Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas apibendrino rusijos vasaros puolimo kampanijos rezultatus. Jie būtent pareiškė, kad ji „baigėsi praktiškai niekuo“, o rusai perdeda savo pergales, bandydami „pateikti norimą kaip realybę“.
O Karo studijų instituto analitikai praneša, kad rusija ruošiasi naujam puolimui Donecko srityje jau šį rudenį. Būtent tam tikslui ji perkelia savo kariuomenės dalis iš kitų krypčių.
Apie tai, kaip vertinti rusijos federacijos vasaros puolimo kampanijos pasiekimus ir ko toliau tikėtis fronte, rugsėjo 3 d. UNIAN korespondentas Nikita Šenderovskij paklausė Evgeno Dykyj, rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado.
– Ukrainos generalinis štabas vakar (antradienį) paskelbė, kad rusijos vasaros puolimas baigėsi praktiškai niekuo. Ar išties tikrai taip, atsižvelgiant, kokia situacija yra visoje fronto linijoje?
– Nėra prasmės tai analizuoti pagal atskirus fronto sektorius. Ten nėra nieko įdomaus. Bendras tos kampanijos vertinimas priklauso nuo to, kaip į ją žiūrėsite – iš karinės ar politinės perspektyvos. Ir rezultatas bus labai skirtingas.
Kariniu požiūriu tą rusijos kampaniją vadinti nesėkme vis dar gana subtilu. Kariniu požiūriu, už tokią kampaniją generolus reikėtų arba sušaudyti, arba bent jau pasiųsti kaip eilinius kareivius į mėsos atakas.
Per daugelį kovų mėnesių buvo užkariautos mažytės, strateginės svarbos neturinčios teritorijos. Nebuvo išspręsta nė viena strateginė karinė užduotis. O nuostolių skaičius viršija bet kokią priimtiną vertę bet kurios pasaulio kariuomenės požiūriu, išskyrus rusijos ir Šiaurės Korėjos. Faktiškai, jos beveik nieko nelaimėjo milžiniško kraujo kaina.
rusijos kariuomenė iš šios kampanijos ne tik negavo jokios naudos. Priešingai, ji labai stipriai degradavo. Juk nors rusai vis dar turi galimybę papildyti savo nuostolius grynai kiekybiškai, kokybė kinta kaskart papildant. Neįmanoma kompensuoti karininkų, seržantų, karinių specialistų ir technikų praradimo verbuojant kažkokius alkoholikus, kurie už pinigus pasirašo kontraktus „specialiajai karinei operacijai“.
rusai patyrė negrįžtamų specialistų nuostolių, taip pat ir neatkuriamų karinės technikos nuostolių. Nes technikos nuostolių tempas šioje kampanijoje yra daug mažesnis nei gamybos tempas. Tai yra, šios kampanijos pabaigoje rusijos kariuomenės kovos geba tapo žymiai mažesnė, nei buvo pradžioje. O rezultatas – mažiau nei 1% šalies teritorijos ir nė vienos užimtos strateginės gyvenvietės.
– Taigi, kokios karinės užduotys buvo iškeltos rusijos kariuomenei prieš prasidedant pastarosios vasaros kampanijai?
– Pagrindiniai šios kampanijos tikslai, grynai kariniu požiūriu, buvo perimti likusio Donbaso kontrolę. Visų pirma, Slovjansko-Kramatorsko-Družkivkos-Kostiantynivkos aglomeracijas. Šis tikslas visiškai nebuvo įvykdytas.
Net tarpinis tikslas, Pokrovskas, taip ir nebuvo užimtas. Taip, jis paverstas miestu vaiduokliu, dabar jame nebegalima gyventi. Bet jis vis dar mūsų rankose.
Charkivo kryptyje strateginis taikinys buvo Kupjanskas, geležinkelio stotis. Jis neužimtas.
Sumų kryptyje bandymas pasiekti Sumus baigėsi niekuo. Užimta mažytė pasienio teritorija, kuri plotu daugiausia kompensuoja tokią pat teritoriją, kurią mes vis dar kontroliuojame Kursko srityje. Tai viskas. Kariniu požiūriu kampanija yra ne tik nesėkmė, o katastrofiška nesėkmė.
– Užsiminėte apie šios puolimo kampanijos politinius rezultatus. Ar rusai čia ką nors laimėjo?
– Čia mums šiek tiek blogiau. Pats faktas, kad rusijos federacija visą šį laiką puolė. Nesvarbu, kokie pasiekimai, nesvarbu, kokia kaina. Tačiau tai leido rusijos propagandai visą laiką palaikyti naratyvą, kad jie vis dar puola. Ir teoriškai palaipsniui gali užgrobti visą Ukrainą.
Šio naratyvo nepatvirtina jokie praktiniai pasiekimai. Nes, jei skaičiuotumėte kalkuliatoriumi, tokiu tempu užimti visą Ukrainą jiems prireiktų 200 metų. O tam karių pririektų daugiau nei rusijoje yra gyventojų.
Tačiau šis naratyvas veikia, nes žmonės mąsto vaizdeliais. O vaizdelis yra toks: rusija jau daugelį mėnesių puola. Ir būtent šį naratyvą, kad rusijos federacija puola ir galiausiai viską užkariaus, aktyviai naudojo trampistai, norėdami pateisinti savo taikos pasiūlymus.
