Gruodžio 15-osios rytą rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie tai, kad rusiją gausiai apšaudoma, apie šiluminės elektrinės Belgorode sunaikinimą ir dronus maksvoje, apie išpuolį prieš traukinį okupuotame Kryme, kuo Ukraina pradėjo pirmauti prieš rusijos federaciją, apie dabartinę situaciją Kupjanske, puikią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją ir tikrą antausį putinui, kokia yra rusų rezervų padėtis, taip pat apie esminius Ukrainai punktus vadinamosiose taikos derybose, kodėl Ukraina pati negali pasitraukti iš neokupuotos Donbaso dalies, ir apie gėdingus Trumpo kompromisus rusijai.
– Sveiki visi. Pradedame naują savaitę. Pirmadienis, gruodžio 15-oji, gruodžio vidurys. Artėja Naujieji Metai. Pradedame specialią „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikovas. […] Kiekvieną transliaciją pradedame analizuodami karo situaciją. Štai naujausios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinės duomenys. Vakar okupantai patyrė tokius nuostolius: minus 980 personalo, minus 2 tankai, minus10 šarvuotų kovos mašinų, minus 64 artilerijos sistemos. Na, ir dar vienas įdomus dalykas – minus 2 (dvi) oro gynybos sistemos. Taip pat 653 operatyvinio-taktinio lygmens dronai. Tokius duomenis skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Prie mūsų jungiasi pokalbio svečias. Kalbamės su rusijos ir Ukrainos karo veteranu, buvusiu bataliono „Aidar“ kuopos vadu, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktoriumi Evgenu Dykyj.
Pone Evgenai, sveiki eteryje. Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė. Labą rytą.
– Sekmadienio rytas rusijoje buvo toks galingas. Na, praeitas vakaras, vakarykštis vakaras ir šiandiena išrodo gana rezultatyviai. Smogta Luč pastotei rusijos Belgorode. Beje, rusai rašo, kad pataikė raketos. Kažkodėl jie teigia, kad ten atskrido būtent HIMARS. Nežinau, ar tai buvo HIMARS, ar kažkas kita, kas gali skristi toliau, ir nebūtinai yra pagaminta Amerikoje. Nors rusijos portaluose rašoma, kad jei jau smogta, vadinasi raketa, tikrai amerikiečių leista. Toliau – Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykla, Astrachanės dujų perdirbimo gamykla. Užfiksuotas gaisras sieros sandėlio ir granuliuotos sieros gamybos įrenginio teritorijoje. Siera yra būtina gaminant paraką, ir jis jiems tikriausiai nereikalingas. maksvos meras Sobianinas pareiškė, kad rusijos oro gynyba numušė 15 dronų, artėjusių prie rusijos sostinės, ir kad oro uostų veiklą buvo sustabdyta. Taigi matau, kad mes jau pradedam veikti tam tikru pramoniniu mastu, kad nušviestume žiemos naktį okupantams. Kaip tai vertinate?
– Kodėl pradedam? Jau veikiam. Mes stiprūs, ir visiškai nesiruošiam sumažinti tempų. Kol kas kalbame apie dronus, raketų komponentui dar per anksti. Nors dabar, jei kur nuskrenda raketa, nebūtinai tai būtų HIMARS ar ATACAMS. Visiškai nebūtina. Tai gali būti tiesiog mūsų bandymai. Bet čia vis tiek kertinis žodis yra „bandymai“.
Kalbant apie dronus, mes tikrai jau išplėtojome didelę, labai jau plečiamą pramonę, ir, pasakykime taip, tai jau tapo kasdieniniu reiškiniu. Tai yra, čia jau veikiama ne tik manant „o, kažkas mūsų ten nuskrido, valio“. Ne, jau dirbama skaičiuojant, kiek šimtų šiandien paleista, kokį procentą orkai sugebėjo numušti, į kokį procentą taikinių buvo pataikyta ir kaip padidinti tą procentą ryt atakuojant. Ir rytdiena ne abstrakčia prasme, o būtent konkrečiai, po 24 valandų. Išties jau vyksta labai galinga, bet jau gerąja prasme rutininė veikla.
