Vasario 16-osios rytą rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie į Maskvą prasiveržusius dronus, unikalią galimybę fronte, kuria Ukraina galėjo pasinaudoti tik 10 procentų, taip pat apie tai, jog kiekvieną mėnesį sunaikinima 50 tūkstančių rusų.
– Sveikinu visus. Pirmadienis, vasario 16-oji. Pradedame specialią „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikovas […].
Pradėkime pirmąja tema kalbindami pirmąjį svetį. Žinoma, kiekvieną transliaciją pradedame analizuodami karo situaciją. Užmezgėme ryšį su rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktoriumi Evgenu Dykyj.
Pone Eegenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė ir labą rytą.
– Na, malonu matyti, kaip jie ten bėgioja, mėtosi, sužadinėja oro gynybą. Jei jau pranešta, kad vien per naktį Briansko srityje buvo numušta 170 dronų, o taip pat Belgorodo srityje, kur šį rytą taip pat mačiau, kaip vietos gyventojai ten kažką naktį nufilmavo – kaip pradžioj kažkas ten skrido, paskui sprogo, o paskui staiga stojo visiška tamsa. Taigi, Belgorodo sritis, dabar Briansko sritis. na, ir 20 dronų, ar kitų šaltinių duomenimis 13, skrido Maskvos kryptimi. Suprantame, kad Maskvos regionas yra labai, labai uždengtas oro gynybos sistemomis, tačiau ten taip pat bandoma apčiuopti kažką panašaus reikšmingo masto. Sakyčiau, kad mes dar net nepradėjome. O ką manote jūs?
– Tai mes tik įsisiūbuojame. Mes tik siekiame tokių apimčių, kurios tikrai būtinos. Bet, beje, niuansas dėl Maskvos. Juk būtent Maskvos miesto meras praneša apie 12 ar 13 bepiločių orlaivių. Taigi, apie tuos, kurie jau prasiveržė pro apie Maskvą dislokuotą visoje rusijoje galingiausią oro gynybos sistemą. Žiede aplink sostinę yra maždaug tiek pat oro gynybos sistemų, kiek ir visur kitur. Taigi, tie 13 vienetų jau įskrido į miestą per tą žiedą. Na, manau, kad tai jau viską pasako.
– Gerai. O dabar apie tai, kas vyksta žemėje. Įdomi istorija. Žiūrėkit, per pastarąją savaitę iš pradžių atsargios užuominos, paskui rusijos karo korespondentų stūgavimas, net maždaug vakar, kai jie pradėjo riboti „Telegram“, ir taip pat tie patys rusijos karo korespondentai kalba, kad jų „Roskomnadzor“ (federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba), „Roskomnaclager“ šovė sau patiems į koją, nes net vadinamam savanorių rengimui daug problemų, o tai reiškia, kad tai nebeveikia. Na, ir kartu su tuo pradėjo ateidinėti labai įdomios žinutės.
Na, pirma, apie Orichivo kryptį ir Zaporižios sritį, kur jau pripažįstama, kad kai kuriuose taktiniuose rajonuose Ukrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo 9 – 9,5 km. Ne, nekalbama apie jokius 16 km, nekalbame apie kažkokius didesnio masto triuškinimus ar tūkstančius į nelaisvę paimtų okupantų, betgi 9-9,5 km įdomi istorija. Na, o tada Lemano ir Serebryansko urėdija.
Ar turėtume tai laikyti pasekme to, kad rusai yra šiek tiek dezorganizuoti ryšių prasme, ar jau tiesiog laikas stabdyti priešo puolimo tempus?
– Na, pirmiausia apie tai, kas dabar vyksta. Na, sakykim taip. Turiu gerą ir blogą naujieną. Taigi, nuo kurios pradėti? Pradėkime nuo blogos. Tai visada įdomu. Na, taip.
Pradėsiu nuo to, kad tai, kas vyksta dabar, yra nepalyginamai daug mažiau nei tai, kas galėtų būti.
