Gruodžio 2-osios vakarą karo analitikas Evgen Dykyj „Kyiv24“ televizijos kanale kalbėjo, jog Ukrainos užnugaris prisižaidė, kad gresia kapituliuoti, ir dabar fronte blogiausia situacija nuo 2022-ųjų, jog rusija neturi atskiro tikslo kiekviena kryptimi, nes kovoja ne dėl atskirų Ukrainos teritorijos dalių , o dėl to, kad visiškai sunaikintų Ukrainą šiame kare, ką ir įrodo naujausias putino pareiškimas.
– Į savo pokalbį įtraukiame Evgeną Dykyi, kuris kaip karo analitikas mums paaiškins, kokia yra tikroji situacija fronte. Analitika, politika ir karas, realybė prieš lūkesčius.
Sveiki, pone Evgenai.
– Labą vakarą. Šlovė Ukrainai!
– Didvyriams šlovė. Pridėkite realybės mūsų transliacijai. Kokia tikroji situacija fronte? Kaip tai vertinate? Mes gi čia dabar kalbame apie derybas, apie Vitkofą Maskvoje, apie ką jie ten kalba. Ir, kas dedasi tikrajame fronte.
Taigi „Ukrainska Pravda“ paskelbė straipsnį, kuriame rašoma, kad šiais metais rusai intensyviai puola Donecko srityje, ir tai sąlygojo, kad karo veiksmai išsiplėtė į kaimyninius regionus, būtent Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritis. Taip pat kalbama apie Charkivo sritį. Na ir Sumų srityje taip pat…
Kaip išsiplėtė mūsų frontas? Kaip vertinate karinę padėtį dabar?
– Frontas kaip tik neišsiplėtė. Problema ta, kad anksčiau šiame fronte buvo vietų, kur, na, ne visiškai, sakykim, buvo ramu, bet kuriose šalys ilgą laiką išliko savo pozicijose. Šiek tiek, sakykim, orkai „pamasažuodavo“ mūsų pozicijas, mes kiekvieną kartą juos atmušdavom ir likdavo, taip sakant, daugmaž ta pati situacija. O keliuose sektoriuose orkai visą laiką bandė rimtai prasiveržti pro frontą.
Na, o dabar perėjome į fazę, kai jie bando pralaužti mūsų frontą. Na, praktiškai beveik visur. Manyčiau, jog nėra prasmės dabar priminti Kupjanską. Visi žino, kad mieste jau kelias savaites vyksta mūšiai. Ta pati istorija ir dėl Pokrovsko, kur mes šiaip taip sulaikėme priešo puolimą, kai jie mus išspaudė iš priemiesčių, o kažkur palei geležinkelį juos daugmaž pristabdėme.
Tiesą sakant ne veltui pavartojau žodį „pristabdėme“. Tai nepanašu į sustabdymą.
Labai bloga situacija, sakykim, jau ne prie Myrnohrado, o jau Myrnohrade. Tiesą sakant, dabar nesu pasirengęs patvirtinti Myrnohrado netekties. Na, šiandien aš dar neturėjau galimybės atnaujinti informacijos iš ten. Vakar, jis dar nebuvo prarastas, tačiau vyko labai sunkūs mūšiai. O mūšiai išties vyksta mieste.
Na, jie labai stipriai pastūmė, sakykim, mūsų pozicijas Zaporižioje. Faktiškai dabar Zaporižioje priešo puolimas vyksta daug greičiau nei bet kur kitur Donbase ar Charkivo srityje. O koks tikslas Zaporižioje? Na, tas pats, kaip ir visur.
