Lietuvos kariuomenės vado gen. Raimundo Vaikšnoro pranešimas sausio 12 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame Laisvės gynėjų susitikime, kurį vedė Angonita Rupšytė ir plk. Aleksejus Gaiževskis.
Angonita Rupšytė. Kaip sakė pirmasis Ginkluotojo vieneto vadas Česlovas Jezerskas, mielasis Aleksejau, berods tu buvai Mokomajame junginyje?
Aleksejus Gaiževskis. Ir ne tik.
A.R. Ir ne tik. Ir dar kai kas buvo, ar ne?
A.G. Ir turim iš tikrųjų didelę garbę ir malonumą. Kaip sakyta Laisvės liepsna. Kas yra Laisvės liepsna? Tai yra kibirkštis, uždeganti mūsų širdis kažkokiems tai sprendimams, Įduodanti šviesą. Iš tikrųjų ta Laisvės liepsna sausio 13-ąją, sausio 11-ąją – 12-ąją ir tolimesnėmis dienomis išgrynino mus visus. Išgrynino tokius žmones, kurie vėliau savo patriotizmu uždegė visus kitus.
Ir šiandien yra didžiulė garbė pakviesti vieną iš Laisvės gynėjų, mūsų bendražygį generolą Raimundą Vaikšnorą, kuris buvo taip pat Laisvės gynėjas, Mokomojo junginio karys ir taip pat kariuomenės kūrėjas savanoris.
A.R. Tamsta vade, prašom, tribūna jūsų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras
Ačiū, Aleksai už pristatymą.
Nenoriu jūsų varginti, nes šiandiena yra kupina įvairių renginių. Tai aš turbūt jau tokią tradiciją bandau įvesti, kad, ką puikiai pasakė Seimo Pirmininkas, kad mes turim kovoti už savo laisvę ir mano tikslas šiandien kokį 15-20 min jūsų dėmesio prikaustyti prie to, ką mes darom kaip kariuomenė. Kaip mes vis dėlto ginsim, kaip apginsim savo laisvę ir nepriklausomybę, kokios yra priemonė, kas yra numatyta. Praeitais metais dariau pranešimą. Šiandien yra tam tikrų atnaujinimų.
Taigi, visi pristatymai arba pajėgų planavimas prasideda nuo grėsmių analizės. Ir šiandien, kadangi esam ne specialiai su įslaptinta informacija susipažinti skirtoje patalpoje, tai patys suprantate, jog įslaptintos informacijos pateikti negalėsiu.
Šiandien, įvertinant Rusijos kėslus, galima pastebėti, kad Rusija yra didžiausia egzistencinė grėsmė Lietuvai, visam regionui bei NATO. Žvalgybos analitikų vertinimu dėl Rusijos gebėjimo išlaikyti karo meto industriją tokiam aukštam lygmeny, netgi po beveik keturių metų karo su Ukraina ji vis dar gali savo pajėgumus atstatyti, galbūt ne visus kokybiškai, tačiau tos pastangos matomos.
Taigi, automatiškai iš to vedantys tikslai, jeigu mes tik kažkur susilpninam savo dėmesį – kaip kolektyviniai Vakarai nustojam remti Ukrainą, arba pasiduodam Putino šantažui dėl vienokių ar kitokių priežasčių – jau artimiausi kiti jos taikiniai gali būti visai kiti, tame tarpe jau ir Lietuva.
Keturis metus vykstantis karas yra saugumo situaciją Europoje destabilizuojantis veiksnys.
Kas yra pozityvu? Kad Kaliningrado sritis lieka Rusijai silpnoji vieta. Todėl ji deda visas pastangas ją išsaugoti. Tai matoma tiek per energetinę prizmę, tiek per pajėgų sutelkimą. Jie praktiškai beveik nebesinaudoja karių permetimui geležinkelio tranzitu. Didžiąją dalį savo pajėgumų permetinėja, arba oro, arba jūrų transportu. Tokiu būdu šiek tiek klaidindami ir mus, Vakarų žvalgybas, nes yra lengviau nuslėpti, nei, žinot, kai Kenoje suskaičiuoji visu vagonus ir kitoje vietoje, ties Mockava, vėl patikrini ir matai, kiek įvažiavo, kiek išvažiavo.
