Evgen Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktorius, rugpjūčio 4-osios ryte „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie sprogimus rusijoje, geležinkelį Volgogrado srityje atakavimą, „medvilnės žiedus“[i] okupuotame Kryme, padėtį fronte ir rusijos nuostolius.
– Sveiki visi. Šiandien pirmadienis, rugpjūčio 4 d. Pradedame specialią transliaciją „Radio NV“ eteryje. Esu Pavlo Novikovas. […]Kalbamės su rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu, o šiuo metu Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktoriumi Evgenu Dykyj. |
Pone Evgenai, Sveiki eteryje .Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labą rytą.
– Na, pradėkime, žinoma, nuo tokios kruopščios metodiškos Ukrainos gynybos pajėgų veiklos rusijos geležinkeliuose ir ypač stotyse – geležinkelio mazguose. Šiąnakt berods Arčedos stotyje ir netolimoje Ivlevo ar Ilovlio stotyje…Tai apskritai yra Volgogrado srities geležinkelių mazgas. Anksčiau, praėjusią savaitę, taip pat buvo keletas įdomių pataikymų, sutrikdžiusių rusijos geležinkelių veiklą.
Na, įdomu, kiek paveikta naftos ir dujų objektų veikla, nes dieną anksčiau buvo informacijos, kad iš Sočio oro uosto kilę lėktuvai, buvo išleidžiami su labai ribotu degalų kiekiu, tad jiems teko leistis kažkokiame tarpiniame aerodrome pasipildyti degalų ir toliau jau skristi savo maršrutu. Manau, kad tai įdomi istorija. Kaip jūs matote tos situacijos vystymąsi?
– Būtent taip. Mes savo veiklą vykdome absoliučiai sistemingai. Tiesą sakant, abi pusės savo veiklą vykdo absoliučiai sistemingai. Tik rusija daugiausia dėmesio skiria civilių gyventojų terorui, tikėdamasi, kad kažkuriuo metu tie civiliai gyventojai tiesiog psichologiškai palūš, pasiverks ir pareikalaus, jog būtų sutikta su bet kokiomis sąlygomis, kad tik tai būtų sustabdyta. Taigi. Na, jie kaip nesuprato mūsų, kai įsiveržė čia 2022-aisiais, taip iki šiol ir nesupranta. O mūsų pusė pasuko kitu keliu. Mes neužsiimame, sakykim, poveikiu rusijos visuomenei, nors iš tikrųjų poveikis yra, bet jis atsiranda, taip sakant, kaip šalutinis efektas.
O mes sistemingai išmušinėjame iš rikiuotės jų būtent valstybės mašiną. O ta valstybės mašina turi keletą svarbių komponentų, galima sakyti, jų kraujotakos sistemą. Tai kuro sistema. Ir ji jiems labai svarbi dviem prasmėmis. Pirma, pačiai rusijai reikia degalų. Jų reikia, kad viskas veiktų, bet ypač, kad veiktų jų kariuomenė. Taigi. Kita vertus, pats tas kuras yra jų pinigai. Tai yra, kuras – tai išties šio karo kraujas, iš jų pusės. Betgi kraujas abiem prasmėmis. Ir tiesiogine absoliučiai, sakykim, tokia logistine prasme, nes be kuro tankas nevažiuoja. Betgi taip pat be kuro jie neturi iš ko tuos tankus surinkinėti, juos aprūpinti ir taip toliau.
Štai kodėl, tiesą sakant, nekantriai laukiau, kada pagaliau baigsis ta ilga pauzė. Jei pastebėjote, mes pradėjome labai intensyvią smūgių kampaniją prieš jų naftos perdirbimo gamyklas, o vėliau ją sustabdėme. Padarėme pauzę. Na, negaliu to 100% teigti, nes, kaip sakoma, „žvake nežibinau“, bet labai panašu, kad pauzė buvo padaryta sąjungininkų prašymu. Labai panašu, kad viena iš sąlygų, greičiausiai iš Amerikos pusės, buvo ta, kad mes, taip sakant, neliestume to rusijai labai svarbaus aspekto.