Faktas yra tas, kad ta istorija su „Starlink“, tas vienas Fedorovo skambutis Muskui, iš tikrųjų, kai mūsų naujasis gynybos ministras sėkmingai pakalbėjo su tokiu sudėtingu partneriu kaip Elonas, sakykim taip, ir rado bendrą kalbą, tai tiek sugriovė rusų valdymą ir ryšius, jog mes net negalime to įsivaizduoti.
Jų kariuomenės valdyme dabar realiai tokio masto chaosas ir netvarka, kad (dabar dėmesio!) jei tuo metu, kai mes tą ryšį sugriovėme, būtume turėję rezerve bent vieną ar du korpusus, tai dabar kalbėtume ne apie 9 km, ne apie atsargų pasistūmėjimą, mes dabar galėtume, dabar buvo momentas, kai tikrai buvo įmanoma sugriauti jų frontą.
Iš principo dabar buvo tas momentas, kai realiai galėjo įvykti didelis proveržis, galėjo būti išlaisvintos labai reikšmingos teritorijos, bet mes fiziškai neturime su kuo tai padaryti. Mes fiziškai neturime žmonių, kad galėtume realizuoti tą tikrai fantastišką, super galingą pranašumą, kurį įgijome, kai buvo nutrauktas rusų ryšys. Realiai tai visiškas ne tik ryšio, bet ir vadovavimo kariuomenei žlugimas.
Tokią situaciją (na, tai realiai buvo persilaužimo situacija) mes esame priversti išnaudoti paprasčiausiai tik tam, kad, pirma, visiškai, visiškai sustabdytume bet kokius jų puolamuosius veiksmus. Va apie kažkokius realiai rimtesnius jų puolamuosius veiksmus artimiausiais mėnesiais dabar galime nekalbėti.
Taigi mums būtina išnaudoti tokį fantastišką pranašumą, dėl kurio, kaip sakiau, galėjome dabar su jais apsikeisti vietomis.
Na, o mes keičiamės vietomis su jais taktiniu lygmeniu, tose vietose, kur būtent vietinių dalinių bent šiek tiek pakanka. Na, arba kur mes (jei pradėjome nuo Orichivo krypties) geresni. Na, aš gi neatskleisiu jokių vadovavimo paslapčių. Tai taip pat žinoma socialiniuose tinkluose, kad dabar ten kovoja legendiniai Vyriausiosios žvalgybos valdybos padaliniai. Ten dabar ir Kraken, ir Artan, ir taip toliau.
Taigi, išties viena kryptimi mes metėme elitinius padalinius, ne skaitlingus, bet kaip sakoma super-duper. Ir ten, atitinkamai, iš pradžių buvo kažkoks 16 km proveržis. Na, dabar mes turime 9 km, bet visiškai aiškiai užfiksuotus, tikrus. O kitose kryptyse mes tikrai geriname savo pozicijas, judame taktiškai. Dabar mes nupjaudinėjame visus išsikišimus, kurių jie buvo pridarę į mūsų teritorijos gilumą.
Ir žinot, įžengti į priešo teritoriją neturint gero ryšio yra bloga mintis. Tai mes jiems dabar ir aiškiname.
Taip, visa tai labai teigiami dalykai, bet iš tikrųjų mes tiesiog faktiškai į tokias taktines sėkmes iškeičiame situaciją, kuri daugiau nepasikartos. Tai unikali situacija, kai vienu ypu žlugo jų ryšys ir valdymas. Ir mes priversti tai išnaudoti taktiniu lygmeniu, užuot strategiškai prasiveržus ir strategiškai sužlugdžius rusų gynybą.
Tai paprasčiausiai tik todėl, kad visam kitam mes fiziškai neturime žmonių. Ir antrą kartą ši situacija nepasikartos. Jie prastai, vargingai, „ant snarglių“, bet kažkokį ryšį atsiderins. Jis jau niekad nebus toks kokybiškas, kaip buvo naudojant „Starlink“. Absoliučiai. Viskas, ką jie daro savo „analogų neturinčius“, vis tiek bus keliskart blogiau nei tai, ką jie turėjo vogto iš Elono. Taigi. Bet kažkokį ryšį jie atstatys ir tam tikrą valdymą atkurs.