Taigi, mes iš tikrųjų išplėtojome tokią, visokeriopai plečiamą kelių tipų tolimojo nuotolio dronų gamybą, ir dabar kuriame praktika, kaip maksimaliai padidinti jų efektyvumą, kaip tas atakas rengti vis geriau paruoštas ir koordinuotas, tai yra, iš anksto apgalvojant, kaip ne tik apeiti jų oro gynybą, bet ir būtent kur ją pakeliui būtų galima visiškai pašalinti, kad po to kaip tik atsivertų atitinkami koridoriai.
Taigi, kalbant apie dronus, galime tiesiai pasakyti, kad esame jiems [rusijos federacijai] lygūs. Tai jau yra žaidimas visiškai vienodomis sąlygomis. O kai mes kažkur žaidžiame lygiomis teisėmis, tarkime, gamyboje, tada jau dalyvauja tokie veiksniai kaip intelektas. Ir čia mes visada buvome pora žingsnių pirmaujantys. Todėl yra visiškai rimtų priežasčių manyti, jog dronų komponento atžvilgiu, kadangi jau pasivijome ir prilygome, šią žiemą turėtume rusiją aplenkti. Greičiausia rusams ši žiema bus šaltesnė ir tamsesnė nei mums. Taigi.
Na, tai nereiškia, kad mums bus lengva. Taigi, deja, mes jau retkarčiais prilėtiname jų tolimojo nuotolio dronų gamybą, tačiau dar nesugebėjome jos sunaikinti, ir tai iš tikrųjų yra labai sunki užduotis, nes dronų gamyba yra gana išsklaidyta, pakankamai diversifikuota. Ir svarbiausia, kad rusijoje iš tikrųjų vyksta tik galutinis surinkimas. Ir iš esmės mes negalime daryti įtakos komponentų gamybai, nes tai vyksta Kinijoje. Taigi. Ir gaudyti galutinį surinkimą – na jau, gan sunkoka užduotis.
Todėl turime suprasti, kad jie taip vykdys galingą dronų kompaniją prieš mus šią žiemą, ir tai tęsis. Deja, tai niekur nedings. Galbūt mums visiems, taip pat ir sostinėje, teks gyventi taip, kaip dabar gyvena odesiečiai. Tai yra, kai kurį laiką gali būti, sakykim, ne trumpalaikiai atjungimai, o galimi išjungimai kelioms dienoms. Taigi.
Betgi dar kartą pabrėžiu, kad šią žiemą sąlygos jau bus vienodos. Štai mes sukuriam lygiai tokias pačias apimtis. Mes kuriame lygiai tokią pačią kombinuotą kompleksinę taikymo praktiką. O tada turėtų prisidėti toks mažas faktorius, kad jų žiema šaltesnė, jų klimatas vis tik kitoks, geografija šiek tiek kitokia. Tai vis dėl to, kad jie norėjo žaisti tą žaidimą kartu. Na, pažiūrėsim, kaip reaguos rusijos visuomenė, kai jai teks šildytis išskirtinai vien tik meile savo vadui.
– Taip, tai įdomi istorija. Beje, kitas dalykas, kur, kaip suprantu, randame tuos pačius sprendimus arba panašius sprendimus kaip ir rusų. Pamename, kad, berods, vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje buvo užfiksuotas atvejis, kai valdomas rusų „šachedas“ ar „geranj“ (na, jis nebuvo paprastai paleistas, kaip kamikadzė), būtent operatoriaus valdomas įvykdė išpuolį kaip tik prieš Ukrainos traukinį. Dabar, vakar atitinkamai užfiksuotos specialiųjų operacijų pajėgos Jantarnės kaime, laikinai okupuotame Kryme. Ten važiavo traukinys su cisternomis. Taigi, tiesiog jam bevažiuojant, jis buvo ne tik atakuotas ir padegtas, bet ir nufilmuotas iš kelių dronų, nes matyti, kaip vienas dronas (na, yra vaizdo įrašas) artėja prie cisternos ir dingsta vaizdas. Taigi, aišku, kad po sprogimo kamera nebeveikė. Bet tada filmuojama iš kito drono, kuris vejasi tą degantį traukinį ir rėžiasi į kitą cisterną. Ji taip pat gerai dega. Na, žinoma, toks pateikiamas vaizdo įrašas. Bet tai reiškia, kad tiek dronų veikimo nuotolio, tiek valdomumo požiūriu, bent jau laikinai okupuoto Krymo teritorijoje, sistema jau suderinta ir veikia.
