Kovo 30-osios rytą „Radio NV“ eteryje rusijos ir Ukrainos karo veteranas Evgenas Dykyj kalbėjo apie „Rheinmetall“ direktoriaus pareiškimą dėl Ukrainos technologijų, apie smūgius Taganrogui, Samaros sričiai ir Alčevskui, taip pat apie tai, kad rusų pavasario puolimą atidėjo, ir rusijos nuostoliai fronte išaugo.
– Sveikinu visus. Pirmadienis, kovo 30 d. Pradedame rytinę „Radio NV“ transliaciją. Esu Pavlo Novikovas. […]
Na, kiekvieną rytą kviečiame balsuoti. Šiandien klausiame jūsų apie tokią prieštaringą, sakyčiau, Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ vadovo frazę, nes jis mūsų dronų gamintojus pavadino namų šeimininkėmis su 3D spausdintuvais. „Rheinmetall“ jau atsiprašė, betgi kaip manote, kokia buvo priežastis? Ir čia yra mūsų atsakymų variantai. Pirmasis variantas: Vakarai nesuprato, kaip pasikeitė karas. Antras variantas elementarus: jie bijo mūsų konkurencijos. Ir trečias variantas. Klausykit, bet kartais savanoriai gamina dronus 3D spausdintuvais. Taigi, galbūt čia nėra jokios paniekos. Kviečiame balsuoti radio.nv.ua svetainėje. Apie 10:00 apibendrinsime balsavimo rezultatus.
Na, pradėkime vėl nuo situacijos kare analizės. Štai kas skelbiama naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje. Vakarykščiai okupantų nuostoliai: minus 870 personalo, 4 tankai ir šarvuočiai, 48 artilerijos sistemos, 1 reaktyvinės salvinės ugnies paleidimo sistema. Ir taip, toks skaičius – 2471 operatyvinio-taktinio lygio dronas.
Taigi, mielieji, prie mūsų jungiasi svečias pokalbiui. Turime ryšį su Evgenu Dykyj. Jis yra rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar – Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius.
Pone Evgenai, sveiki eteryje Šlovė Ukrainai.
– Didvyriams šlovė ir labą rytą. Kaip ten? Sveikinu visas mūsų šlovingas namų šeimininkes. Kurių dronais šiuo metu žavisi visas pasaulis. Va taip.
– Nekalbėsiu apie namų šeimininkes, bet užsiminsiu apie kelis savo draugus, kurie kažkur, nežinomose vietose 3D spausdintuvais kai ką spausdina.
– Taip. Žinot, išties nelabai įstengčiau balsuoti nė už vieną iš tų atsakymų. Na, nors ne, na, tikriausiai, kažkurį iš variantų, artimiausią paprastam posakiui „springsta iš pavydo“. Na, už tą variantą, kuris inteligentiškiausiai suformuluotas ir turinio požiūriu yra arčiausiai „springsta iš pavydo“. Išties balsuočiau už tą.
Betgi šiaip, tiesą sakant, aš taip pat žiūrėjau tą Armino Pappergerio interviu. Beje, nuoširdžiai gerbiu šį žmogų. Kas tiesa, tai tiesa. Tai tikras ir labai šaunus verslininkas, ir, kaip sakoma, šaunus vyrukas. Nes žinot, pone Pavlo, jog rusijos specialiosios tarnybos jau kelis kartus į jį kėsinosi. Na, žmogus, taip sakant, tęsia savo darbą. Taigi, šia prasme, kaip žmogų, aš jį gerbiu.
Bet per tą interviu, na, atvirai kalbant, man šiek tiek jo pagailo. Aš gi juk išsilavinimo esu biologas. Tad žinot, ką jis man priminė? Įsivaizduokit, mezozojaus eroje kažkur kreidos laikotarpio pabaigoje, tokio tvirto, garbingo tiranozauro klausiama, ką jis manąs apie žinduolius ir paukščius. Na, ką jis apie juos būtų pasakęs? Tik va mes žinome, kaip vyko evoliucija, kas išnyko, o kas išliko.