Na, aš sakau, kad tokio ryšio, kaip anksčiau, jie neturės, bet tokia galimybė mums daugiau nepasikartos. Todėl, deja, turiu konstatuoti, kad mes jos teišnaudojome tik 10 proc. tos fantastiškos galimybės. Ir ne todėl, kad nenorėjome daryti kitaip ar kažkas blogai suplanavo, bet paprasčiausiai fiziškai nėra kam tai padaryti.
Dabar faktiškai mes praleidžiame unikalią galimybę perlaužti karo eigą. Dabar šita galimybe mokame už tai, kad anksčiau nepradėjome normalios mobilizacijos ir, beje, jos dar nepradedame. Dabar mes tiesiogiai mokame strateginiu lygmeniu už tai, kad mūsų civilinė valdžia gėdingai bijo mobilizacijos kaip nepopuliaraus dalyko. Taigi. Viskas. Mūsų civilinė valdžia tuo mobilizacijos sutrikdymu dabar pastatė kariuomenę į situaciją, kai atsivėrus unikaliam galimybių langui nėra kam tuo langu pasinaudoti.
Na, gali kilti klausimas, ar mes nepadarėme klaidos, ar tai buvo būtina, ar tokiu atveju reikėjo nutraukti ryšį dabar, ar nevertėjo palaukti geresnio momento, kai galbūt daugiau žmonių būtų buvę mobilizuota, būtų suformuoti kažkokie rezervai?
Žinot, turiu pripažinti, kad ne. Esmė ne klaidose, o būtent priverstiniuose dalykuose egzistuojančiomis sąlygomis.
Jeigu dabar jiems nebūtų sutrikdytas ryšys, tai mes aptarinėtume visai kitus dalykus. Mes dabar aptarinėtume kokioje fronto atkarpoje kas pas mus pabiro ir per kiek kilometrų, kur jie veržiasi. Juk pamenate, kaip eteryje ne kartą kalbėjome, kad jei situacija su mobilizacija nepasikeis, tai maždaug artėjant pavasariui atsidursime labai blogoje strateginėje padėtyje.
Na, ir mes išties priėjome prie tos labai blogos strateginės padėties. Na, būtent tuo momentu naujasis ministras Fedorovas rado tikrai išradingą sprendimą, kaip išgelbėti mūsų padėtį. Štai dabar turime gerų naujienų. Taip, dabar nesame labai sunkioje strateginėje padėtyje. Mes iki jos prisižaidėme dėl žmonių trūkumo. Bet šiuo technologiniu, gražiu žingsniu, tuo vieninteliu „Starlink“o išjungimu Fedorovas realiai situaciją išgelbėjo radikaliai.
Taigi taip, klausimas, kad mūsų frontas griūna, dabar yra pašalintas. Šis klausimas pašalintas bent jau keliems mėnesiams. Ir aš sakau, ten, kur galėjome, kur buvo bent šiek tiek žmonių, mes pasinaudojame ta priešo situacija, kad bent jau taktiškai pagerintume savo pozicijas. Tai yra, buvo priimtas absoliučiai nepriekaištingas mažesnio blogio pasirinkimas.
Taigi, ir tokioje situacijoje, iki kurios mes patys, dar kartą pabrėžiu, prisižaidėme dėl sužlugdytos mobilizacijos, tokioje situacijoje radome tikrai puikią išeitį, kad neįvyktų katastrofa. Tai yra, kaip gelbėjanti stebuklingoji lazdelė ta istorija su „Starlink“ tikrai suveikė. Ir tai tiesiog neįkainojama. Tiesą sakant, dabar kalbėtume apie nepalyginamai blogesnius dalykus, jei to nebūtų buvę padaryta.
Betgi tai, kad daugiau padaryti nėra galimybių, ne tai kad visiškai pilnai tuo pasinaudoti, bet, kad įmanoma išnaudoti tik 10 proc, atsivėrusių galimybių, na štai tokia reali populizmo kaina. Tai yra tikroji kaina to, kad mobilizacija, matot, yra nepopuliari, todėl valdžia jos bijo.
