernetinę operaciją ar agentūrinę žvalgybą, mes imame ir tiesiog įjungiame jiems tiesioginį eterį. Na, juk tai įdomu, taigi ryšku, oho, tai gi emocijos. Va gi, va gi visi pažiūrėkime, kaip tai internete žiūrisi tiesiogiai. Tai tiesiog kliedesiai. Tai nesąmonė.
Manau, kad tie žmonės, kurie tai padarė, dabar turėtų būti išaiškinti, surasti atitinkamų mūsų tarnybų. Ir greičiausiai iš tikrųjų paaiškės, kad tai ne agentūra. Paaiškės, kad tai tik kažkokie kvaileliai, greičiausiai, labai jauni kvaileliai. Todėl, matyt, pirmą kartą jiems tiesiog reikėtų labai aiškiai paaiškinti kai kuriuos dalykus.
Betgi taip, tai jokiu būdu neturėtų būti leidžiama. Tai neturėtų kartotis. Tai turėtų būti aiškinama viešai ir, galbūt, įstatymiškai griežtai uždrausta ir kuo daugiau apie tai pranešama, kad žmonės, ką jūs darote, tai visiškai nieko bendro neturi su laisvu keitimusi informacija. Tai jūs tiesiog vykdote priešo specialiųjų pajėgų darbą.
– Netgi taip. Ačiū už pokalbį. Dar pridėsiu nuo savęs. Jau minėjau apie daugiaaukščio ataką prie kelis mėnesius ten Solomiankoje. Kitą dieną po transliacijos jau eidamas namo pamačiau kažkokią automobilių sankaupą, minią žmonių. Kodėl čia taip staiga? Taip, šalia taip pat yra maža cerkvė. Na, pasirodo, žmonės atvažiavo, tiesiog nufotografuoti tą nukentėjusį namą atminimui.
Man atrodo, kad tai parazitizmas, nežinau, kad pasimėgavus kažkieno sielvartu (o dar buvo ir žuvusiųjų), mėgautis ta svetimą nelaime. Na, tai nelabai, na, nelabai žmogiška. Net netęsiu.
– Taip, pone Pavlo, stačiai viena pastaba. Taip, tai visiškai ne taip. Na, tiksliau, tai yra žmogiška, nes tai natūralu, bet tai kyla ne iš blogo mūsų emocijų spektro. Ir kiti Kyjivo gyventojai taip pat skuba į apšaudytas vietas ir savanoriškai ardo griuvėsius. Ir ten jiems nėra kada fotografuotis.
Taigi aš vis dar raginu visus, jei jau norite nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip tai atrodo, taip, karas yra arti, nes kol kas jums pasisekė, kol kas jis jus dar aplenkė, tad eikite ardyti griuvėsių, o ne fotografuoti.
–Labai ačiū. Su mumis kalbėjo rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius Evgenas Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.