Baltarusijos sąjunga su Rusija per retoriką, pagalbą Rusijai, hibridines atakas iš jos teritorijos toliau išlieka regioną destabilizuojantis veiksnys. Todėl Rusijai žemėlapyje pavaizduojamos dvi raktinės vietovės K1 ir K2 – Suvalkų koridorius ir Baltijos jūroje zona tarp Gotlando salos ir Baltijos [šalių] regiono išlieka vienos svarbiausių, kurias jų manymu uždarius, galima blokuoti mūsų regioną nuo pastiprinimo atvykimo.
Taigi, kad išliktumėm nepažeidžiami, mūsų pagrindinės diplomatinės pastangos ir kariuomenės bendradarbiavimas susijęs su Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo stiprinimu bei Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo įtvirtinimu.
Šiandien su mumis yra 45-os brigados vadas, kuris vėliau, po mano pranešimo, turės savo pranešimą ir truputį plačiau papasakos apie jų indėlį į mūsų saugumą.
Taip pat, kaip buvo minėta dėl paramos Ukrainai, tai nėra tiktai žodžiai, kad šiandien Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę.
Na, aišku, regioninių planų įgyvendinimas bei regioninio stabilumo ir saugumo stiprinimas ne vien tik su Latvija ir Estija, bet ir gerokai didesne ir atitinkamai potencialesne kaimyne Lenkija.
Šioje skaidrėje matome šiandienos Lietuvos kariuomenės organizacinę struktūrą. Taip, turbūt didžioji dauguma ženkliukų [dėl įvardintos priežasties] gan išplaukę. Bet galiu pasakyti keletą dalykų apie mūsų nacionalinę diviziją, kurią pradėjom kurti nuo praeitų metų. Šiandien esam šiek tiek pasistūmėję komplektuojant patį divizijos štabą. Ir mobilizacijos atveju mūsų planas užpildyti karo meto struktūrą iki 53 000 karių.
Čia siektina struktūra. Mes turim išsikėlę tikslą iki 2023-ųjų metų užpildyti ir pilnai parengti mūsų nacionalinę diviziją. Skirtingos spalvos simbolizuoja skirtingus pajėgumus, kuriuos jau turime, ir kuriuos planuojame išvystyti. Melsvai pilka spalva – tai, ką mes šiandien turim, gelsva spalva – ką per vystymo planus ir skirtą biudžetą planuojame išvystyti ir raudona – tai, kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dėl trūkstamų lėšų, arba dėl to, kad tų elementų nėra gamyboj, bus nukelta į vėlesnius periodus.
Taigi, diviziją sudarys trys brigados – sunkioji, vidutinė ir lengvoji, inžinerinis pulkas, artilerijos pulkas, žvalgybos batalionas. Išlieka Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) su šešiom rinktinėm.
Toliau Specialiosios pajėgos, Karinės jūrų pajėgos. Karinės oro pajėgos, kaip ir buvo. Čia pridėčiau, kad jų struktūroje vietoj esamo oro gynybos bataliono bus išvystytas pulkas, kurio daliniai bus priskiriami divizijai ir brigadoms. Taip pat yra stiprinami logistiniai pajėgumai, ryšių pajėgumai.
Ir, kas labai svarbu, kad praeitų metų kovo mėnesį buvo įsteigta Karo komendantūrų valdyba. Tai nauja tokia rišančioji grandis, kur tie žmonės, mūsų piliečiai, kurie gal nebūtinai yra gavę kovinį parengtumą dėl įvairių priežasčių (vienu momentu net šaukimas buvo sustabdytas, taip pat dar ir šiandien ir mūsų pajėgumai priimti jaunuosius karius yra riboti), tai tie piliečiai gali jungtis į karo komendantūras. Ir praeitų metų pabaigoj suskaičiavom virš 1 300 parengtų per nepilnus devynis mėnesius komendantūrų karių.