– Na, aš čia netgi šiek tiek pridėsiu. Čia mes esame net šiek tiek toliau pažengę, nei rusija. Faktas yra tas, kad jiems valdoma „geranj“ – tai vis tik egzotika. Vis dėlto didžioji dauguma „šachedų“ skraido tiksliai, na, pagal nurodytus taškus, pagal užduotas koordinates. Ir jie tik išbando variantus, kad vis tik į taikinį galėtų nukreipti operatorius. O mūsų gausiausiai naudojami tolimojo nuotolio dronai, tai yra FP-1 iš „Fire Point“. O vidutiniojo nuotolio, tai yra, tie, kurie skrenda kone 200 km, bet turi didesnę kovinę galvutę, tai yra tos pačios kompanijos FP-2. Taigi, jų visų pagrindines konfigūracijas jau valdo operatoriai. Taigi, mums tai nėra egzotika, mums, priešingai, tai yra norma.
Beje, dėl to ir laimime tokius didelius „prizus“ naikindami rusijos oro gynybą, dėl kurios, beje, jie tarp kitko negali pasigirti jokia simetrija. Taigi, dėl per didelio mūsų oro gynybos apkrovimo, na, žinoma, jie pasiekia kai kuriuos taikinius ir, deja, juos pasieks toliau, bet tai tik dėl per didelio apkrovimo. Betgi tuo pačiu metu jie negali pasigirti, kad reguliariai naikina mūsų oro gynybą.
Jie vykdo atskiras operacijas, kai per savo agentus čia, mūsų šalyje, jie suranda oro gynybos pozicijas, kurios ilgai nekeistos, ir būtent ten atskrenda balistika, ten atskrenda „Iskander“. Taip, kad tiesiog dronai staiga persijungtų per gausų antskrydį ir vietoj nurodytų taikinių pradėtų naikinti oro gynybą, kuri juos aptiko ir bandė perimti, na, orkams tai vis dar nepasiekiamas lygis. O mūsų šalyje tai tiesiog kasdienė praktika.
Mūsų būtent visi FP-1, FP-2 dronai praktiškai yra operatoriaus valdomi. Ir todėl, kai ilgame kelyje į kokią sąlyginę Astrachanę prie jų pradeda „knistis“ kažkoks vietinis „Pancir“, tai dalis tų dronų tiesiog išsuka iš maršruto ir aplanko tą „Pancir“. Štai kodėl kiekvieną dieną turime tokią rimtą rusijos oro gynybos statistiką. Čia mes tikrai…
Na, pasakykime taip, kiekviena pusė dabar yra įvaldę ir pamėgę skraidinti: rusai dabar bando tuos tolimojo nuotolio dronus sujungti į „Mesh“ tinklą, tai yra, sujungti juos vienas su kitu, kai skraidina. O mūsiškiai mėgsta būtent tai, kad kiekvieną mūsų droną valdo operatorius.
– O, taip. Na, tiesą sakant, dėl „Mesh“ tinklų, ir to ką reikėtų numušinėti, prisimenu Serhijaus Bezkrestnov (jis taip pat žinomas kaip blogeris „Fleš“) rašąs. Kur jis aiškiai pasakoja, kad užfiksuotas kažkur netoli sienos besisukiojantis kažkoks sąlyginis „šachedas“ ar „geranj“. Taigi, jį ne mūsų elektroninės kovos priemonės „užkabino“, o vadinasi, tas dronas veikia kaip siųstuvas tiems, kurie skrenda toliau. Ir tokius dronus reikia numušti pirmiausia, nes tai, na, bent jau apsunkina darbą.
– Taip, tai retransliatorius. Tai yra būtent dronų kartotuvas. Žinoma, juos būtina išgaudyti.
– Gerai. Dabar aptarkime, kas vyksta atsakomybės rajonuose. Kupjanskas. Jei prieš mėnesį kalbėjome, kad ten viskas labai blogai ir viskas labai grėsminga, na, gal ir ne tokiais žodžiais, bet panašiais, situacija buvo tikrai beveik kritinė, tai kas nutiko pastarosiomis dienomis? Taigi, pranešta, kad vamzdis, kuriuo rusai šliaužė ir prasmuko į Kupjanską, visiškai sunaikintas. Dabar dalį Kupjansko vėl kontroliuoja Ukraina. Ir, pavyzdžiui, Karo studijų institutas rašo, kad Ukrainos gynybos pajėgų pažanga Kupjanske ir jo apylinkėse rodo, kad Ukrainos kariai sugeba sėkmingai vykdyti kontrpuolimus ir taktiškai reikšmingai laimėti.
