Atsargiai: buratínai bando įsiūbuoti situaciją

Karo analitiką Evgen Dykyj Kyjive užsipuolė mobilizacijos priešininkai. Ką tai liudija?

Pagal Evgen Dykyj 2024-01-20 vakaro įrašą jo facebook sienoje

Jeigu asmeniškai ėmeisi nemalonios, bet ypač reikalingos misijos paaiškinti užnugario publikai, kodėl ir kam reikalinga masinė mobilizacija, tai įgyji ir galimybę grįžtamajam ryšiui bei „vox populi“ stebėjimui.

Prieš kelias dienas mane vežė jaunas taksistas. Atpažino mane kaip „YouTube“ veidą, kalbėjusį apie mobilizaciją. Na, maniau, dabar išgirsiu kažkokią apgailėtinų išsisukinėtojų pasiteisinimų versiją, o jis staiga vietoj to: „O ką patartumėte – geriau į „Kraken“-ą, „Azovą‘-ą ar į Trečiąją šturmo brigadą?“. Na, galiausiai ir jis pradeda gaudytis, nors ir visus metus vėluodamas, bet svarbiausia, kad jau gaudosi.

O ką tik įsitikinau, kad tai tikriausiai tikrai pasieks daugelį, ir tai jau neramina rusiją.

Sėdime su bendražygiais kavinėje ir aptarinėjame neatidėliotinus jų padalinių poreikius. Laimei, buvome penkiese, o tai dar nežinia kaip būtų nutikę…

Į kavinę kone įžygiuoja aštuoni sveiki šaukiamojo amžiaus vyrai, lydimi vienos tipiškos šventeiviškos išvaizdos tetulės. Gana profesionaliai blokuoja išėjimą iš salės, ir prie įjungtos kameros pradeda provokuoti:

„Ar jūs televizijoje kalbate, kad visi ukrainiečiai turi kovoti nepaskelbtame kare?“

„Ne aš, o Ukrainos Konstitucija” – atsakau, ir išgirstu visą aistringą pasisakymą, pilną rusiškų naratyvų.

Pasirodo, išsisukinėtojų gauja save vadina „antikorupciniais aktyvistais“ ir „Kyjivo miesto teritorinės bendruomenės iniciatyva konstitucinės tvarkos atkūrimui“, taip, kad nei daugiau, nei mažiau.

Pasirodo, jiems nepatinka, kad „karas nepaskelbtas“ (o karo padėties paskelbimas „visai kas kita, ir nieko neįpareigoja“), na, o toliau tiesiog pasipila ištisas srautas kremliaus šūdo visu nefiltruotu pavidalu, esą – „šiam karui vadovauja ž*dai, ir iš abiejų pusių, nes ir Pu, ir Ze patys tokie yra, tai ž*dų organizuotas Ze vadovaujamas etninių ukrainiečių genocidas“, o visi, kurie ragina kovoti už savo šalį – „genocido bendrininkai“.

Pasirodo, Kyjivas nebuvo užimtas per tris dienas ne todėl, kad jį gynėme, o todėl, ir tik todėl, kad „žmonės juodomis kepurėmis, iš abiejų prezidentų aplinkos, įveiksmino savuosius derybininkus“. O dabar priešingai – „karą galima baigti per 5 dienas, bet tie patys juodomis kepurėmis trukdo, nes jie siekia ukrainiečių genocido, kad galėtų apgyvendinti nuo jų atlaisvintą žemę“.

Pasirodo, kad mus ginti turi „tie, kurie kaip profesionalai tarnavo kariuomenėje už mūsų pinigus ir gaudavo po pusantro milijono“ (įdomu, kas Ukrainos ginkluotosiose pajėgos kada nors yra tiek gavęs? Gal per visą gyvenimą?.. bet ir tai ne faktas…).

Tetulė bendrą „konstitucinės tvarkos ir etninio tyrumo gynėjų“ įsiūčio srautą papildo „ašarotomis iliustracijomis apie „vaikelius, kurie išėjo į karą ir ten žuvo – taip gi negalima!“. Na, ir žinoma visiems žinomas refrenas apie „visų varymą į skerdyklą!“.