Ginkluotųjų pajėgų struktūra.
Kariuomenė viena negalės veikti. Kaip tada, prieš 35-is metus, nors neturėjom tokių tikrų tvirtų karinių struktūrų, tačiau visi į Ginkluotąsias pajėgas įeinantys padaliniai, kaip Šaulių sąjunga, kaip Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, turiu omenyje Viešojo saugumo tarnybą, Sienos apsaugos tarnybą, Vadovybės apsaugos tarnybą – jie formuoja Jungtines teisėsaugos institucijų pajėgas. Tikslas – vadovautų Lietuvos karo policija, tam kad tie padaliniai, tie pareigūnai, kurie bus aktyvuoti krizės ar karo metu, žinotų ir vykdytų tą darbą, kurį jie geriausiai išmano. Kad nereikėtų mums permokinti taikos metu pasieniečio būti granatsvaidininku, ar nereikėtų jo mokyti būti oro gynybininku ir t.t. ir pan. Tai būtų svarbių objektų apsaugos ir visos kitos susijusios užduotys dažniausiai užnugario rajonuose. Plius – teisėsaugos pajėgos. Ką ir Ukrainos pavyzdžiai parodė, reikia išlaikyti rimtį, stabilumą užnugaryje, tam reikia ir kovoti su sabotažo grupėmis, reikia kovoti su diversantais, reikia užtikrinti drausmę ir tvarką, ir teisę, kas yra labai svarbu.
Noriu pabrėžti, kad Šaulių sąjunga labai aktyviai ir didelę reikšmę turi Gynybos pajėgų sudėčiai. Todėl, kad ne vien tik koviniai šauliai šiandien, kurie ir pagal įstatymą yra Gynybos pajėgų dalis, bet nuo šių metų ir komendantiniai šauliai bei specializuoti šauliai karo metu tampa Ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi.
Mes augam tūkstančiais.
Šioje skaidrėje norėjau pristatyti pagrindinius pajėgumus pagal mūšio operacines sistemas. Kairėje – divizija, brigados, Sausumos pajėgos. Specialiosios pajėgos dešinėj pusėj ir Oro bei Jūrų pajėgos.
Taigi, per mūšio operacines sistemas – žvalgyba, manevras, parama ugnimi, apsauga, išsilaikymas, visa logistika, vadovavimas ir valdymas. Tai, kaip matote, nuo didelių ginklų, užtikrinančių manevrą, nuo tankų ir šarvuočių iki salvinių ugnies sistemų, ilgo nuotolio ugnies sistemų, kurios padeda užtikrinti jungtinę ugnį, jungiant sausumą, jūrą, orą, kibernetinę erdvę bei informacinę erdvę, bei atsižvelgiant į identifikuotas pamokas iš Ukrainos.
Tikslas – iki 2030 metų išvystyti gebėjimus apsiginti, jeigu reikėtų, ir suduoti smūgį atgal.
Šioje skaidrėje matote, koks šiandien yra mūsų bendradarbiavimas su sąjungininkais.
Pradėsiu nuo Baltijos oro policijos, kur šiandien 8 Ispanijos naikintuvai budi ir saugo mūsų oro erdvę, palydi neidentifikuotus, dažniausiai Rusijos, lėktuvus.
Tarptautinė kovinė grupė Rukloje. Daug šalių (matote pagal vėliavėles), gal visų ir nevardinsiu.
Turime amerikiečius. Didžioji jų dauguma dislokuota Pabradėje. Turim šarvuotą batalioną, artilerijos batalioną ir salvinių HIMARS kuopą.
