… tarsi savu balsu kalbėtų

Š. m. vasario 9 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko gen. ltn. Jono Vyrtauto Žuko knygos „Be užuolankų. Atsiminimai. 1983-2007.“ (324 psl.) sutiktuvės.

Knygą išleido leidykla „Vox altera“, knygos specialusis redaktorius dr. Andriejus Stoliarovas, kalbos redaktorė Violeta Micevičiūtė, dailininkas Dainius Kairaitis. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis (T. Dambrausko, A. Pliadžio, D. G. Barysaitės, kitų fotografų, taipogi asmeninio V. J. Žuko albumo;79-ios, I viršelio nuotraukos dalis pateikta, o visa, – 216-ajame p.). Knygą vertingai papildo asmenvardžių lietuvių, anglų, ukrainiečių, vokiečių etc kalbomis rodyklė bei glausta atsimenančiojo autobiografija. Labai tiktų, tikėtina, sudarysima bei įspūdinga vietovardžių ir geografinių vietų rodyklė.
Autorių scenoje sveikino dabartinis kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, taiklius klausimus apie knygą autoriui uždavinėjo sutiktuvių tvarkdarys kpt. Karolis Dzikaras. Autorius atsakinėjo ir į gausiai susirinkusiųjų klausimus. Vakarui baigiantis nusidriekė ilga eilė, kad generolas pasirašytų savo pirmojoje knygoje; antrojoje, apmąstomoje ir rašomoje, bus prisiminta generoliškoji tarnyba. Jaukūs pokalbiai tęsėsi prie kavos, vyno taurės ir vienkąsnių sumuštinių.
Knyga priklauso sakytinės istorijos žanrui. Joje pasakojama apie nepaprastai svarbų Lietuvos istorinį laiką, kuriame autorius buvo ne tik liudininkas, bet ir kūrėjas, Lietuvos Respublikos Kariuomenės, visuomenės tapsmo. Pagrindiniai šio laikotarpio (1983 – 2007) įvykiai yra gerai žinomi ir bendralaikiai dabartiniams penkiasdešimt-devyniasdešimtčiams. Kalbama apie Sąjūdžio laikus, paskelbtą Nepriklausomybę, permainingus ir ištvermingus 1991 m. Sausio ir rudens įvykius. Vėlesni įvykiai susiję su Lietuvos kariuomenės kūrimu ir vadovavimu jai. Knygos autorius Lietuvos Respublikai prisiekė 1991 m. sausio 8 d. Parlamente. Taip žengdamas paskui vaikystės svajonę, kai bendraklasiams ir mokytojai pasakęs, kad būsiąs Lietuvos kariuomenės vadas. Vaiko, tremtinio sūnaus, lūpomis bylojo tiesa, dėl kurios, viešai pasakytos, daug kam pakirsdavo pakinklius.
Knygos sakinys apie Piliečius: „Tai tie, kurie tuo metu metė savo darbus, davė priesaiką ir stovėjo AT gynyboje, tačiau vėliau netapo profesionaliais kariais. Pavojaus akimirką įvykdę savo pareigą, jie vėliau grįžo į savo civilinius darbus <…>“. Regis, taikliai pritaikomas tūkstančiams.
Knyga įtraukia skaitytoją, nes autorius rašo paprastai, tarsi savu balsu kalbėtų. Yra ,,girdimas‘‘ kalbant, kai puslapiai skaitomi.
Autorius anksti suvokia kertinį Lietuvos geopolitikos klausimą. ,,Prisimenu pokalbį fakulteto koridoriuje su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi. Pasakojau jam apie Sausio įvykius, o jis man tarė: „Vyrai, labai norėčiau klysti, bet, žinant Rusijos istoriją, nieko jums neišeis, jie mūsų taip paprastai nepaleis.“ Atsakiau, kad vis tiek reikia bandyti.‘‘ Šią apžvalgą rašančiojo nuomone, profesoriaus būta labai įžvalgaus. Puiku, kad iškilus knygos autoriaus Kolega Gudavičius (J. V. Ž. – taip pat istorikas) paminėtas. Tuomet parlamentą gynė (išorės būriai) ir ukrainiečiai (memuaristas juos mini). Dabar mes padedame jiems kuo galėdami, tačiau aišku viena, Rusijos Federacija mūsų nepaleidžia. Vienų – mėšlina propaganda, kitų – žiauriausiu karu.
Knygoje esama ir labai linksmų epizodų. Pavyzdžiui, kaip jaunalietuviai – Šustauskas ir Butkevičius – įsiveržę į Kauno Ramovę, tuometiniam okupaciniam jos valdytojui užmaukšlino Lenino portretą ant galvos. Gausu kitokių prisiminimų, taiklių bei glaustų tarpinių išvadų bei pastebėjimų. Apie sutiktus žmones, SKAT etc
Dar vienos knygos sutiktuvės bus Knygų mugėje vasario 26 d. Skaitytojai galės įsigyti autoriaus pasirašytą knygą, išvysti geraširdę išmintingą šypseną ir …kantriai laukti antrosios knygos dalies.
Linkiu septynis puslapius per dieną parašyti!

Dr. ats. vyr. ltn. Vidmantas Petras Kuprevičius

Fotoreportažas iš renginio publikuojamas šios svetainės skiltyje FOTOGALERIJA—>2023 m.