Kaip Ukrainai išlikti pasikeitusiame pasaulyje (2)

Apie galimybių langą planetoje, kurioje nebėra aiškaus geopolitinio skirstymo į „gėrį“ ir „blogį“

Bet ir šioje naujoje tikrovėje kažkas nori optimizmo. Tiesą sakant, jo čia esama, bet tai savotiškas „Aidaro“ bataliono optimizmas. Manau, kad izraeliečiai mane labai gerai suprastų. Mes dabar pasineriame į tokį baisų pasaulį, pasaulį be taisyklių. Viena vertus, tai baisu, bet, kita vertus, tai yra galimybių langas. Tai pasaulis, kuriame dabar viskas įmanoma, taip pat ir mums.
Kitas klausimas, kaip mes tuo toliau pasinaudosime.

– Bet tam vis tiek reikia būti stipriam, kad galėtum pasinaudoti.

– O norint tapti stipriu, tiesiog reikia tokiu tapti. Taip, niekas mūsų nepadarys stipriais, bet mes patys galime tokiais tapti. Tai yra žmogaus valios gyventi klausimas. Tai klausimas, ar mūsų žmonėms užtenka valios gyventi, ar esame pasiruošę susitaikyti su faktu, kad neturėsime… Beje nesakysiu, jog Vakarų pagalbos, nes tu labai teisingai patikslinai, jog Vakarai – tai  Europa, bet nuo šių metų neturėsime Amerikos pagalbos. Visai gali būti, kad ir europinė nesitęs visu šiuos metus. Ji dar mums garantuota, bet ten taip pat vyksta įvairūs politiniai procesai.
Atkreipk dėmesį, vos prieš metus visą Europą gadino vienas Orbanas. Buvo viena bloga avis, kuri, beje, labai desperatiškai, sakykim, dirbo. Ta kvaila avis gadino viską, ką pajėgė, bet ji buvo viena. Tada pernai prisidėjo Ficas (Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas). Šiemet prisijunginėja naujas Austrijos kancleris. Viskas. Pirmą kartą nuo tikrojo nacizmo laikotarpio Austrijoje valdžią perima ultradešinieji. Taigi, iškrenta jau trečia Europos Sąjungos šalis. Rumunija tiesiogine prasme jau yra ant slenksčio. Pamatysime, kaip ten praeis prezidento rinkimai. Tu supranti, jog iškrenta šalis po šalies.
Šalis po šalies krenta į blogio valdžią. Na, taip būna istorijoje. Taip, dabar gyvename momentu, kai švytuoklė labai juda ta kryptimi: blogis dabar laimi. Betgi, pirma, tai nereiškia, kad jis laimi amžiams. Antra, tai nereiškia, kad mes jau pasmerkti, visai ne, bet tai reiškia, kad turime būtent suprasti… Ką mums labai svarbu suprasti?
Jau seniai mumyse laikėsi tokis pasaulio vaizdas, labai naivus, šiek tiek vaikiškas, dvinaris. Rytuose yra absoliutus blogis, ir tai tiesa. Tikrai į šiaurės rytus nuo mūsų, yra absoliutus blogis. O į vakarus – gėris. Ir ten viskas gerai. O visa mūsų, kaip šalies, užduotis yra pagaliau peršliaužti, išsiveržti iš to blogio galios Rytuose ir prilipti, pagaliau įsikibti ir būti pripažintam to gėrio, kuris yra Vakaruose, dalimi. Tai šalies lygiu.
O žmonių lygyje irgi atrodė, jog ten Rytuose yra blogis, čia kažkoks jovalas, ir svarbiausia – pabėgti iš ten į Vakarus, kur gėris. Viskas. To pasaulio nebėra. Dabartiniame pasaulyje kiekviena šalis yra pati už save, ir, atleiskit, nebėra kur slėptis. Taigi, nebelieka galimybės viską čia mesti. „Lai prapuola, lai Mordoras susigrobia, bet mes mausime tenai ir žinosime, jog ir mes patys, ir mūsų vaikeliai ten ramiai ir normaliai gyvensime“.