Va tokia situacija Kupjanske. rusai jau du kartus jį užiminėjo, tada putinas apsigėdino, pasakydamas, kad jei Ukraina bus nenuolaidi, tada tokios istorijos pasikartos, kaip Kupjansko atveju. Na, gerai, ir pasikartojo. Jis bus…
– Na, manau, kad tikrai galima sakyti, kad jo žodžiai tiesiai Dievui į ausį. Aš kaip tik už tai, kad išliktume nenuolaidūs ir kad kaip įmanoma kuo daugiau pakartotume tokių istorijų, kaip dabar Kupjanske. Nes istorija šiuo metu išties yra labai gera. O taip, miesto tai nebėr […]
Na, o tas pats „Kupjansko katilas“, kuriuo vladimiras vladimirovičius mus taip ilgai gąsdino, na, užsivėrė, tik tai nutiko visiškai priešingai. Na, rusai, galima sakyti, teisėtai didžiuojasi, kad jiems pavyko forsuoti Oskolo upę. O dabar jie turi superužduotį forsuoti Oskolą atgalios. Na kaip dabar brasta pereiti šaltą žiemos upę atgal, nes vienintelė alternatyva – pasiduoti mums. Taigi. Na, beje, jiems visiškai protinga alternatyva. Na, tikėkimės, kad jie pakankamai greitai tam sunoks. Na, faktas yra tas, kad Kupianską sugebėjome visiškai atkirsti nuo rusijos kontingento, kuris yra kitoje Oskolo pusėje. Taigi miestas rusams virto būtent tokiais spąstais.
Tiesiog geniali operacija, išties geniali. Ir didelė pagarba mūsų gynėjams ir gynėjoms, nes ta operacija bet kokiu atveju yra sunki kiekvienam kariui. Tai yra sunkūs puolimo mūšiai, bet tai nėra puolimo mūšiai kaktomuša, o labai kruopščiai vadovybės sumąstyta operacija.
Tiesą sakant, mes to nematėme ilgą laiką iš abiejų pusių, nes tokiomis sąlygomis, sakykim, dabar vykstančio dronų karo stadijoje, tai yra tada, kai yra didžiulės naikinimo zonos (kill zone), kurių neįmanoma pereiti nepastebėtam. Tapo labai sunku tai padaryti, planuoti ir atlikti tokias operacijas. Ir kurį laiką atrodė, kad tai net neįmanoma.
Ir paaiškėjo, kad taip nėra. Paaiškėjo, kad nieko nėra neįmanomo. Ir būtent mūsų pusė parodė, kad galimybių ribos buvo neteisingai įvertintos.
Išties dėl Kupjansko tikrai galiu patvirtinti pačius, sakykim, optimistiškiausius dalykus. Tiesą sakant, jau seniai, kai kalbėdami nuo dronų, nuo giluminių smūgių, nuo dronų karo pereidinėjame prie fronto, jau seniai neteko pasakyti tokių malonių, optimistinių dalykų, kaip dabar apie Kupjanską.
Tiesą sakant, sakyčiau, kad tai daugiau nei sėkminga operacija viename mieste. Tai rodo, ką dar gali mūsų kariuomenė net ir dabartinėje labai sudėtingoje situacijoje.
