Pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalba Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje 2025 m. kovo 11 d.
Kaip malonu būti tarp jūsų po tokiu gražiu Lietuvos dangumi.
Pone Prezidente, visi malonūs dalyviai, brangieji,
Šiandien širdis nori džiaugtis tuo, kad 35-erius metus gyvename nepriklausomoje valstybėje atlaikydami įvairiausius smūgius. Tačiau taip pat matome tikrovę aplink save, o kartais – ir pačiuose savyje. Todėl tegu man atleidžia vadovai ir organizatoriai – aš kalbėsiu ir apie šiandieną, ir apie galimą rytdieną.
Pastaruoju laikotarpiu gavome „pliūpsnį naujos šviesos pamatinių vertybių klausimu.“ Tai mūsų civilizacijoms atnešė tarsi netikėtas Rusijos ir Amerikos suartėjimas varžant ir naikinant mažesnių tautų laisvę.
Pasiaukoti už laisvę, nevengiant pačios mirties, buvo laikoma neginčytina dorybe, o laisvės žudikai buvo laikomi nedorėliais. Dabar jų auka – silpnesnė kariškai Ukraina ir einantys mirti už laisvę peikiami kaip agresyvūs provokatoriai. Jiems pažadėta neapykanta ir kerštas iki paskutinio garbingo žmogaus Ukrainos žemėje.
Lietuva tai yra patyrusi savo skaudžioje praeityje. Ir mums buvo žadama Lietuva be lietuvių. Arba vergų Lietuva. Buvusios savasties vargingas geografinis prisiminimas ir pavadinimas. Čia gyveno lietuvėnai. Tebekovojame už geresnę lemtį, atjaučiame didvyriškai kovojančius kaimynus. Manau, tai viena svarbiausių mūsų dabarties gyvenimo dimensijų, bylojanti ir apie mūsų pačių vertę. Miunchenas arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio nei laisvė yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi Miunchenas 2.
Pirkliai nebuvo išvaikyti iš turgavietės, tik jos erdvė neregėtai prasiplėtė. Ar vergai ginsis? Toks klausimas taip pat yra mums. Ar ginsimės vieni, ar kartu su mūsų sąjungininkais, taip pat nesutinkančiais vergauti? Čia nuoseklus antras, tolesnis klausimas. O jeigu sąjungininkų sumažės? Jei tarp jų nebeliks Amerikos?
Ir į šį klausimą reikia atsakyti pirmiausiai ir kuo anksčiau.
Mantros, kad be Amerikos mes nieko verti, yra tiesiog pavojingos, neleistinos. Tai būtų didysis egzaminas. Kai mums aiškina, kad prekyvietėje būsime įvertinti pagal savo reklamą ir pasiūlą, tai nepamirškite, kad visada rasis vaizbūnų, kurie už mus pasiūlys daugiau.
(Virš Nepriklausomybės aikštės praskrido NATO sąjungininkų naikintuvai).
Girdėjome. Čia mūsų viltis ir mūsų įsipareigojimas. Ne tik mus kas nors gins, bet ir mes ginsime laisvę visur. Aukštesnė kaina yra tik gyvybė. Čia gali būti riba, ties kuria riebūs katinai stabtelės. Ar esame pasirengę visapusiškai ir iki galo? Tas klausimas atviras kiekvienam, o ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuriai nuolat grasinama ir primenama, kad ji turi būti sunaikinta.
O tam, kuris grasina, beveik niekas neišdrįsta pasakyti, kad tai tu turi būti sunaikintas. Todėl klausimas, ar esame pasirengę, yra dar viena nelengva mūsų dabarties tema. Nepaisant to, kad yra tiek daug norinčių pagyventi lengviau, turime būti pasirengę gyventi ir daug sunkiau, kad mūsų šalis išliktų.
Ačiū už jūsų dėmesį.