Ir ačiū Dievui, tas tabu buvo panaikintas. Ačiū Dievui, mes vėl dirbame su jų naftos perdirbimu. Mano požiūriu, tai kaip tik vienas strategiškai svarbiausių dalykų, ką išvis darome šiame kare. Būtent smūgiai jų naftos perdirbimo gamykloms yra vienas iš raktų į mūsų galimą pergalę, nes, na, mes kovojame su beprotiška benzino kolonėle.
Štai mes kovojame su labai didele beprotiška didele degaline, kurios neįmanoma nuversti nokautu, o štai tai, kas vadinama tūkstančio kirčių taktika, kad ji nukraujuotų, tai realu. O jų kraujas – tai būtent nafta, kuras ir taip toliau.
Todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau atnaujinome savo išpuolius prieš svarbiausią ir apskritai skausmingiausią rusijos sistemos dalį. Gaila, kad kurį laiką buvome priversti nuo to susilaikyti, bet gerai, kad tai baigėsi.
O antra istorija – bėgių karas. Esmė ta, kad, berods jau aptarėme eteryje, kad rusijos logistika yra labai susijusi su geležinkeliais. Jie neturi net panašaus kiekio automobilių transporto, kad kuras būtų sunaudojamas tam automobilių transportui, jog pakeistų geležinkelius. Visa jų logistika, ypač karinė, paremta tuo, kad kroviniai geležinkeliu turi būti pristatomi kuo arčiau fronto ir tik pačioje paskutinėje, labai trumpoje atkarpoje jie perskirstomi ratiniu transportu.
Na, o jų pramonės, ypač karinės atžvilgiu, tai geležinkelio bėgiai atvesti į kiekvieną didesnę gamyklą. Ten ratinio transporto naudojimas iš vis nenumatomas, o štai visos žaliavos atvežamos tiesiog vagonais ir taip pat vagonais išvežama galutinė produkcija.
Na, čia iš karto kyla… Išties ta geležinkelių logistika labai efektyvi. Beje, mes taip pat kliaujamės geležinkelių logistika. Taigi, galima pažiūrėti į žemėlapį ir pamatyti, koks yra geležinkelių tankumas Ukrainoje ir koks tų geležinkelių tankumas rusijoje, kur teritorija daug didesnė, o geležinkelių mažiau.
Ir taip atsiranda unikali galimybė tiesiog pertraukti ištisas atšakas. Taip, ne visam laikui, nes viskas pataisoma. Betgi kiekvienas toks sutrikdymas, kažkokios geležinkelio atšakos išvedimas iš rikiuotės tam tikrą laiką jau sustabdo dešimtis ar net šimtus ešelonų.
O tai reiškia, kad fronte prasidės ginklų, sviedinių sutrikimai ir taip toliau. Beje, rusijos „Z“ korespondentai jau po ankstesnių mūsų smūgių į rusijos geležinkelius pastebėjo, kad sviedinių pristatymas vėluoja.
Taigi dabar mūsų gynėjų užduotis yra užtikrinti, kad tos pauzės, tas vėlavimas vis ilgėtų, ilgėtų, ilgėtų.
– Na, taip. Volgogrado sritis taip pat įdomus dalykas, nes ten yra keletas geležinkelių, einančių nuo Kaspijos. O tai jūra – dar vienas svarbus tiekimo kanalas, taip pat ir per Kaspiją, iš Irano. Juk žinome, kad Iranas tiekė, o galbūt vis dar tiekia balistinių raketų ir galbūt kitokių šaudmenų. Nežinau dėl „šachedų“, bet kaip tik tos logistikos istorijos, beje ir šiandienos išpuolyje, yra aiškiai žinomos ir jau nufilmuotos.
Ir štai internautai pastebėjo, kad pastatas tiesiog sugriautas nepilnai, bet išdegęs dispečerinės stoties pastatas. Na to, manyčiau, kaip pažeistų bėgių per pusdienį neatstatysi.
– Būtent. Būtent. Taigi smūgiuojama dabar daugiausia ne į bėgius, o į dispečerines stotis ir pastotes, kurios tiekia energiją geležinkeliams.
– rusai jau uždraudė benzino eksportą. Atitinkamai, ten, kur pastarosiomis dienomis sproginėjo naftos bazės, netoli Sočio ten dabar dar ir sąlyginis turistinis sezonas. Taigi, ir pietinis regionas, dar derliaus nuėmimas. Manyčiau, kad tai įdomios istorijos.