– O, taip. Na ir dar vienas aspektas, kurį pastebėjo kariniai stebėtojai, nes suprantu, kad pagrindinis argumentas, na, tai taip pat nėra paslaptis ir ne karinė paslaptis, aš visiškai nežinau, apie ką kalbėjo Fedorovas ir Muskas, bet, na, tai tikrai tapo pagrindu, kai tas elitinis ir labai populiarus [dronas] „Rubikon“ buvo reklamuojamas negailint jam nei žmogiškųjų, nei piniginių resursų, kai jie „šachedais“ su „Starlink“ais pradėjo tiesiog atakuoti ir medžioti civilinius traukinius, lokomotyvus ir pan. Na, ta istorija būtent ir suveikė. Nuo to laiko nėra nė vieno „Rubikon“ vaizdo įrašo su jo tolimaisiais smūgiais. Vadinasi jie visiškai buvo susiję su „Starlink“. Ir aš suprantu, kad šiuo atveju civilių gelbėjimui…
– Neįmanoma įsivaizduoti „Rubikon“o be „Starlink“. Viskas buvo susiję ir tai buvo pavogta iš „Starlink“. Čia jūs absoliučiai teisus. Taigi. Na, beje, dabar matome vaizdo įrašą su „Rubikon“u. Tik tai ne „Rubikon“o įrašyta. Užtat praeitą savaitę galėjome pamatyti tiesiog nuostabų vaizdo įrašą kaip tik iš mūsų P2 drono, būtent kurio maršruto galutinis taškas buvo kaip tik vienas iš to „Rubikon“o elitinių padalinių.
– Taigi, ir taip nutinka. Tą žaidimą žaidžiame dviese.
Na, o dabar apie užduotis. Vėlgi, atsižvelgiant į tai, ką tik ką aptarėme. Tai puiki idėja, per mėnesį išmušti 50 000 okupantų, nepaisant to, kad jau pasiekėm 35 000 išmuštų per mėnesį, pavyzdžiui, per sausį. Ir jei mes neprimobilizuosime, nes dabar net įvairių bepiločių sistemų pajėgų padalinių atstovai sako: „Klausykit, mes turime daug laisvų vietų“. Magyar rašo: „Mes turime daug laisvų vietų“. Ir tai ne kažkokios vakansijos, kur reikėtų šturmuoti kažkur sodintų medynų tarpueiliuose, o reikalingi vairuotojai, bylų tvarkytojai ir visa kita. Ir vis dėlto mes negalime galutinai nuspręsti, ar tą skaičių 50 000 išmuštų okupantų per mėnesį laikyti realistišku.
– Na, apskritai, tiesą sakant, esu labai atsargus dėl tokių apvalių skaičių. Milijardas medžių, 50 kiloorkų per mėnesį. Na, visa tai šiek tiek primena sovietinius laikus, penkmečių planus. O, tiesą sakant, kare visi tiesiog turi stengtis nužudyti kuo daugiau priešų. Na, kiek pavyksta, tiek pavyksta. Nors to skaičiaus 50 aritmetika yra gana aiški.
Na, čia tas skaičius 50 išvedamas taip. Pagal žvalgybos duomenis, didžiausia slaptos mobilizacijos tikimybė, kurią šiuo metu vienaip ar kitaip raška vykdo, ir dabar jie vykdo slaptą mobilizaciją. Be to, kad jie renka specialiai pagal kontraktus, jie, na, tiksliau, ne, viskas vyksta per kontraktus, bet be tiesioginių kontraktų specialiajai karinei operacijai, jie taip pat bando pakeisti užnugario pozicijas šauktiniais, o tuos, kurie tose užnugario pozicijose užsibuvo, pervesti į specialiąją karinę operaciją. Jie taip pat renka atseit į oro gynybą, kad saugotų savo regionus, garantuodami, kad į specialiąją karinę operaciją siunčiami nebus, o tada kažkodėl siunčiama į komandiruotes ir pan. Tai yra, visomis tomis priemonėmis jie kartu surenka apie 40 000 per mėnesį.
Na, tokiu būdu, sakykim, jei mes išsikėlėme sau tikslą, kad jų kariuomenė tiesiog susitrauktų, tai paėmę jų mobilizacijos skaičių, pridėjome prie jo 20 proc. ir taip nustatėme kartelę, kiek norėtume pašalinti kiekvieną mėnesį.
