Kovo 7 dieną Kalesninkų miške šalia Žemaitėlių kaimo (Alytaus r. sav.) paminėjome legendinio Lietuvos partizanų vado, Dzūkijos legendos Vaclovo Voverio – Žaibo 75-ąsias žūties metines. V. Voveris – Žaibas buvo Kazimieraičio rinktinės vadas, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago pavaduotojas. Žuvo kartu su 3 kovotojais sovietų saugumo agentams Kostui Kubilinskui (slapyvardis Varnas) ir Algiui Skinkiui (slapyvardis Rytas) išdavus Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerį ir vadavietę.
Į paminėjimą partizanų vado žūties vietoje susirinko būrys šaulių, skautai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos nariai ir dar grupelė Dzūkijos krašto patriotų. Žūties vietoje buvo pakabinta ir pašventinta koplytėlė, padėta gėlių prie atminimo kryžiaus, šaulių sąjungos vokalinis ansamblis „Žaibas“ atliko kelias partizaniškas dainas. Vėliau visi susirinkusieji nuėjo iki už maždaug kilometro buvusio rinktinės štabo bunkerio vietos. Šioje vietoje K. Kubilinskas (Varnas) nušovė miegantį partizaną Benediktą Labėną –Kariūną. Tiek ir vadavietės, tiek ir štabo bunkerių vietose pagarbos salves atliko Alytaus medžiotojai.
Stovėdamas prie atminimo kryžiaus galvojau, kodėl Lietuvoje praktiškai nėra statomi meniniai filmai apie didvyriškiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, apie didvyrius, kurie paaukojo savo gyvybes ant mūsų laisvės aukuro? Tuo tarpu kodėl išdavikai arba slepiami arba garbinami? – KGB agentai įslaptinti, o apie išdaviką K. Kubilinską režisierius, sunkiai įsimenama vokiška pavarde kartu su, matyt, bendraminčiumi, pastato išdaviką teisinantį filmą. Ir baisiausia, kad tą filmą bruka moksleiviams ir jaunimui.
Kodėl?
Arturas Čiras
LKKSS VAS narys