Dabar šiek tiek apie Krymą, nes savaitgalį buvo įdomių istorijų. Sprogimai laikinai okupuotame Sevastopolyje netoli Bilbeko aerodromo. „Krymo vėjas“ rašė, kad puolama 810-oji jūrų pėstininkų brigada Kazokų įlankoje. Tai taip pat Sevastopolis ir, atitinkamai, kai kurie oro gynybos objektai Chersoneso kyšulio rajone.
Jau 810 brigada. Na, ne pirmą kartą. Pirmiausia, ji pertvarkoma. Na, bet jos dislokavimo vieta taip pat atakuojama. Ne pirmą kartą. Manyčiau, kad laikinai okupuotas Krymas ir pietinė kryptis nepamirštama bent jau todėl, kad rusai būtų priversti pridengti kitus ten esančius oro gynybos kompleksus, vadinasi, jų neliks kažkur kitur. Ar ta logika čia veikia?
– Būtent. Kažkada teko atsakyti į klausimą, kodėl mes dar nenugriovėme Krymo tilto. Sakau: žmonės, kodėl dabar turėtume jį nugriauti? Mes jį naudojame kaip masalą, nes vieną kartą jį galima nugriauti. Na, gerai, bet tai būtų labai logiška tuo metu, kai mūsų kariuomenė kaip tik tiesiogiai artės prie sąsmaukos. Be to, rusams tai būtų labai nemalonu politiškai, sakraliai, bet nieko daugiau kariniu požiūriu. O kaip tik reguliariai naikini ten oro gynybos sistemas, žinant, kad kaip tik į tą sakralinį objektą jie bet kokiu būdu atgabens naują oro gynybos sistemą, o mes ją vėl sunaikinsime, kariniu požiūriu tai atrodo daug logiškiau.
Mes naudojame Krymo tiltą bei tam tikru mastu visą pusiasalį, kaip didelę, specialiai apmokytą Černobajevką, tik neorientuotą į aviaciją, kaip kažkada Černobajevka. O va dabar tokia speciali Černobajevka rusijos oro gynybos sistemoms, nes jie ten tikrai nuolat jas papildo. Na, ir tegul papildinėja. Tokiu būdu jie iš tikrųjų apnuogina ir taip prastai pridengtus rusijos vidaus rajonus. Na, mes jau ne kartą minėjome, kad jų dainininkas apdainavo 8 200 varstų tuštumos. Va juos išvis labai sunku pridengti nuo antpuolių iš dangaus.
Taigi susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu rusai net nebando to daryti, kad jie bando pridengti Maskvą, Krymą ir, žinoma, fronto liniją. Ir tokiu būdu Kryme, tarsi mėsmalėje, jų priešlėktuvinės raketų sistemos yra sumalamos, o jie vėl jas ten tiekia.
Na, atitinkamai, pačioje rusijoje jų po kurio laiko visai nebeliks. Mes, kiek suprantu, jau esame gana arti to.
Na, o dėl 810-osios jūrų pėstininkų brigados tai toje istorijoje yra įprastas karinis dėmuo. Taip pasakyčiau. Tai yra vienas iš priešo dalinių, kuris atakuojamas. Taigi, taip turėtų būti kiekvienam priešo daliniui. Bet vis dar yra mažas papildomas niuansas, papildomas prieskonis. Tai pėstininkų brigada. Tiesa, jos sudėtis jau labai pasikeitusi, nes mes ją beveik kelis kartus sunaikinome. Taigi ten jau toli gražu ne pirmoji tų naujų vadinamųjų jūrų pėstininkų karta.
Na, beje, apie tai, kokios yra naujosios kartos, kartais įdomu stebėti, sakykim, rusijos pranešimuose apie „specialiosios karinės operacijos didvyrius“. Ir kaip tik apie dar vieną tokį buvo nekrologas, kokį gyvenimo kelią jis turėjo. O dabar dėmesio, internatas 810-osios jūrų pėstininkų brigados protiškai neįgaliems. Apsaugok, Dieve. Nekaltinkite manęs netolerancija žmonėms su psichikos negalia, bet yra objektyvus faktas. Dar prieš šį didįjį karą įsivaizduoti, kad būtent į jūrų pėstininkus būtų paimtas žmogus iš internato su psichine negalia, na, to tiesiog neįmanoma buvo įsivaizduoti. Kai desantininkai ir jūrų pėstininkai buvo laikomi kariuomenės elitu. O dabar po internato psichikos sutrikimų turintiems žmonėms galima tapti ir jūrų pėstininku. Dabar pas rusus tai jau dera.