Na, bet Kyjive tokius skaičius numatyti nesunku. O realybėje fronte viskas išrodo kitaip. Ir tai labai priklauso nuo to, kad vis tik, žinot, norint išmušti 50 000 orkų kiekvieną mėnesį, būtų labai malonu, jei bent pusė to skaičiaus kiekvieną mėnesį įsilietų į mūsų ginkluotųjų pajėgų gretas. Na, čia, manau, net nėra apie ką kalbėti.
Taigi, išties dabar turime visas karines užduotis, kurias sau išsikeliame, išskyrus tolimuosius smūgius. Tačiau tie giluminiai smūgiai – vienintelis dalykas, kuriame dalyvauja ne itin daug žmonių, o labiau įtrauktos technologijos ir pramonė. O visos kitos užduotys, net ir tos, kurios yra susijusios su technologiniais pranašumais, pavyzdžiui, dronai, bet fronte, na, frontas yra tiesiog labai didelis, ilgas, platus. Ir todėl, kad būtų realizuoti visų pačių pačiausių super-ekstra robotų privalumai, vis tiek tam reikia atitinkamo skaičiaus operatorių visiems tiems super-ekstra robotams. Ir atitinkamai jiems reikalinga visa būtina logistika, kurią taip pat užtikrina gyvi žmonės, kurių nepakanka.
Jūs buvote visiškai teisus dėl vairuotojų, tarnautojų ir t.t. Jų taip pat trūksta kaip ir šturmo pėstininkų. Štai kodėl faktiškai visos mūsų galimybės, kurias atveriame sau dėka unikalių, tikrai technologinių sprendimų, suteikia mums pranašumą, tačiau riboja, kiek galime šiuo pranašumu pasinaudoti ir kiek, na, iš tikrųjų galime iš jo išspausti.
Pagrindinis apribojimas dabar tik vienas dalykas, būtent žmonių trūkumas. Ir tai nėra kažkokie mano, Dykyj, [agitaciniai] veiksmai už mobilizaciją. Ne, tai objektyvi realybė.
Dabartiniame karo etape technikos mes turime pakankamai. Ne, pertekliaus nėra, bet funkciškai amunicijos yra pakankamai. Mes gaminame vėlgi be pertekliaus. Pageidautina daugiau, bet vis tik dronų gaminame daugiau, nei galime jų dabar panaudoti. Būtent todėl, kad visą laiką riboja personalo skaičius. Na, visa tolesnė karo eiga visiškai priklauso nuo to, ar pagaliau išspręsime šią problemą, ar ne.
Mes turime daug pranašumų prieš priešą. Galbūt istorija su „Starlink“ labai aiškiai parodė, kad technologine prasme turime žaidimo keitiklių, tačiau tam, kad išspaustume iš to visą potencialą, realizuotume tas galimybes, atsirandančias dėl mūsų technologinių pranašumų, mums tam tiesiog fiziškai trūksta žmonių. Ir neišsprendę šio klausimo, viskas, ką galime padaryti, tai išlaikyti gynybą technologinių pranašumų sąskaita. Ir jei mes norime daugiau, nei išlaikyti gynybą, na, tada mums tam tiesiog reikia žmonių. Visa kita jau yra.
– Taip. Na, apibendrinant šią pokalbio dalį, taip, pacituosiu Konstantiną Mašovecą, kuris ką tik parašė tokią gana ilgą apžvalgą apie tai, kas vyko pietinėje operacinėje zonoje. Taigi, ką jis rašo savo išvadose? Ribotas skaičius pajėgų ir priemonių, kuriomis šiomis kryptimis disponuoja Ukrainos vadovybė. Kitaip tariant, net tos palyginti nedidelės sėkmės mastas apsiriboja tik taktiniu lygmeniu, nes kažkam kitam, na, rašo jis, reikėtų įsitvirtinti, tobulėti, o atitinkamų pajėgų kvailai trūksta.
Aš pats pridėjau žodį kvailai. Trumpai tariant, taip tai užfiksuota.