Visas Trumpo Peace deal (taikos sandoris) yra užmaskuotas susitarimas dėl Ukrainos kapituliacijos. Ir jis remiasi šiuo naratyvu. Kad Ukraina neišvengiamai pralaimės šį karą, rusijos federacija nuolat puola. Ir tik Trumpas gali išgelbėti likusią Ukrainos dalį. Ir jie kartu su rusais pateikia vaizdelį, kad atsisakymas užkariauti likusią Ukrainos teritoriją yra didžiulė putino nuolaida. Kad jis, tiek jau to, Trumpo prašymu, yra pasirengęs neužkariauti likusių teritorijų.
Tačiau realiame gyvenime rusai užkariavo tai, ką galėjo užkariauti. Ir nėra jokios priežasties manyti, kad jie užkariaus ką nors daugiau. Pakariaus dar pusę metų – užkariaus dar tokią pat teritoriją su tokiais pat beprotiškais nuostoliais. Tačiau jie tvirtina, kad visą laiką puola. Todėl politiniame puolime rusijos puolimo kampanija padėjo putinui skleisti šį naratyvą.
– Grįžtant prie situacijos fronte. Karo studijų instituto analitikai praneša, kad rusija rengia naują puolimą Donecko srityje, perkeldama ten papildomas pajėgas iš kitų krypčių. Ar turėtume iš to tikėtis ko nors naujo?
– Prisiminkime, kiek kartų jau kažką panašaus girdėjome. Apie tas didelio masto rusijos federacijos puolimo kampanijas reguliariai girdime iš Vakarų ekspertų ir žurnalistų, esančių labai toli nuo fronto. Jei rusija būtų pajėgi surengti didelę kampaniją, ji ją jau seniai būtų įvykdžiusi.
Svarbu tai, kad nuo pat karo pradžios nebuvo nė vieno atvejo, kad rusija techniškai turėdama galimybę ką nors padaryti, to būtų nedariusi dėl politinių priežasčių. Jie daro maksimaliai viską, ką sugeba, viską, ką šiuo metu išgali. Ir tai, ką matome, jei iškeltume už skliaustų branduolinį arsenalą, yra viskas, ką jie išgali.
– Vakar (antradienį) Generalinis štabas pranešė apie Ukrainos taktines sėkmes Donecko srityje. Pirmiausia buvo išlaisvinta Novoekonomichne, vėliau Udačne. Su kuo tai susiję ir ar turėtume tikėtis kažko daugiau iš Ukrainos gynybos pajėgų?
– Čia dar nėra nieko globalaus. Lygiai taip pat, kaip ir rusijos kampanija neatnešė jokių strateginių pranašumų. Tai grynai taktiniai užkariavimai. Mūsų kontrveiksmai taip pat yra taktinio lygmens. Mes tiesiog geriname savo pozicijas ten, kur įmanoma. Ir tai, atrodo, įmanoma dėl to, apie ką kalbėjome – rusijos kariuomenės degradavimo dėl nuostolių. Kai kuriose vietovėse jų nuostoliai yra tokie kritiniai, kad mūsų gynėjai gauna galimybę pereiti į kontrapuolimą.
Deja, kol kas neturime išteklių ir rezervų strateginiam kontrapuolimui. Tačiau žodis „kol kas“ nėra formalumas. Taupome jėgas galimybei tai įgyvendinti po kurio laiko. Tiesiog viskam savas laikas.
– Artimiausiomis dienomis Baltarusijoje vyks bendros pratybos su rusijos federacija „Zapad-2025“. Ar per tas pratybas pasienyje turėtume tikėtis kokių nors provokacijų bei, ar Ukraina turėtų šiaurėje dislokuoti papildomas pajėgas?
– Tikrai ne. „Zapad-2025“ pratybos neskirtos mums. Tai rusai bando šantažuoti Europą. Jie sako, kad jei ir toliau padėsite Ukrainai, tai kažkada mes pradėsime prieš jus kariauti.
Lukašenka taip ir nedavė sutikimo, kad jo šalis įsitrauktų į karą prieš Ukrainą. Jis delsia nuo 2022 m. pavasario. Be aktyvaus Baltarusijos kariuomenės dalyvavimo patys rusai ten nieko daug neįstengs padaryti.
Antra, yra ir grynai gamtinių dalykų. rusų ir Baltarusijos generolai supranta, kad prasiveržti per Polesės pelkes – beviltiška mintis. Ten toli nenueisi, tuoj pat įstrigsi.
Todėl pratybos „Zapad-2025“, kaip ir visos ankstesnės tos serijos pratybos, yra skirtos visiškai kitam. Jos yra nutaikytos į Suvalkų koridorių, Baltijos šalis, galimą Baltarusijos ir Karaliaučiaus srities sujungimą. Taigi, taip yra šantažuojamos Baltijos šalys bei Lenkija, tai yra NATO pasirengimo taikyti 5 straipsnį testavimas, jei jie ten įsiveržtų.
– Pabaigai – vakar (antradienį) putinas Kinijoje paskelbė apie rusijos smūgius Ukrainos energetikos sektoriui. Tai vos ne pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai jie apie tai viešai paskelbė. Su kuo tai susiję?
Tai gerai žinoma istorija. Iš pradžių jie tvirtino, kad jų nėra Kryme. Vėliau jie įteikinėjo medalius už Krymo užgrobimą. Pradžioje jie tvirtino, kad jų nėra Donbase. O vėliau apdovanojo dalyvius ir legalizavo tenykštę grupuotę.
Jie nuolat kažką daro, o paskui po fakto tuos dalykus pripažįsta. Tas pat ir su energetikos objektais. Jie tai daro jau trejus metus, ir tik dabar putinas tai pripažino. Taigi Ukrainos civiliams niekas nepasikeitė.
Pagal unian.ua parengė LL, redagavo VK.