Tai prie atsakymo į klausimą, kas ateina pakeisti tuos, ką sunaikino mūsų gynėjai ir gynėjos. Taip. Taip. Bet aš sakau, kad ypatingas šios konkrečios jūrų pėstininkų brigados istorijos atspalvis yra tas, kad pagrindinė jų sudėtis, kuri jau faktiškai sunaikinta, tai mūsų išdavikai. Tai yra, ta jūrų pėstininkų brigada iš tikrųjų buvo mūsų iki 2014-ųjų, o tada dalis jos didvyriškai prasiveržė, galima sakyti, paliko Krymą ir tapo, na, nauja jūrų pėstininkų dalimi Ukrainos kariuomenėje. O dalis liko ten ir prisiekė ištikimybę okupantui. Taigi ta dalis, kuri ten pasiliko ir prisiekė ištikimybę okupantui, būtent ir yra atakuojama.
Taigi. Na, jei jie tikėjosi, kad 2014-aisiais tiesiog pasiliks ir patogiai tarnaus kurorte, tik už didesnį atlyginimą nei pas chocholus. Na, o dabar vietoj atlyginimo iš chocholų tie, kurie išgyveno, priima papildymą iš internatų protiškai atsilikusiems. Taigi. O iš viršaus dar į juos ir kažkas atlekia.
– Ir dar kažkas į juos atlekia. Na ir netgi amerikiečiai. Štai buvo paskelbtas įdomus skaičius, tiksliau kiekis, kurį paskelbė Donaldas Trumpas. Jis parašė, kad rusija neteko 112 500 kareivių nuo šių metų pradžios. Vien per pastarąjį mėnesį, na, jis turėjo omenyje liepą, žuvo 20 000 rusijos kareivių.
Ir čia pat Trumpas rašo, kad Ukraina nuo metų pradžios neteko apie 8 000 kareivių. Neskaičiuojant dingusiųjų be žinios ir, na, civilių. Toks santykis – net apie 8 000 prieš 112 000, na menkai tikėtinas.
Nežinau, iš kur Donaldas Trumpas gavo ir kas jam rengia tokius duomenis, bet, na, man atrodytų, kad netgi patiems Rusijos gyventojams tokie dalykai galėtų turėti įtakos. Nes per pusmetį, na per šešis mėnesius, prarasti 112 500 žuvusiais, na, tai rimtas dalykas. Tikriausiai iš to ir kyla tos istorijos, kad papildoma bet kuo, kas juda.
– Na, apskritai rusų nuostoliai yra tikrai beprotiški. Na, bet konkrečiai tie skaičiai, kuriuos pateikė Donaldas Trumpas, atvirai kalbant, aš tiesiog neįsivaizduoju, iš kur jis juos gavo. Na, mes ne kartą iš 47-ojo Jungtinių Valstijų prezidento girdėjome dalykus, kurių realiai niekaip nepatvirtinsi. Panašu, kad šia prasme jis turi kažką bendro su mūsų oponentais už „porebriko“. Na, ir dabartinis kremliaus šeimininkas, ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas, jie vienodai gyvena kažkokiuose keistuose savo fantazijų pasauliuose. Jie patys konstruoja savo nuosavas visatas ir kartais įgarsina savo konstravimo rezultatus lyg tai būtų tikri faktai.
Taigi. Na, todėl man labai patiktų, jei tie Trumpo įvardyti skaičiai atitiktų realybę. Na, atvirai kalbant, jie net nėra netoli to [ką Trampas sako]. Betgi pats faktas, kad jo keistame išgalvotame pasaulyje nuostolių santykis atrodo taip, savaime mums naudingas.
