Jei rusija dabar yra pasiryžusi derėtis, vadinasi, laikas pradėjo veikti prieš ją.
rusijos federacija siekia visų savo įvykdytų užgrobimų legalizavimo, jai uždėtų sankcijų panaikinimo, siekia nusikratyti atstumtosios šalies statuso, nebaudžiamumo už nusikaltimus, o iš Ukrainos – kad ji liktų visiškai neapsaugota nuo tolesnės Rusijos agresijos.
Tai balandžio 22-osios vakarą „Espresso.tv“ eteryje pareiškė buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas, karo ekspertas Evgen Dykyj. Jis pabrėžė, kad faktiškai Rusija „kompromisais“ vadina Ukrainos kapituliaciją.
„Reikia suprasti, kokiomis sąlygomis rusija teikiasi bent kokiems nors kompromisams. Atrodytų, jog kompromisas iš rusų pusės būtų tai, kad mes neišvestume savo kariuomenės iš neokupuotų dalių tų keturių sričių, kurias jie įrašė į savo konstituciją. Tai yra, jie pripažįsta realybę, kuri buvo sukurta ne jų politine valia, o plienine Ukrainos gynėjų valia; okupantai nebepajėgūs vėl užimti Chersoną, prisibrauti iki Zaporižės, netgi iki galo išspausti Donecko srities. Taigi rusai esą pasiruošę pripažinti jau tikrus faktus kaip „didžiulį kompromisą“, o visais kitais atžvilgiais rusija „kompromisu“ vadina faktiškai mūsų kapituliaciją“ – pabrėžė E. Dykyj.
Anot jo, maskva nori, kad Ukraina sutiktų palikti okupantams viską, ką jie užgrobė. Ir net jei nebūtų teisinio pripažinimo, Kyjivas turėtų būti įpareigotas neišvaduoti šių teritorijų jėga. Be to, rusijos federacija reikalauja iš Ukrainos „neutralumo“ ir Krymo okupacijos įteisinimo. Tada tai reikštų, kad nustotų galioti 1975-ųjų Helsinkio susitarimai. Šiuo metu tie susitarimai galioja, tačiau yra viena šalis, kuri juos pažeidė ir tapo nusikaltėle. Jeigu JAV ir kitos civilizuotos šalys Krymą pripažintų rusijos federacijos teritorija, tai rusija nustotų būti nusikaltėle ir niekada neatsakytų už savo veiksmus. Atitinkamai nustotų galioti Helsinkio susitarimai – jokia siena nebebūtų apsaugota.
rusai siekia visiško visų savo veiksmų, visų savo įvykdytų užgrobimų legalizavimo, siekia nusikratyti atstumtosios šalies statuso, nebaudžiamumo už nusikaltimus, o iš Ukrainos nori kad ji liktų visiškai neapsaugota nuo tolesnės rusijos agresijos.
Dabar aptariami kompromisai nereiškia, kad rusai atsisakytų to, ką jie vadina „galutiniu Ukrainos klausimo išsprendimu“. Jeigu rusija dabar pasiryžusi derėtis, tai tik kad padarytų kažkokią pauzę prieš tolimesnį karą. Tai liudija tik viena – laikas pradėjo veikti prieš juos. Ir, kadangi tokios tendencijos išryškėjo, rusai pradėjo kalbėti apie kompromisus. Ir kažkokias paliaubas. Mums sutikimas su tokiais kompromisais, kurie dabar įvardijami – būtų menkai užmaskuota kapituliacija tokiomis sąlygomis, kai nėra jokių objektyvių karinių prielaidų mūsų kapituliacijai“, – pažymėjo buvęs bataliono „Aidar“ būrio vadas.
E. Dykyj reziumavo, kad rusija ne šiaip sau pradėjo kalbėti apie kažkokius kompromisus, o todėl, kad jos kariuomenė iš tikrųjų yra kritiškai sunkioje padėtyje, ir laikas veikia prieš rusų okupantus.
Karas Ukrainoje: ką turėtumėte žinoti
-
- Balandžio 22 d. „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad rusijos diktatorius vladimiras putinas pareiškė JAV prezidento specialiajam atstovui Steve’ui Witkoffui, kad rusija yra pasirengusi įšaldyti fronto liniją ir atsisakyti pretenzijų kontroliuoti keturias Ukrainos sritis.
- Pasak „The Washington Post“ šaltinių, susitikime Londone, kuris turėtų vykti balandžio 23 d., JAV pasiūlys savo „planą“, kuriame numatoma Krymą pripažinti rusijos federacijos teritorija , taip pat įšaldyti fronto liniją. Gi rusija turėtų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.
- Tuo tarpu rusija iki 2025 metų pabaigos ruošiasi į savo kariuomenę mobilizuoti dar apie 300–400 tūkst. karių. Tokius duomenis paskelbė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskij, remdamasis žvalgybos duomenimis. Anot jo, tai rodo, kad rusijos federacija planuoja tęsti karą.