Taip pat formuojama 45-a brigada šiuo metu yra Vilniuje, bet, kaip žinote iš spaudos, 2027-ųjų pabaigoj planuojama, kad ji pilnoje sudėtyje persikels į Rūdininkus, kur šiuo metu statomas tiek karinis miestelis, tiek įrenginėjamas poligonas su šaudyklomis, kuriose bus galima šaudyti iš visų brigadoje esančių ginklų rūšių.
Na, ir aišku du NATO vienetai. Buvo jie paminėti. Tai NATO integravimo vienetas. Taip pat šiandien turime atstovą, bus pristatymas. Ir Vilniuje turime Energetinio saugumo centrą, kuris rūpinasi projektais, kaip sutaupyti energijos, jeigu reikėtų.
Tai matot pagal skaičius – virš 3 000 sąjungininkų. Tai todėl, jei girdite, kad kažkas ten jums bando įpiršti minti, kad neaišku, kaip mes čia ginsimės.
Tai ginsimės visi kartu. Ginsimės kolektyviai. Ir mūsų sąjungininkai yra jau čia. Nereikės laukti, kada ateis. Jie jau yra čia. Ir skaičiai yra įspūdingi.
Tai su mūsų mobilizacija, su mūsų parengtu rezervu, su mūsų ryžtu kovoti, manau, mes esam pakankamai toks aštrus ežiukas galimam potencialiam priešininkui.
Na, ir pabaigai keletas pastangų krypčių, kurias akcentuojame šiandien. Tai aukšta parengtis ir iniciatyva per karinių pajegumų vystymą ir karinė rengimą, didelį dėmesį skiriant visų rūšių ginklų integravimui į jungtines operacijas, kartu su sąjungininkais treniruojantis pagal regioninius planus. Yra parengti regioniniai planai. Mes priklausome Centrui – visos trys Baltijos šalys ir Lenkija. Todėl visas mūsų karinis rengimas, kurį mes vykdome, yra orientuotas į grynai karinių planų „atidirbinėjimą“, arba mokymąsi.
Anksčiau būdavo įvairiausių momentų, bet šiandien visas pastangas dėl ribotų resursų, ir kad laiko nedidelis kiekis skiriam tam, kad visa mūsų veikla būtų orientuota tik į tai, kaip mes ginsim Lietuvą arba regioną.
Toliau palaipsniui pereinam prie visuotinio šaukimo sudarant sąlygas visiems jaunuoliams atlikti pareigą Tėvynei., ir tokiu būdu didinant rezervo kiekį. Turbūt girdėjote, jog nuo šių metų atsiranda alternatyvios arba papildomos tarnybos, tarnavimo sąlygos arba trukmės. Šalia devynių mėnesių tarnybos atsiranda ir šešių ir trijų mėnesių tarnyba priklausomai nuo specializacijos, pareigų, vykdomos veiklos.
Dar prieš man perimant kariuomenės vado pareigas buvo nuspręsta, sudaryti sąlygas tarnauti KASP-e jaunimu nebūtinai savanoriais, bet pavyzdžiui studentams, kuriems nepertraukiama devynių mėnesių tarnyba sudarytų didelę žalą ar jų studijoms, ar asmeniniam gyvenimui. Šie metai yra šiek tiek pilotiniai, pabandymui. 350 karių bus pašaukti į KASP ir paskirstyti regioniniu principu – po 50 daugmaž po visą Lietuvą ir galės atlikti pareigą Tėvynei būtent tokiu būdu –tris metus, savaitgaliais semtis žinių ir vėliau tapti rezervistais.
Ir, aišku, visuotinė gynyba. Visi šitie moduliai, apie kuriuos šnekėjau, veda link visuotinės gynybos. Paminėjau suformuotą Karo komendantūrų valdybą, šaulius. Taip pat visuomenės įsitraukimas per civilines institucijas, savivalda, verslas, gynybos pramonė. Visi, visi, visi sudaro branduolį, kaip aš minėjau, tą ežiuką, kurį kiekvienas priešas, prieš norėdamas, arba planuodamas, arba ketindamas mus pulti, turėtų dar kartą pagalvoti.