Tegul jis įsivaizduoja tai šitaip, sakykime taip. Tai galbūt šiek tiek padidintų tikimybę, kad jis mums darys mažiau spaudimo ir galbūt net šiek tiek paspaus rusus. Na, žinote, aš apskritai labai skeptiškai vertinu tai, nes taip niekada anksčiau nebuvo nutikę. Na, bet iš principo su tokiu nenuspėjamu padaru viskas įmanoma.
Kalbant apie faktinį nuostolių santykį, deja, jis mums nėra toks rožinis, bet tikrai vienareikšmiškai mūsų naudai. Tikrai ne 8 000 prieš 112 000. Dabar santykis yra maždaug vienas prieš tris. Santykis yra maždaug vienas prieš tris.
Kalbant apie bendrus sanitarinius nuostolius, kalbant apie žuvusiųjų skaičių, mums šiek tiek geriau, nes, laimei, išgyvena daug didesnis sužeistųjų procentas. Pas juos atvirkščiai, pas rusus daug didesnis sužeistųjų procentas beveik iš karto tampa žuvusiais. Laimei, pas mus taip nėra. Bet apskritai nuostolių santykis yra maždaug vienas prieš tris.
Viena vertus, tai rodo, kiek, tarkime, kovoja geriausi mūsų šalies žmonės. Kita vertus, tai vis dar santykis, kurio mums nepakanka. Taigi, vienas prieš tris yra lyg ir gerai, bet mums reikėtų vieno prie penkių, vieno prie aštuonių. Taigi mums reikia tokio santykio, kurį įvardino Trumpas. Taigi, tada tai tiesiog atitiktų realų, sakykim, mūsų ir rusijos kariuomenių dydžių santykį.
Kol kas vienas prieš tris – tai, viena vertus, yra nuostabus rezultatas ta prasme, kad puikiai įsivaizduoju, kaip sunku net tai pasiekti. Koks sunkus kiekvieno mūsų gynėjo ir gynėjos darbas fronte, kad prieš kam nors tau nutinkant tau pavyktų iš rikiuotės išvesti bent tris orkus. Tai labai sunku. Bet iš tikrųjų mums reikia dar daugiau. Mums reikia tokio santykio, kokį jau anksčiau turėjome. Turėjome 1 prieš 5, 1 prieš 8 ir net 1 prieš 10. Turime priartėti prie to, nes būtent tokiu nuostolių santykiu tegalėtume kompensuoti mūsų kariuomenių skaičiaus skirtumą.
– Na, išties apie nuostolius. Prieš porą dienų pasisakė rusijos diktatorius putinas ir pasakė labai juokingą frazę, kad tarp rusijos kovotojų nėra nė vieno bereikalingo praradimo. Ir čia karo apžvalgininkas Kirilas Danilčenka sako: „Na, klausykite, tas putinas yra labai galingas stendaperis (komikas, atliekantis improvizuotus pasirodymus prieš auditoriją), nes vaizdo įrašuose užfiksuota keli šimtai savižudybių epizodų“, įskaitant vaizdo įrašą, kuriame žmogus apie 10 minučių pjausto savo kaklą peiliu. Toliau. Gladiatorių kovos tarp tų, kurie atsisako eiti į puolimą. Vienas kitą nužudys, o išgyvenęs, eis į puolimą. Toliau: mušimas kažkokiais botagais prie gėdos stulpų, o tai reiškia savųjų kankinimus, jojimas ant tankų-tvartų iš „Pašėlusio Makso“ visatos ir taip toliau. Ir dar daug, daug, daug kitų dalykų. Na, įskaitant nė vieno, nė vieno beprasmio praradimo, kai, pavyzdžiui, žygyje į Maskvą buvo numušta keliolika pilotų, tiesa? Turiu omenyje Vagnerio sukilimą 2023-ųjų pradžioje. Ir taip pat nė vieno beprasmio praradimo. Berods tai taip pat įdomus šio karo etapo aspektas apskritai.
– Na, į tai aš žiūriu iš mūsų perspektyvos. Ir man visi tie visi tie praradimai atrodo labai neveltui, o labai naudingi. Taip, visa tai, ką išvardijai, tiesiog nuostabu. Tai yra žemės apvalymas nuo orkų.Tai kaip tik toks bendras žmonijos tobulėjimas, išnaikinant pačią, sakykim, mažiausiai vertą gyventi jos dalį. Štai čia reiktų kuo daugiau tokių „nebeprasmiškų“ aukų. Tai tiesiog nuostabios aukos tam, kad orkų būtų mažiau.
