Atkuri organizaciją – malonėk naudoti ir visus originalius simbolius
Zigfridas Jankauskas
LKKSS VAS narys
„Savanorio“ žurnale 2014-04-10 Nr.4 (460) 10 psl. aprašiau sudėtingas peripetijas atkuriant istorinį Lietuvos kariuomenės Kūrėjų savanorių sąjungos ženklą. Mintis paprasta: atkuri organizaciją – malonėk naudoti ir visus originalius simbolius. Daug ginčų, peripetijų, bet sveikas protas nugalėjo. Malonu buvo pavartyti, paskaityti leidinio Karo archyvas XXX (Vilnius 2015) 365-366 psl. publikuotą Lietuvos nacionalinio muziejaus istoriko Eduardo Remeco „Lietuvos sukarintų organizacijų ženklai ir ženkliukai (1918 – 1940 m.): istorija ir datavimas“, kuriame aprašomas ir LKKSS ženklas. Autorius taipogi teigia, kad ženklas buvo sidabrinis, net nurodoma tuometinė kaina 14 Lt, mažojo 3 Lt.
Tais pačiais 2015 m. Kaune išleista žymaus kolekcininko Liudo Šulinsko knyga „Pakelti iš užmaršties garbės ženklai“, kurioje 217 psl. taipogi aprašomas LKKSS ženklas, publikuojama jo nuotraukų (1927 m.). Autorius teigia, kad didysis ir mažasis ženklai gaminti iš baltojo metalo (neturėjo galimybės tikrinti metalo sudėties). Kaip sakoma „laikas sudėlioja visus taškus“.
Algimanto Astiko (1929 – 1990) išleistoje knygoje „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkliukai 1918-1940“ (Vilnius, Mintis, 1993 m.) teiginys, kad kardai ir Gedimino stulpai nuauksinti, negali būti pritaikomas visiems pagamintiems ženklams. Arba kas „pagrąžino“ turimą ženklą arba difuzijos būdu laikui bėgant atskiros detalės pagelto. Nenustebčiau jeigu ir atkurtame LKKSS ženkle kažkas sau nuauksins Gedimino stulpus ir kardus. Juk ir apdovanojimus kai kurie dėvi ne ant karinės uniformos ar švarko, o ant šaliko.
Pasaulis margas. Save istoriku pristačiusiam A. Andriušaičiui linkiu nepasiklysti istorijos vingiuose ir pagrįsti savo prieštaringą nuomonę. Skyriaus narys V. R. bent jau atsiprašė po devynerių metų.
Vytautas Račkauskas
Šaunu, kad LKKSS VAS narys Zigfridas Jankauskas taip nuoširdžiai ir atsakingai įsigilino į Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų LKKSS ženklo gamybos peripetijas. Kas ieško – tas randa… atsakymus. Ačiū jam.
O minimas skyriaus narys V. R. – tai Vytautas Račkauskas.
Valdas
LABAI PATIKO ŠIE ZIGFRIDO ŽODŽIAI – ” …Juk ir apdovanojimus kai kurie dėvi ne ant karinės uniformos ar švarko, o ant šaliko….”.
Ta pačia proga pasakysiu ir kiek daugiau: slogiai atrodo ne vieno, prieš 30, ar prieš kokius 25 metus tarnavusio Lietuvos kariuomenėje, apsirengimas. Pažįstu ne vieną LKKSS narį, lyg ir dar nepraradusį savivokos, bet valstybės ir kariuomenės šventėse apsirėdžiusį lyg „kalėdinė eglutė”; bet kaip užsimaukšlinusį beretę/kepurėlę; dėvintį nežinia kurio modelio nunešiotais lauko batais ar pusbačiais; nusmukusiomis iki X kelnėmis, bet su sovietinio praporščiko diržu (alia stileivos – būtinai tokį diržą dar pastiprina sovietiniais portupėjos dirželiais). Jeigu lauke kiek šalčiau, tokie kolegos ant atskirų buvusių KAD aprangos elementų dar užsivelka tikrai ne tamsios spalvos striukeles/paltukus. Taip ir norisi pasakyti – pone, ne darže juk esi – nereikia nieko baidyti!