Priešas atskiro taikinio kiekviena kryptimi neturi. Na, neapgaudinėkime savęs. rusija nekovoja dėl atskirų mūsų teritorijos gabalų. rusija kovoja dėl to, kad visiškai sunaikintų Ukrainą šiuo karu. Tad kai kovoja už visišką pergalę, kur jų tikslas – likviduoti Ukrainos valstybę, ir tas tikslas niekur nedingo, rusai niekad nuo jo neatsitraukė. Taigi, tokiu atveju bet kuris fronto sektorius tau vienodos vertės. Ir tu vertini tik tai, kuriame sektoriuje tau geresnė situacija, kur tau didesnė galimybė nustumti priešą. Na, tai yra, mus.
Beje, man atrodo, kad jei kam nors kilo abejonių, tai naujausias didelio Donaldo draugo vladimiro vladimirovičiaus pareiškimas nepalieka jokių abejonių. Atkreipkite dėmesį, kol ten važinėja visokie tariami derybininkai, bandantys derėtis dėl mūsų kapituliacijos sąlygų, dėl to taip vadinamo „taikos plano“, to paties, kai vladimiras vladimirovičius visiškai aiškiai viską sudėliojo į savo vietas. Jis tiesiog davė įsakymą sukurti buferinę zoną, kitaip sakant, išplėsti okupuotą teritoriją dar trijuose regionuose: Charkivo, Černihivo, Sumų.
Taigi, išties iki 2022-ųjų situacijos pasikartojimo, kai prie jų bus pridėta ir Kyjivo kryptis, na, lieka ne tiek jau daug.
Beje jūs neatsitiktinai užsiminėte, kad įvykiai fronte siejasi su tuo vadinamuoju derybų keliu. Tai visiškai tiesiogiai susiję dalykai. Išties šiandien yra blogiausia situacija fronte nuo 2022-ųjų vasaros. Sakyčiau, kad 2022-ųjų birželį-liepą buvo dar blogiau nei dabar. Tačiau nuo 2022-ųjų rugpjūčio mes niekada nebuvome tokioje blogoje situacijoje.
Tačiau tarptautinė situacija šiandien yra daug blogesnė nei 2022-ųjų vasarą. Tada mes tiesiog laukėme, kol mūsų sąjungininkai išsijudins ir jų materialinė pagalba pasieks mus. O šiandien situacija yra kitokia: mūsų kadaise stipriausias, nors ir problemiškas, visada labai savotiškas, bet vis tik sąjungininkas šiandien faktiškai perėjo į kitą pusę, nes Donaldo Trumpo administracijos veiksmai – išties veiksmai padėti rusijai ir jos naudai.
Dabar faktiškai esame spaudžiami iš abiejų pusių. Mus sinchroniškai spaudžia maksva ir Vašingtonas, išnaudodami būtent tai, kad šiandien fronte turime, na, vėl blogiausią situaciją po maždaug 2022-ųjų birželio-liepos.
Na, situacija yra visiškai kitokia. Situacija yra kitokia tuo, kad tada (gerai, labai supaprastinant, nesigilinant į visas įmanomas detales) tada turėjome daugiau nei pakankamai žmonių, bet nebuvo kuo kovoti. Šiandien situacija yra priešinga. Mes turime kuo kovoti, bet praktiškai neliko kam.
Mes prisižaidėme iki tokios situacijos, kokią dabar yra. Tiesą sakant, dėl Ukrainos užnugario pozicijos. Dėl to, kad Ukrainos užnugaris, pradedant nuo aukščiausios valdžios ir baigiant didžiąja dalimi mūsų piliečių, Ukrainos užnugaris kažkodėl nusprendė, kad mes užbaigsime šį karą tų žmonių, kurie išėjo kovoti 2022-aisiais, pastangomis. Na, tie žmonės baigiasi.