Eigoje buvo pasidomėta mano etnine kilme, teko nuliūdinti „rasinius kovotojus“ savo kazokiškomis šaknimis, bet mano akivaizdus pareiškimas apie tokio klausimo neteisėtumą, tuo labiau etniškumo ir politiškumo susiejimą iššaukė visą rinkinį „argumentų“ „Siono išminčių protokolų“ stiliumi. Taigi, pagal „dialogo“ rezultatus aš buvau įvardintas „Habado agentu“ – prisieis laisvalaikiu „paguglenti“, kas per vienas tas baisusis Habadas, ir kiek šekelių man neprimoka.

Kai suprato, kad net labai jų sunervinti kovotojai (o kai kurie vaikinai tik prieš porą dienų buvo rotavęsi, tad dar „tebetrūkčiojo“) vis tiek neišsiprovokuos ir nepradės muštynių prieš kamerą, o tik žodžiais aiškins bjaurybėms, kad tie dirba maskvai, gauja su nugalėtojų mina organizuotai iš kavinės pasišalino.

Viską galima būtų priimti asmeniškai: įspėti draugus, kad tikrai neturiu ketinimų nusižudyti, o priešus – kad stebėjau Sternenko bylą ir jeigu ką, tikiuosi būti išteisintas.

Bet reikalas čia daug didesnis, nei asmeninai kabinėjimaisi. Stebime itin pavojingą reiškinį.

rusija rimtai išsigando, kad galiausiai pajudinsime iš vietos mobilizacijos sąstatą, o tada „antrąją pasaulio armiją“ ištiktų seniai išsvajotasis „kirdyk“ [tiurkiškos kilmės žodis, reiškiąs pražūtį, dar : amba, kaput.– Red.]. Ir dabar, kad sutrikdytų mobilizaciją, atskleidžia visus savo perpuvusius „konservus“, ir netgi dar daugiau – bando pasyvų išsisukinėtojų pasipriešinimą, vadovaujant profesionaliai agentūrai, paversti realiu aktyviu pasipriešinimu valstybei.

Paniškai bijantis šaukimo ir dėl to lindintis namuose ar vežiojamas bagažinėje išsisukinėtojas – tai viena. O šiandien mano matyta agresyvių, savo teisumu įtikėjusių kremlinių tezių pripumpuotų išsisukinėtojų gauja – visai kas kita.

Išsisukinėtojų panikos šiurpuliukus išnaudoti situacijos „užaštrinimui“ ir valstybės pagrindų išsiūbavimui – labai būdinga rusijos hibridinio karo stiliui, tokiu būdu jie jau ne vieną šunų gaują ,,pakorė‘‘. Anksčiau jų pirmtakai bolševikai savo imperijoje įvykdė spalio perversmą, daugiausia dezertyrų ir išsisukinėjusių nuo pasaulinio karo pajėgomis.

Taigi, ta išsisukinėtojų gauja ir institucionalizavimasis vadovaujant profesionaliems provokatoriams su visiška juodašimčių ideologija – visai ne tai, kas būtų neverta dėmesio ir „išsispręs savaime“.

Pagal mano užklausą Google nerado „Kyjivo miesto teritorinės bendruomenės iniciatyvos dėl konstitucinės tvarkos atkūrimo“, vietoj to pateikė „įstatymo projektą“ beveik identišku pavadinimu – „Ukrainos Aukščiausiosios Rados nutarimą dėl konstitucinės tvarkos atkūrimo“. Projekte „tvarkos atkūrimas“ pateikiamas kaip visiškas ir neatidėliotinas valstybės sienos atvėrimas visiems piliečiams. Įstatymo autorius – liaudies deputatas Dubinskis, dar žinomas kaip agentas „Buratino“. „Ar tai sutapimas? Aš taip nemanau!“

Didžiojo karo pradžioje pritilusi „vatininkų“ agentūra visus praėjusius metus vėl kėlė galvas, o dabar, atrodo, ketina mums užnugaryje surengti „paskutinį ir lemiamą“ [mūšį]. Čia viskas taip pat. kaip ir fronte – arba mes juos, arba jie mus, trečio varianto nėra.

Tikiuosi, kad šios bjaurasties išvalymu nedelsiant ir ryžtingai pasirūpins teisėsaugos organai, visų pirma Saugumo tarnyba. O jei ne – turime būti pasiruošę duoti atkirtį patys, visomis priemonėmis taikomomis laimėti karą. Nes tai karas, mano mielosios katytės ir zuikučiai, tegu kol kas tik Kyjivo kavinėse…

Išvertė bei spaudai parengė L. L. Redagavo Vidmantas Petras Kuprevičius.