Na, ir aišku, tam, kad visa tai gerai veiktų, būtina lavinti piliečių kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai dekonstruojant melagienas. Ir čia svarbus vaidmuo yra visų institucijų bei valstybiškai nusiteikusių piliečių reikalas.
Tėvynė yra viena. Todėl siekiant ją apginti mes visi turime pareigą – politikai, diplomatai, kariai, pareigūnai, valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, verslai.
Rusija nepuola stiprių. Ji puola silpnus ir nepasiruošusius.
Mūsų kartai yra iškilęs didelis išbandymas – apginti tai, ką turime, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų gyventi taikoje ir saugiai.
Ir ar mes pasirengę aukotis?
Tai kas, jei ne mes?
Ačiū už dėmesį.
A.R. Ačiū, gerbiamas vade. Tikrai, patikėkite, ginsime, kiek galėsime ir čia esantys. Ir kariuomenė nebus viena. Tą tikrai pažadu kaip dukterėčia generalinio štabo pulkininko Leono Rupšio, kuris žuvo Lamos koncentracijos stovykloje. Tikrai pažadu, kad ginsim, ar ne?
O dabar, mielasis, ar tu galėjai pagalvoti prieš 35-is metus pagalvoti, pasvajoti, kad šioje salėje, kur buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė kalbės Vokietijos brigados vadas?
A.G. AŠ manau, kad prieš 35-is metus, mums sukosi keletas vilčių. Ne tik, gink Dieve, kaip išgyventi, bet ir kaip išsaugoti tą trapią, trapią nepriklausomybę.
Bet žiūrėdamas šiandien į visus čia susirinkusius, į bendražygius, nežiūrint kad tąkart man buvo septyniolika, dabartiniam kariuomenės vadui buvo dvidešimt metų, mes buvom tikrai jaunuoliai. Bet aš labai norėčiau, žiūrint čia jums visiems, visiems į akis, vyresniems, nei aš, nei kariuomenės vadas, padėkoti už tą ugnį, kurią jūs, vyresnės kartos žmonės, suprasdami visą atsakomybę, kas vyksta, mums įžiebėt taip, kad mes 35-is metus tarnaujame ir tebetarnaujame ir tarnausime, kiek galėsime, kiek leis sveikatos, Lietuvos kariuomenėje, valstybės gynyboje.
Ta ugnis – Laisvės liepsna – iš tikrųjų išgrynino mus visus. Vienus sudegino, kitus pravalė, o mus – užgrūdino.
Tai iš tikrųjų nuoširdi padėka . Bet ką mes dar supratom? Prieš 35-is metus ir kiekvieną dieną užsitvirtinom?
Tiktai pridėdamas, prie to, ką kariuomenės vadas dabar pasakė, kad mes stiprūs tol, kol mes esame stiprūs su kitais, su mūsų kaimynais, visos trys Baltijos šalys, Lenkija, visos 32 NATO šalys. Ir kai pasakė Angonita, ar galėjom pagalvoti prie 35-is metus, kad turėsime čia tūkstančius NATO karių, kurie, jeigu ką…
Nežinau kaip visiems propagandistams, kaip kitaip reikėtų pavadinti tuos, kurie sako, kad nekvietėm ar panašiai.
Jie atėjo mūsų ginti. Mes jų prašėm ateiti ir būti čia kartu su mumis. Ir tai mums yra didžiulė, didžiulė garbė, kad jie atvyko iš kitos, galbūt daug saugesnės šalies į nesaugesnę kartu su savo kariais, treniruojasi kiekvieną dieną su mumis saugoti, apginti.
Ir auksiniai žodžiai kariuomenės vado, kartais, atrodo, girdžiu ir iš kitur: „Strike back!“ – „Jeigu reikės, smūgiuok ir atgal!“. Ne tik gynyba, bet ir smūgiuoti atgal. Nepabijoti tokių sprendimų priimti.