Ne. O dabar taip nebebus. O dabar tapome… ir tai kažkaip dar sąžiningiau. Susiduriame su situacija, kai visi turėsime kovoti dėl gėrio pergalės.
Ir iš tikrųjų Ukrainos likimas, ir apskritai pasaulio demokratijos likimas dabar visiškai nesiskiria. Abiem atvejais viskas priklauso nuo to, kiek žmonių yra pasiryžę dėl to kovoti ir mirti. Netgi norėčiau pasakyti daugiau, patikslinti. Kiek žmonių yra pasirengę už tai patys mirti ir žudyti kitus? Va čia yra demokratijos problema.
Vienur ir kitur yra daug žmonių, kurie pasiruošę didvyriškai mirti, bet nepasirengę susitepti rankų. O tai taip  neveikia.
Ryškus to pavyzdys buvo Baltarusija. Ten buvo žmonių, pasiruošusių išeiti ir mirti, bet nepasirengusių peržengti tam tikrą ribą ir žudyti. Na, galiausiai dėl to jie buvo nužudyti. Taigi, jeigu jie būtų…
Tiesą sakant, ir pasaulio demokratija, ir Ukrainos likimas dabar yra absoliučiai toje pačioje situacijoje. Viską nusprendžia noras gyventi, viską galiausiai nusprendžia tai. O kiekai žmonių to reikia. Kiek žmonių reikia, kad egzistuotų  nepriklausoma Ukraina? Kiek žmonių reikia, kad egzistuotų ta teisinga Vakarų demokratija? Taip, kuri buvo toli gražu ne ideali, netobula, bet buvo, kuri buvo absoliučiai priimtina daugumos žmonių gyvenimui ir turėjo mechanizmus tapti dar geresne ir tobulėti. Bet kiek žmonių pasaulyje tai yra vertybė? O vertybė – tatai tai, dėl ko esi pasirengęs mirti ir žudyti.
Priklausomai nuo to, kiek žmonių, tiek čia, Ukrainoje, tiek pasaulyje, nuspręs, kad tokie dalykai, kaip nepriklausoma Ukraina ir tokie dalykai, kaip demokratija, jiems yra pakankama vertybė, tai ir nulems, išties tos galynės. Ir tos galynės tęsis ilgus metus. Betgi taip, tai iš tikrųjų yra trečiasis pasaulinis, kad ir kokia jo forma bebūtų, tai jau kita istorija.
Jei tiksliau, turbūt ketvirtasis. Ta prasme,  trečiuoju laikyčiau Šaltąjį karą. Šaltasis karas, kur taip pat buvo gėris ir blogis, buvo aiškus susipriešinimas visos planetos mastu ir, atkreipk dėmesį, jis taip ir neperaugo į „karštąjį“, todėl vis dar tebesiginčijama, ar tai buvo trečiasis pasaulinis karas. Jis taip ir nevirto tiesioginiu dviejų supervalstybių branduoliniu susidūrimu. Ne. Bet buvo daugybė lokalių konfliktų dešimtyse šalių. Ir tai buvo kova visuomenėse ir Vakarų visuomenėse, kur tik „sovokui“ pavykdavo stipriau įsiūbuoti, bet tuo pačiu metu ir „Sovoko“ viduje, kur žmonės kovojo už demokratiją.
Na štai, mes vėl stojame, štai tau, į kitą raundą. Štai tau, laikomą ketvirtuoju pasauliniu.
Beje, pamirštame dar vieną ganą įdomų niuansą absoliutaus blogio tema. Yra vienas iš pirmųjų dekretų, kurie bus pasirašyti jo inauguracijos dieną. Pas mus tiesiog apie tai negalvojama, nes mes, na, suprantama, esame užstrigę savo problemose, nes vyksta karas. Betgi aš, kaip ekologas, sakykim, negaliu nepastebėti tokių dalykų. Jungtinės Valstijos pasitraukia iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Vadinasi faktiškai viskas iš naujo. Pakertami dešimtmečiai kovos, kad pagaliau būtų pradėta bent jau kažkaip sulėtinti tuos klimato pokyčius. O jiems nusispjaut, jeigu dėl klimato kaitos planeta taps netinkama mūsų gyvenimui net po vienos ar dviejų kartų. O tai yra visiškai įmanomi dalykai, deja, tai gali nutikti. Na ką? Nežinau, kuo jie kliaujasi. Gal paprasčiausiai dėl to, kad Trumpui jau daugiau nei 70 ir jam nusispjaut? Na, aš nežinau, kas vyksta jų galvose, bet faktas yra faktas.
Tai yra, blogis dabar laimi visuose frontuose. Tiesiog vyksta paradas kampanijų, atšaukiančių inkliuzijų programas.
Jau Trumpą tik ką išrinkus paaiškėjo, kad tai, ką pastaruosius 30 metų jau laikėme Vakarų civilizacijos pagrindu, iš tikrųjų buvo tik labai plonas civilizacijos aptaisas, o po juo, kaip tūnojo barbariškumas, taip ir tebetūno. Ir kai tik šiek tiek susilpnėja, sakykim, tai, kas tą aptaisą laiko, pasirodo, tas barbariškumas iššoka lauk ir atveda savo trampus, putinus, alternatyvas Vokietijai ir t. t.
Vadinasi, paaiškėjo, kad visa tai buvo labai nestabilu. Tikriausiai, kad visą tai per lengvai gavome. Ogi dabar, kaip ir mūsų nepriklausomybė yra išbandoma, nes dešimtajame dešimtmetyje, t.y. 1991-aisiais, buvo gana lengvai gauta, galbūt dabar ir liberalioji demokratija, kuri daugeliui žmonių ir man asmeniškai patiko, nepaisant visų jos individualių niuansų, dabar turi išlaikyti išbandymą.
O dabar reikia patikrinti, kiekai žmonių iš tikrųjų to reikėjo, o kiek žmonių patenkinti tokiu absoliučiai žiauriu darvinistiniu pasauliu, kurio adeptais yra putinas ir Trumpas, pasauliu, kuriame tiesiog kiekvienas žmogus už save, stipresnis ryja silpnesnįjį, išgyvena stipriausias ir pan. Pamatysime, pamatysime, kiek žmonių yra pasirengę už ką stoti, kiek žmonių yra pasirengę už ką kovoti.
Taip, tai baisus išbandymas, bet čia reikia rasti savo vietą jame. Ir ypač, mano nuomone, svarbiausia čia yra, pirma, blogį vadinti blogiu, gėrį – gėriu. O jeigu blogis kur nors laimi, tai jis nesiliauja buvęs blogiu, vis tiek reikia jį taip vadinti. Ir, atleiskit, su blogiu reikia kovoti. Na, kito kelio nėra. Jei su blogiu nekovojama, jis laimi. Na, taip veikia pasaulis. Neverta lenktis blogiui su viltimi, kad galbūt jis pasigailės. Ne, jis nepasigailės.