– Gerai. Na, nepamenu, berods sekmadienį ryte buvo Konstantino Mašoveco apžvalga. Taigi, jis sako, kad dabar rusams jau baiginėjasi resursai, kad vienu metu galėtų vykdyti aktyvias puolimo operacijas su bent šiokia tokia sėkmės viltimi dviem ar trimis skirtingomis kryptimis. Jau prasidėjo įvairių dalių permetimai. Buvo paaštrėjimas Huliajpolės kryptyje. Žinoma, rusai labai aktyvūs Pokrovske ir Miynohrade. Na, dar buvo Kupjansko operacija. Dar kažko jie šurmuliavo Vovčansko rajone. Dabar, anot Mašoveco, esamų pajėgų, išteklių ir rezervų viskam neužtenka ir atitinkamai jie vėl kažkur koncentruosis. Jis prognozuoja, kad greičiausiai tai vėl bus Donecko sritis. Dėl trūkumo papildomos…
–Greičiausia Donecko srityje. Ir, deja, aš ne tik žinau, kokia būtų data, na, kokiai dienai Konstantinas išanalizavo duomenis. Faktas yra tas, kad jau gana akivaizdu, iš kurios pusės dabar pavojus Donecko sričiai. Deja, kiek iš Kupjansko geros naujienos, tiek neraminančios ir nemalonios iš Siversko. Taigi, matyt, Siverskas dabar tampa dar vienu jų puolimo tašku. Labai norėčiau, kad tai būtų, na, pavyzdžiui, vietoj Huliajpolės, bet kol kas, tiesą sakant, to pasakyti negaliu.
Jie toje kryptyje, kol kas jie ten pristabdyti didžiulėmis mūsų gynėjų pastangomis. Bet kol kas negaliu pasakyti, kad jie jau su tuo susitaikė ir kad iš čia vyksta permetimas į Donbasą, kad jie nusprendė kovoti tik dėl Donbaso. Ne, spaudimas vis dar vyksta, bet jis jau sulėtėjo. Būtent dėl mūsų atsakomųjų veiksmų. Tai yra, jie sustabdomi Huliajpolės kryptyje, tačiau jie stabdomi labai sunkiuose mūšiuose, ir spaudimas tęsiasi.
Tuo tarpu Donecko srityje Siverskas labai susilpnėjo ir norėčiau pasakyti, jog berods dabar jie bando ten tiesiog permesti… Norėčiau pasakyti „šviežias pajėgas“, na bet Mašovecas išaiškino, jog šviežių pajėgų jie tikrai neturi, betgi turi pajėgas, kurios nėra šviežios ir iš tikrųjų labai degradavusios mūšiuose, bet vis tiek gana daug yra sutelkta Donecko srityje. Ir kai kurios iš tų senstelėjusių pajėgų, atrodo, permetamos į Siverską.
– Na, turėtume pakalbėti ir apie istoriją, žinot, iš srities „ar Ukraina iš kur nors atsitrauks dėl rusijos užgaidų“? Aš kaip tik stačiai prieš dieną besiruošdamas eteriui skaičiau analizę, ne tiek karinio-politinio, kiek grynai karinio-logistinio ir organizacinio pobūdžio. Ten primenama, kad Avdijivkos kokso ir cheminių medžiagų gamyklos teritorijos plotas nebuvo didelis, bet leido mums išsilaikyti daugelį mėnesių.
Jei panašiai įsivaizduotume tą patį Kramatorską, taip, prie kurio nenorėtume kad būtų priartėta per daug arti, bet numatant ten kažką panašaus į mūšius, tai vien Novokramatorsko gamykla yra didesnė nei Avdijivkos kokso ir cheminių medžiagų gamykla, o dar yra dešimt kitų panašių įmonių. O jei visa tai staiga būtų perduota rusams, na, taip, tai puiki bazė įsitvirtinti, su požeminėmis komunikacijomis ir tinkamais betoniniais barjerais, o iš ten būtų galima planuoti atakas. O ukrainiečiams tektų apsistoti kažkur laukuose. Man atrodo, kad net ir šį grynai karinį aspektą reikėtų aptarti.
– Na, žinoma. Nors iš tikrųjų sakyčiau, kad nėra prasmės to siekti. Čia yra visiškai kitokie, esminiai dalykai. Tai yra, gerai, sakykim taip, net jei kažkaip skausmingai, su skausmu širdyje, kažkaip iki kraujo sukąstais dantimis, gal su ašaromis akyse, galbūt dėl to, kad rusai tai jau „išgraužė dantimis“, už ką jie sumokėjo didžiulėmis aukomis, beveik po žmogų už vieną tiesinį metrą, taigi… Galbūt tektų kurį laiką pripažinti tų teritorijų kontrolę, tačiau iš esmės negali būti situacijos, kad mes patys paliktume dalį savo teritorijos, nes tai ne tik teritorija, bet ir žmonės.
