Velionis buvo LKKSS ir LKKSS VAS steigėjas, KASP 8 rinktinės karių savanorių būrio narys.
Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, LKKSS II laipsnio medaliu.
Atsisveikinimas su velionio palaikais 2020-11-08, sekmadienį, nuo 16:00 val. Vilniuje J.Matulaičio a. 3 (po pal. J.Matulaičio bažnyčia) šarvojimo salėje Nr. 5.
Karstas išnešamas 2020-11-09, pirmadienį, 13:30. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.
Lietuvos kariuomenės kūrėjau Valentinai, tegul Dievulis bus Tau gailestingas ir lengva žemelė. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą. Sprendžiant pagal nulinę buvusių Tavo pavaldinių ir vadų reakciją, tikriausiai ir jie visi jau- išmirę. Tokiu atveju nuoširdžiai užjaučiu ir jų šeimas.
dim. vyresn. serž. Gediminas Juškevičius
Skirta Gediminui J., kitiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, jų artimiesiems ir pritariantiems bei prijaučiantiems mūsų, LK kūrėjų savanorių, tikslams ir siekiams, – žiniai:
1. Mes, LK kūrėjai savanoriai, į „Dangaus karalystę“ palydėjome a. a. Valentą Žilėną, o ne Valentiną… (Kas „ten“ buvo LKKSS VAS valdybos sekretoriumi 12 metų?).
2. Mes, LK kūrėjai savanoriai, dar nemirę ir užuojautą mūsų organizacijos vadovybės narių šeimoms reikšti dar anksti, siūlome žr. „Ilsėkis ramybėje, bendražygi“ (primenu gerb. Gediminui J., kad Vytautas Račkauskas yra ne tik LKKSS VAS Karių savanorių būrio narys, bet ir LKKSS valdybos pirmininko pavaduotojas, t.y. antras pagal pareigas asmuo LKKSS, nes LKKSS valdybos pirmininkas reziduoja Kaune. Be to V. Račkauskas, po 2-ų kontaktų su sergančiais COVID-19 ir 2 savaičių saviizoliacijos, kai tik galėjo, atvyko pagerbti bendražygio, rizikuodamas savo sveikata ir tikimybe patekti vėl į saviizoliaciją, kaip ir kiti atvykę atiduoti paskutinę pagarbą velioniui LKKSS VAS nariai).
3. Mes, LK kariuomenės kūrėjai, tikiuosi atstovaudami visą LKKSS VAS bendruomenę, garbingai, kiek tai įmanoma pandemijos metu, išlydėjom velionį, puikų karį savanorį, dim. vyr. srž. a. a. Valentą Žilėną: gėlių krepšelis nuo LKKSS VAS bendruomenės padėtas; Lietuvos valstybinė vėliava garbingai sulankstyta ir padėta prie velionio karsto bei laidotuvių metu įteikta velionio žmonai su tradicine padėka LK kariuomenės kūrėjų vardu už velionio nuopelnus mūsų Tėvynei Lietuvai; laidotuvėse sudalyvauta, deja, tik 2-iese, bet pandemijos karantino sąlygos griežtos (deja, kai kas net tokia minutę sugeba rašyti sarkazmus sėdėdamas „ant pečiaus“…).
Ir pabaigai: Norėčiau užbaigti komentarą ne piktai, ne sarkastiškai, bet su bičiulystės ir vienybės tarp bendražygių, kurie atkūrė Lietuvos kariuomenę ir tuo pačiu Lietuvos valstybę rizikuodami 1990-1991 m. savo sveikata, net gyvybe, ir artimųjų gerove, gaida – gyvenkime kuo ilgiau, draugaukime ir bendraukime tarpusavyje, kai tik bus įmanoma saugiai susitikti – susitikime… nes niekas nežino kiek kam skirta šioj žemėj būt… Ir ačiū visiems, LK kariams, ar tai dimisijos, ar tai atsargos, ar vis dar tarnaujantiems, kad radote galimybę aplankyti ir atiduoti paskutinę pagarbą mūsų bendražygiui Valentui Žilėnui. Būkite sveiki…
Pažinojau Valentą Ž. nuo 1991 m. mūsų pirmo susitikimo Širvintose besirūpinant SKAT-o reikalais. Visad buvo kupinas entuziazmo, dalykiškas, keliantis pasitikėjimą ir tuo pačiu kuklus ir bičiuliškas.
Ilsėkis ramybėje, mielas bendražygi.
Dim.kpt. Antanas Kanapienis. Širvintos
Amžiną atilsį, gerbiamas Valentai, užuojauta artimiesiems.
Spaudžiu dešinę kolegoms, kurie dalyvavo pagerbimo ceremonijose – tai, reikia pripažinti, reikšminga tradicija. Daug kam iš mūsų yra apie ką pagalvoti…
Ilsėkis ramybėje Valentai ATA. Bendražygių užuojauta artimiesiems. Pagarba savanoriams deramai išlydėjusiems bendražygį.
Kas dėl Gedimino J. komentaro, už tokį kolegą apmaudu. Vytautas R. teisus, praleista puiki proga susikaupus patylėti, gal vertėjo geriau prie žvakutės prisiminus poterius sukalbėti, žodžiu eilinį kartą nerimtai ir neišmintingai pasielgta Gediminai…
Ilsėkis ramybėje, Valentai! Užuojautą artimiesiems. Nors aš Valento gerai nepažinojau, tačiau pritariu bendražygiams Vytautui ir Arnoldui, kad kitas bendražygis Gediminas pasielgė neišmintingai taip pakomentavęs – geriau jau reikėjo patylėti ir verčiau susikaupus sukalbėti maldą už mirusį.