–Taip, bet, žinot, aš palaikau tą žodį, kurį pridėjote, nes iš tikrųjų verčiau įsikąsti į alkūnę dėl to, nes tai labai kvaila. Tiesiog civilinė valdžia nenori nepopuliarios mobilizacijos, ir visos tikrai super galingos mūsų kariuomenės sėkmės yra sudaužomos.
– Gerai. Dabar, na, taip, lieka dvi savaitės iki pavasario pradžios. Pavasarį rusai planavo savo, na, kitą puolimą (atsiprašau už tautologiją), taip, kitą, tai yra, pasistūmėjimą gilyn į Ukrainos teritoriją.
Taigi, ar tikrai galima laikyti, kad tais kontratakavimo veiksmais (iš esmės apie kažkokį kontrpuolimą nėra jokios kalbos) mes tiesiog, na, atstumiame priešą, atitraukiame jį nuo jų pačių sudarytų planų ir tvarkaraščių. Tai yra, nuo to, ką jie planavo, nuo kokių placdarmų pradėti, pavyzdžiui, pavasario puolimą, pavasario-vasaros puolimo kampaniją, Dabar jiems prireiks daugiau laiko, kad pasiektų tuos jiems reikalingus ruožus.
– Na, esmė ne kažkokiuose ruožuose. Kad grįžtų prie rimtų puolamųjų kampanijų idėjos, pirmiausia turės atkurti normalų ryšį ir vadovavimą kariuomenei. Todėl apie pavasarį dabar tikrai nėra jokios kalbos. O iki pavasario jie daugiau ar mažiau tinkamo sprendimo pakeisti vogtus „Starlink“us, kurie pyst ir išsijungė, tikrai neras.
Kad visiškai susikurtų naują ryšio ir valdymo sistemą, jiems reikia apie 6-8 mėnesių. Tai nereiškia, kad visi 6 ar 8 mėnesiai mums bus tokie pat gražūs, o jiems vyraus tikrai mirtinai pavojingas chaosas, kaip dabar.
Kažkaip tam, kad pereitų bent į kažkokią gynybą ir ten priešintųsi, atsilojinėtų, na, jie ką nors sąlygiškai padarys iki pavasario. Tačiau, kad pultų, jiems reikia visiškai kitokio koordinavimo ir valdymo lygio, tokio, kokį jie turėjo su „Starlink“. O tokiam atsikūrimui realiai prireiks pusmečio.
Taigi, kaip tik didelės jų puolimo kampanijos kol kas galime nelaukti. Kyla klausimas, kiek mes pasinaudosime šia užsitęsusia pauze, kurią, paradoksalu, iš esmės mums suteikė Elonas Fedorovo prašymu. Kiek mes ja pasinaudosime, kiek mes išnaudosime tą potencialą?.. Na, grįžkime prie ankstesnio punkto. Tai priklausys nuo to, kiek turėsime žmonių, kad tai išnaudotume.
– Labai ačiū už pokalbį, labai ačiū, kad prisijungėte eteryje. Priminsiu, kad su mumis kalbėjosi rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius Evgen Dykyj.
Na, ir šio bloko pabaigai tik kelios techninės detalės. Jos išties labai įdomios. Kaip buvo sukurtas ryšys ir kodėl jis iš tikrųjų subyrėjo. Taigi, tiesioginė rusų vadovybė daug kur „kabėjo“ ant „Starlink“ų. Vaizdo perdavimui buvo naudojama „Diskord“, nepaisant to, kad pačioje rusijoje tai uždrausta, tačiau „Starlink“ ams tai negalioja. Toks blokavimas ten neegzistuoja. Vadinasi, tokiems smulkesniems perdavimams, kaip sakoma, veikė „Telegram“.
Na, o jiems pradedant pereiti prie savo ryšių sistemų, vadinasi būtina atitempti šviesolaidį iš rusijos tiekėjų, tai paaiškėjo, kad rusijos sistemose „Diskord“ nenaudojamas ir kai kuriose vietose „Telegram“ tiesiog neįmanoma užtikrinti aukštos kokybės vaizdo transliacijos. O jei nėra aukštos kokybės mūšio lauko vaizdo , tai atitinkamai ir valdymo sistema neveikia.
Parengė LL, redagavo VK.