Svarbiausia, kad ginklų Ukraina gaus tokį kiekį, koks reikalingas pergalei, ir visą tą laiką iki pergalės.

Evgen Dykyj biologas, profesorius, buvęs Ukrainos savanorių bataliono „Aidar“ būrio vadas, Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynėjas, LKKSS VAS garbės narys

PRIPAŽINIMO DIENA

Taigi, mano katytės ir zuikučiai, ji atėjo. Pagaliau pasaulis pripažino keletą mums akivaizdžių dalykų. JAV Senato sprendimas dėl lendlizo yra dvigubas pripažinimas. Pirmiausia, raška pripažinta egzistencine grėsme visai šiuolaikinei Vakarų civilizacijai. Įdomu, kad net sovietija tokio pripažinimo nesulaukė, nusibaigė anksčiau, o va puilo galės didžiuotis. Paskutinį kartą lendlizo programą Jungtinės Amerikos Valstijos priėmė prieš hitlerį, ir nuo tada iki šiol tokio pripažinimo niekas nenusipelnė. Todėl kiauliašunių plešfiureris, beviltiškai žvairuojantis į staliną, bet kažkodėl pastoviai panašesnis į hitlerį, viena vertus, „užsitarnavo“, kita vertus, gavo atsakymą į amžiną čigonų būrimo klausimą „kas buvo, kas bus, kaip nurims širdis“: bus tas pat, kaip nutiko hitleriui, jokių derybų ir taikos sutarčių, karas iki tol, kol nepadvės bunkeryje (ar pats nusišaus, ar sėbrai padės – tai jau šūdraškos suverenus vidaus reikalas). Beje, tai ir užuomina visiems mūsų derybų ir dialogų mėgėjams – hitleriui taip pat ilgai buvo ir nuolaidžiaujama, ir bandoma įtikinti, bet nuo tam tikro momento, net ir jo prašymu nebebuvo palaikomi jokie ryšiai, išskyrus, žinoma, kontaktą ugnimi. Taigi, tinkamas momentas praėjo, pasakykite kas nors mūsų arachamijoms. Ir dar, šis sprendimas – mūsų pergalės neišvengiamumo pripažinimas. Lendlizo neskiria silpnesniems, jį suteikia tik tiems, kuriais neabejojama. Mes Išlaikėme testą, sužlugdėme ne tik rusiško blickrygo planą, bet ir sąjungininkų štabų karo išminčių prognozes, ir dabar mums bus padedama visai kitaip, kaip „suaugusiems“. Kaip rytdienos šūdraškos nugalėtojams ir būsimiems NATO sąjungininkams. Iš tos pačios kolekcijos Čekijos sprendimas pateikti mums tankus ir pėstininkų kovos mašinas. Visai nesvarbu, kad kalbama apie sovietines senienas, nenorint tiesiog įvardinti „šlamštu“, visai nesvarbu, kad jų nedaug – svarbiausia, kad formaliai tai jau nebe gynybiniai, o puolamieji ginklai. Ledai pralaužti, ir po to ateis visa kita – daugiau tankų, visokių šarvuočių, lėktuvų ir raketų. Svarbiausia precedentas. Kodėl perėjimą nuo javelin’ų ir visiškai modernių starstreak‘ų prie senovinių, kaip mamutų mėšlas, T-72 laikau proveržiu? Nes tiek Javelin‘ai, tiek mano širdžiai mielos „n-gaudyklės“, ar stingeriai, ir net starstreak‘ai yra taktinio lygio ginklai, kuriuos gali panaudoti atskiras užsispyręs seniai sumuštos armijos būrys, partizanų būrys miškuose, taip pat vienišas kovotojas savižudis. Jie nėra reguliariosios kariuomenės ginklai, jais buvo padedama Afganistano modžahedams, kontroms Nikaragvoje ir partizanams Angoloje. Iki pastarųjų dienų Vakarų sąjungininkai tikėjo mūsų atkakliu pasipriešinimu, tikėjo mūsų tauta, bet netikėjo mūsų valstybe ir kariuomene. Mus ruošė ilgam beviltiškam partizaniniam karui a la Afganistane ar Sirijoje, ir būtent pagal šį scenarijų mums padėjo ginklais. Tankai ir landlizo programos suteikiamos tik sąjunginėms valstybėms ir jų reguliariosioms kariuomenėms, jos skiriamos ne tik gynybai, bet ir kontrpuolimui bei okupuotų žemių išlaisvinimui. Galiausiai buvome pripažinti visateise karo su antrąja pasaulio armija šalimi, ir dabar ateis visiškai kitokio masto ir kitos klasės pagalba. Taip, mano katytės ir zuikučiai, pasaulis žiaurus, ciniškas ir pragmatiškas. Visų pirma, niekas netiki žodžiais, ir tokį pripažinimą mums teko pelnyti pusantro mėnesio nuožmiose kovose, nors tikrai norėtųsi, kad būtume visa tai turėję nuo pat pirmos dienos, o dar geriau, iš anksto. Bet dabar mes turime, ir tai svarbiausia. Antra, pirmiausia mūsų kare utilizuojama krūva šlamšto iš naujų NATO narių, buvusių socialistinių šalių, sandėlių, tada ateis eilė atsikratyti vakarietiškomis šiukšlėmis (ta technika ir ginkluote, kurią NATO šalys šiuo metu keičia į naujesnės kartos), ir tik po to gausime tikrai naujausio pavyzdžio ginklus ir įrangą. O galbūt apskritai jų sulauksime tik laimėję, jei su orkų antplūdžiu susitvarkysime pirmųjų dviejų kategorijų dovanomis. Bet svarbiausia, kad ginklų gausime tokį kiekį, koks reikalingas mūsų pergalei, ir visą tą laiką, kuris truks iki mūsų pergalės. Pamenate, kažkada svarstėme, kad mūsų karas su šūdraška dar nuo 2014-ųjų, o tiksliau net nuo Maidano pradžios 2013-aisiais, vyksta pagal visus kompiuterinės „šaudyklės“ kanonus? Mes kaskart sėkmingai praeiname naują žaidimo lygį, o kaip „apdovanojimas“ mus pasitinka naujas lygis, kuriame dar daugiau monstrų ir jie dar daugiau „pripompuoti“? Taigi, eilinį kartą laikomasi žaidimo kanonų – pereiname į kitą lygmenį, vadinamą pilnos apimties poziciniu karu, ir kartu su naujais baisiais monstrais mes taip pat naujame „lygmenyje“ gauname podėlį su koviniu rinkiniu ir nauju ginklu, kuris padės praeiti „žaidimą“ iki pergalingos pabaigos . Dar vienas lendlizo aspektas – jis trumpoje laiko perspektyvoje neturi jokios prasmės, todėl jo patvirtinimas pripažįsta faktą, kad mūsų karas ilgam. Liūdna, bet mes ir anksčiau tai žinojome ir supratome. O dabar turime patikinimą, kad sąjungininkų neapims „nuovargis“ nuo mūsų karo, o pagalba bus sisteminga ir ilgalaikė, kaip ir pats karas. Taigi, mano katytės ir zuikučiai, sveikinu mus visus su pripažinimu. Ir dabar, pasaulio pripažintieji Pasauliniu Gėriu, kuris kovoja su lygiai taip pat oficialiai pripažintu Globaliu Blogiu, pirmyn, prie darbo naujame „lygmenyje“! Pasaulio pripažinimas įpareigoja. Слава Україні (Šlovė Ukrainai). obozrevatel.com 2022-04-08 10:11