Vitas Kelevišius
Amžiną atilsį Valentinui, žemiečiui, pažįstamam nuo sovietinės kariuomenės tarnybos laikų Vilniuje
dim.plk. Vitas Kelevišius
Gediminas
Lietuvos kariuomenės kūrėjau Valentinai, tegul Dievulis bus Tau gailestingas ir lengva žemelė. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą. Sprendžiant pagal nulinę buvusių Tavo pavaldinių ir vadų reakciją, tikriausiai ir jie visi jau- išmirę. Tokiu atveju nuoširdžiai užjaučiu ir jų šeimas.
dim. vyresn. serž. Gediminas Juškevičius
Vytautas Račkauskas
Skirta Gediminui J., kitiems Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, jų artimiesiems ir pritariantiems bei prijaučiantiems mūsų, LK kūrėjų savanorių, tikslams ir siekiams, – žiniai:
1. Mes, LK kūrėjai savanoriai, į „Dangaus karalystę“ palydėjome a. a. Valentą Žilėną, o ne Valentiną… (Kas „ten“ buvo LKKSS VAS valdybos sekretoriumi 12 metų?).
2. Mes, LK kūrėjai savanoriai, dar nemirę ir užuojautą mūsų organizacijos vadovybės narių šeimoms reikšti dar anksti, siūlome žr. „Ilsėkis ramybėje, bendražygi“ (primenu gerb. Gediminui J., kad Vytautas Račkauskas yra ne tik LKKSS VAS Karių savanorių būrio narys, bet ir LKKSS valdybos pirmininko pavaduotojas, t.y. antras pagal pareigas asmuo LKKSS, nes LKKSS valdybos pirmininkas reziduoja Kaune. Be to V. Račkauskas, po 2-ų kontaktų su sergančiais COVID-19 ir 2 savaičių saviizoliacijos, kai tik galėjo, atvyko pagerbti bendražygio, rizikuodamas savo sveikata ir tikimybe patekti vėl į saviizoliaciją, kaip ir kiti atvykę atiduoti paskutinę pagarbą velioniui LKKSS VAS nariai).
3. Mes, LK kariuomenės kūrėjai, tikiuosi atstovaudami visą LKKSS VAS bendruomenę, garbingai, kiek tai įmanoma pandemijos metu, išlydėjom velionį, puikų karį savanorį, dim. vyr. srž. a. a. Valentą Žilėną: gėlių krepšelis nuo LKKSS VAS bendruomenės padėtas; Lietuvos valstybinė vėliava garbingai sulankstyta ir padėta prie velionio karsto bei laidotuvių metu įteikta velionio žmonai su tradicine padėka LK kariuomenės kūrėjų vardu už velionio nuopelnus mūsų Tėvynei Lietuvai; laidotuvėse sudalyvauta, deja, tik 2-iese, bet pandemijos karantino sąlygos griežtos (deja, kai kas net tokia minutę sugeba rašyti sarkazmus sėdėdamas „ant pečiaus“…).
Ir pabaigai: Norėčiau užbaigti komentarą ne piktai, ne sarkastiškai, bet su bičiulystės ir vienybės tarp bendražygių, kurie atkūrė Lietuvos kariuomenę ir tuo pačiu Lietuvos valstybę rizikuodami 1990-1991 m. savo sveikata, net gyvybe, ir artimųjų gerove, gaida – gyvenkime kuo ilgiau, draugaukime ir bendraukime tarpusavyje, kai tik bus įmanoma saugiai susitikti – susitikime… nes niekas nežino kiek kam skirta šioj žemėj būt… Ir ačiū visiems, LK kariams, ar tai dimisijos, ar tai atsargos, ar vis dar tarnaujantiems, kad radote galimybę aplankyti ir atiduoti paskutinę pagarbą mūsų bendražygiui Valentui Žilėnui. Būkite sveiki…
Antanas Kanapienis
Pažinojau Valentą Ž. nuo 1991 m. mūsų pirmo susitikimo Širvintose besirūpinant SKAT-o reikalais. Visad buvo kupinas entuziazmo, dalykiškas, keliantis pasitikėjimą ir tuo pačiu kuklus ir bičiuliškas.
Ilsėkis ramybėje, mielas bendražygi.
Dim.kpt. Antanas Kanapienis. Širvintos
Alfredas
Pagal nuotraukas matyti, kad Kariuomenės kūrėjai dar yra ir pagerbė velionį, kiek tai buvo įmanoma pagerbti, esant karantino sąlygomis.
Alfredas Šklenskas,
ats.ltn., šaulys, ATAS būrio narys
Albertas
Amžiną atilsį, gerbiamas Valentai, užuojauta artimiesiems.
Spaudžiu dešinę kolegoms, kurie dalyvavo pagerbimo ceremonijose – tai, reikia pripažinti, reikšminga tradicija. Daug kam iš mūsų yra apie ką pagalvoti…
Pagarbiai, ats. mjr. Albertas Daugirdas
Arnoldas Kulikauskis
Ilsėkis ramybėje Valentai ATA. Bendražygių užuojauta artimiesiems. Pagarba savanoriams deramai išlydėjusiems bendražygį.
Kas dėl Gedimino J. komentaro, už tokį kolegą apmaudu. Vytautas R. teisus, praleista puiki proga susikaupus patylėti, gal vertėjo geriau prie žvakutės prisiminus poterius sukalbėti, žodžiu eilinį kartą nerimtai ir neišmintingai pasielgta Gediminai…
Stanislovas
Ilsėkis ramybėje, Valentai! Užuojautą artimiesiems. Nors aš Valento gerai nepažinojau, tačiau pritariu bendražygiams Vytautui ir Arnoldui, kad kitas bendražygis Gediminas pasielgė neišmintingai taip pakomentavęs – geriau jau reikėjo patylėti ir verčiau susikaupus sukalbėti maldą už mirusį.