– Gerai. Na, dar viena istorija, vėlgi tokiame politiniame lygmenyje. Baltarusijos diktatorius Lukašenka Valaame susitiko su kremliaus vadovu putinu. Ir kažkodėl Lukašenkai buvo patikėta pasakyti frazę, kad Maskva yra suinteresuota sudaryti oro paliaubas. Na, o toliau dar buvo kažkokios istorijos, apie kurias kalbėjo Lukašenka. Jis taip pat grasino ukrainiečiams, kad jei jie dabar nepaprašys putino paliaubų, rusai viską nugrauš, užgrobs. putinas sakė, kad grąžins. Taip, bet gerai, tai, kad putinas, kad Lukašenka kartu su putinu kalba apie oro paliaubas, ar tai reiškia, kad putinui kažkaip nėra labai malonu, kai sustoja jo aviacija, kai sproginėja geležinkeliai, geležinkelio pastotės. Ką jūs apie tai manote?
– Tai išties labai svarbus teiginys. Visą šį laiką, per visą šį karą, jie bando mus pavaizduoti kaip nevykėlius. Taigi. Niekas nesiūlo kažkokios adekvačios taikos. Niekas nesiūlo net visiško įšaldymo, visiškų paliaubų. Nors, žinote, aš nuoširdžiai manau, kad toks pasiūlymas nebūtų mums palankus, bet jie jo net neteikia.
Tačiau jie reguliariai bando priversti mus atsisakyti kai kurių atskirų karo elementų. Taigi, putinui bus galima viskas, kas jam patogu, o mums negalima to, kas putinui nepatogu. Ir tos energetinės paliaubos, dabar oro paliaubos, visi tie daliniai paliaubų elementai – tai ne žingsniai taikos link, tai žingsniai rusijos pergalės link. Ir būtent pagal tai, dėl kokių paliaubų rusai sutiktų, galime labai aiškiai įvertinti, kurie mūsų veiksmai jiems išties skausmingiausi.
Ir štai oro paliaubų pasiūlymas – tai aiškus pripažinimas, kad mūsų dronų atakos rusijos teritorijoje duoda labai rimtą efektą.Tai pripažinimas, kad mūsų dronų atakos tapo išties reikšmingu veiksniu, kuris trukdo nugalėti, minimum bent jau trukdo rusijai nugalėti, o maksimum veda prie mūsų pergalės. Ir todėl, taip, tai taip pat yra pripažinimas, kad jų oro gynyba yra bejėgė.
Ir kai jų oro gynyba bejėgė, o mūsų smūgiai iš oro išties paveikia visą karo eigą, staiga it kipšelis iš tabokinės išdygsta batka ir sako: „O jūs sau toliau išties kariaukite. Tegul jie ir toliau jus žudo fronte, bet jūs nustokite dronais naikinti rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Nustokite dronais stabdyti rusijos geležinkelių logistiką. Na, todėl, kad putinui nepatogu jus žudyti, kol jūs tai darote. Jūs jam trukdote. Na, būtent tai ir turėtumėte suprasti, ir jokiu būdu neturėtumėte taip elgtis“.
– Gerai. Gerai. Taigi, perskaitysime bulbenfiurerio, kaip jis kartais tinkluose vadinamas, pareiškimą. Labai ačiū už pokalbį. Labai ačiū už paaiškinimus. Primenu auditorijai, kad su mumis bendravo rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktorius Evgenas Dykyj. Jis taip pat kalbėjo apie eilines atakas rusijos federacijos teritorijoje. Labai įdomūs pasiekimai dispečerinėje pastotėje ir elektros pastotėje Volgogrado srityje. Na, taigi, jei dispečerinis punktas sunaikintas, jį suremontuoti yra šiek tiek sunkiau nei bėgius, kurių pertiesimas ilgai netrunka.
Parengė LL, redagavo VK.
[i] bavovna – žodis „medvilnė“ (medvilnės žiedas) arba „bavovna“ tapo memu Ukrainos socialiniuose tinkluose dėl to, kad rusijos žiniasklaida nevartoja žodžio „sprogimas“, pakeisdama jį kitais sinonimais.