Taigi negalime tiesiog taip imti ir sakyti: „Na, atleiskit, draugai, mes jus čia gynėme, kaip galėjome, bet dabar kažkur ten, kažkokia rusva beždžionė su granata padėjo netikram fiureriui. Jie ten tarpusavyje susitarė. Štai todėl dabar mes jums sakome: arba bėgte susirinkite skudurus ir traukitės, arba paliksime jus orkams, bus jums rusų pasaulis ir visa kita“. Na, negalime to pasakyti nė vienam ukrainiečiui. Kitas reikalas, tie miestai, kurių mes patys negalėsime išlaikyti mūšiuose. Betgi būtent taip.Negalime savo žmonių palikti rusų pasaulio malonei, savanoriškai juos atiduodami rusų pasauliui.
Betgi, žinoma, jūs teisus, yra ir karinis aspektas. Tai yra aglomeracija, dėl kurios dabar vyksta labai sunki kova – ta Donbaso dalis, kuri vis dar kontroliuojama Ukrainos. Tai ne tik miestai.
Beje, gaila šių miestų. Tai nuostabūs miestai. Aš ten buvau visur. Prieš karą tai buvo tiesiog gražūs miestai, kurie dabar išties virto dykvietėmis, tokiais miestais vaiduokliais.
Bet, be kita ko, ten tikrai daug įvairiausių pramoninės paskirties statinių, kai faktiškai šiame kare neturėjome geresnių fortifikacijų nei pramoninės paskirties statiniai. Taigi. Tiesą sakant, kad nenueitume per toli, prisiminkime „Azovstal“. Tie dideli sovietiniai kombinatai – geriausias įtvirtinimas, kada nors beturėtas per šį karą. Sakyčiau, kad geriau net už Surovikino liniją. Na, tiesiog Surovikino linija buvo tik šimtų kilometrų linija. O čia mes kalbame apie gynybos taškus. Bet organizuojant gynybą taškuose, tai išties būtina būtent tuose kombinatuose.
– Taip. Na, dar viena Volodymyro Zelenskio frazė apie tą JAV derybų procesą. Jis sako, kad jie siūlą kompromisą. Ukraina išeina, rusija neįeina. Tačiau kyla klausimas: „Kas valdys šią zoną?” ir atsakymo į jį nėra. Ir tada antroji frazė: „O jei Ukrainos kariuomenė atsitraukia, kodėl rusai neatsitraukia tuo pačiu atstumu?“ Na, jei prezidentas jau tai išreiškia, tikiuosi, kad jis tai išsakys ne tik Ukrainos žiniasklaidai, bet ir derybose su Amerikos partneriais. Pavadinkime juos diplomatiškai.
– Visas tas tauzijimas apie demilitarizuotą zoną, apie tai, kad mes atsitraukiame, bet rusai neįeina, tai yra juokinga. Oi, atleiskit, kai tik mes išeisim, ateis rusai. Ir viskas, žinot, vakuumo nėra. Materija iškart įtraukiama į vakuumą. O ir rusai, beje, tai jau išsakė gana tiesmukai. Jie sakė, kad taip, mes esame pasirengę sutikti, kad rusijos kariuomenė neįžengtų į kokią nors teritoriją, o ten tiesiog įžengtų rusų policija ir rusijos nacionalinė gvardija.
Na, viskas, nei pridėsi, nei atimsi. Taip, rusų kariuomenė ten neįeina, ten įeina tik kadyrovcai ir kiti rusijos gvardijos baudėjų daliniai. Na, tai gražus kompromisas, graži primilitarizuota zona.
Pakaks kalbėti apie kompromisą, kaip jį supranta Trumpas. Nagi, būkim atviri. Jis mano, kad rusijos kompromisas yra tai, kad rusija neokupuoja Kyjivo. Jo požiūriu, tai yra didžiulis kompromisas, kurį daro putinas. Na, tiesa ta, kad mes puikiai suprantame, sakykime taip, tokio kompromiso kainą.
Ir aš vis dar tikiuosi, kad visi tie šokiai su būgnais aplink tą rausvą beždžionę su granata vis tiek baigsis tuo, kuo ir turėtų baigtis, tai yra, visišku šnipštu. O mes kovosime toliau ir laimėsime.
– Labai ačiū, kad esate čia.
Su mumis kalbėjosi rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius Evgen Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.