Taigi, žinoma, visiškai logiška, kad kai situacija fronte yra tokia sudėtinga, būtent tuo metu mums ir pateikiamos kapituliacijos sąlygos. Jie mano, kad esant tokiai situacijai fronte mes neturime galimybių net tartis, net derėtis dėl tam tikrų sąlygų, bet turime bėgte pasirašyti tai, na ką… Ko čia stebėtis…
– Pone Evgenai, kaip vertinate rusijos pasirengimą dabar, atsižvelgiant į realią situaciją fronte, pristabdyti savo karinę mašiną? Yra to požymių…
– Nematau jokių ženklų, kad jie eitų ta linkme. Priešingai, jie dabar imasi daugybės priemonių, kurios yra prasmingos tik su viena sąlyga, kad jie rengiasi bent jau visus 2026-uosius metus kariauti taip, kaip dabar, ir greičiau dar didins savo pastangas. Tai yra, jie nori eiti iki galo, o pabaiga – tai, kad mes nusileistume.
Taigi, sakykim, neatmesčiau, kad galbūt su visais 28 punktais jie galėjo sutikti ir laikinai visiškai sustabdyti puolimą. Na, laikinai pristabdyti, nes tie 28 punktai yra specialiai surašyti taip, kad būtų galima labai greitai atnaujinti karą, o mes jau visai nebeturėtume šansų. Taigi, 28 punktai jiems yra naudingi.
Išties tai garantija, kad, trumpam sustojimę, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, jie garantuotai grįžtų, o mes tiesiog neturėtume jokių variantų. Taigi, būtume bet kokioje srityje silpni.
Beje, nesu visiškai tikras, kad jie pasirengę taip tiesiog pasirašyti tuos 28 punktus. Na, o bet kokios ,,minkštesnės‘‘ versijos, esu 100% tikras, jie dabar tikrai nepasirašys.
Taigi jie iš tikrųjų neturi tam…Na, aš juos suprantu, todėl nematau jokios tam paskatos, o kodėl jie dabar turėtų sustoti. Faktas yra tas, kad mūsų brangūs sąjungininkai jiems niekuo negrasina už tai, jei jie nesustotų.
Žinote, dabar aš nekalbu apie tai, jog mes privalome laimėti, bet kai abi šalys kovoja kad laimėtų ir sunaikintų priešą, tam tikru momentu gali atsirasti sunkus kompromisas, kai abi šalys bus vienodai išsekusios ir supras, kad ateityje situacija tik blogės. O kai viena šalis kovoja, kad nugalėtų ir sunaikintų kitą šalį, o kita šalis tiesiog prašo sustoti: „Na, būkite malonūs, pasiimkite viską, ką jau užėmėte, bet ties tuo ir sustokite“.
Taigi, švelniai tariant, tai neskatina kitos pusės sustoti. Tai, priešingai, skatina jus kuo labiau veržtis į priekį, tiek, kiek pavyks, nes vis tiek už tai nebūsite baudžiami. O kai visiškai pavargsite, ar kažkas negerai susiklostys, bet kuriuo metu galėsit grįžti į poziciją: „Na, tebūnie. Čia galbūt galime būti pasirengę sustoti. Na, tik mums [t. y., –jiems, maskoliams] dar šio to, antro, trečio, dešimto reikia“.
Karas Ukrainoje – naujausios žinios
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paaiškino, kada galėtų baigtis karas Ukrainoje. Pasak jo, pagrindinis ginčytinas klausimas dabar yra 20 proc. Donecko srities teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja Ukraina.
„Dabar jie tiesiogine prasme kovoja dėl 30–50 kilometrų, kas sudaro apie 20 proc. likusios Donecko srities teritorijos. Bandėme išsiaiškinti, ir manyčiau, kad pasiekėme tam tikros pažangos, su kuo ukrainiečiai galėtų susitaikyti“, – pažymėjo Rubio.
O kremliaus atstovas spaudai dmitrijus peskovas, atsakydamas į klausimą, ar kare prieš Ukrainą bus Naujųjų Metų paliaubos, pažymėjo, kad rusijos valdžia jų inicijuoti neplanuoja.
„Apie tai dar nebuvo jokių diskusijų; vyksta visiškai kitoks procesas“, – pridūrė peskovas.
Parengė LL, redagavo VK.