Tai lygiai tokia pati situacija, nes kas yra „Rheinmetall“? „Rheinmetall“ iš tikrųjų yra labai galingas koncernas. Na, kur mūsų dronų startuoliams su juo lygintis? Na, yra tik niuansas. Ta pati sena klasika – sunkieji šarvai. Tai sunkusis metalas, koks jis ir yra.
Taigi tuos senus šarvus jie ir gamina. Būkime sąžiningi, „Rheinmetall“ koncernas tuos senus šarvus gamino Adolfui Hitleriui. „Rheinmetall“ šarvai pragyveno Antrąjį pasaulinį karą, pragyveno Šaltąjį karą. Taigi. Ir dabar būtent tas „Rheinmetall“, ir ne tik „Rheinmetall“…
Betgi dabar įsivaizduokit žmogų, kurio visas supergalingas verslas yra tankai, šarvuočiai, šauni artilerija, artilerijos sviediniai. Ir staiga atsiranda kažkas, visiškai ne iš metalo, o daugiausia iš plastiko, anglies dioksido ir kitų panašių juokingų dalykų. Tai, ką galima atspausdinti spausdintuvu. Ir tas kažkas tiesiog degina jo tankus, šarvuočius. Išveda iš rikiuotės visą jo brangią artileriją.
Na, išties šiuo atveju Arminas Pappergeris neniekino mūsų. Tai tik skausmo šauksmas žmogaus, kurio laikas praėjo. Tai skausmo šauksmas tos senos didžiulės gynybos pramonės, kuri dronų eroje pasirodė besanti visiškai neapsaugota ir kuriai reikia radikaliai persitvarkyti, kad išgyventų visiškai naujo karo sąlygomis.
O persitvarkyti nesinori, o norisi toliau pardavinėti tankus „Leopard“, kurių naujausioji „Leopard 2A8“ modifikacija kainuoja, atleiskit, 38 milijonus eurų už vienetą. Taigi tikrai nesinori pripažinti, kad tanką už 38 milijonus eurų elementariai sudegina FPV dronas, kainuojantis apie 700 eurų.
Taigi tikrai nesinori pripažinti tokios realybės. Ir todėl daug lengviau pabandyti to nematyti ir šaukti, kad visa tai tėra išsidirbinėjimai blogų namų šeimininkių, kurios, užuot besitvarkiusios virtuvėje, ėmė kažką spausdinti su 3D spausdintuvu.
Taigi realiai tame interviu aš mačiau būtent tokį garbingą, galingą tiranozaurą, niekaip nenorintį pripažinti evoliucijos.
– Na, pagal evoliucijos taisykles, berods, išgyvena ne protingiausias ir stipriausias, o tas, kuris geriausiai sugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų. O mes tik…
– Tikrai taip. Ir greičiausiai dauginasi. Beje, būtent taip ir yra.
– Taip, nes, kažkodėl nepaisant sklendžiančių bombų smūgių, nepaisant „iskanderių“ smūgių Ukrainos įmonės toliau gamina dronus. Ir iš esmės mūsų užduotis… Mes ne kažkokiame inovacijų konkurse dalyvaujame, kaip, beje, tiksliai parašė Kirilas Danilčenka, dar žinomas kaip Roninas: „Taip, mes ne kažkokiame inovacijų konkurse. Mūsų inovacija – išlikti viena diena ilgiau nei maksva.“ Ir beje, 12 metų karo su rusija… na, kaip jis rašo savo įrašo pabaigoje, Vokietija ne visada galėjo pasigirti tokia pačia patirtimi.
– Taip, subtiliai, taip.
– labai subtiliai. Dabar pereikime prie Ukrainos giluminių ir vidutinių smūgių. Kadrai iš Ust-Lugos nesibaigia. Vietos valdžia jau pranešinėja, kad remontui ir pilnam atstatymui prireiks nuo 2 iki 3 mėnesių, o tai savaime nėra blogai. Tai yra, mes žymimės savo kalendoriuje kažkur birželio pabaigą. Na, jei jie per tris mėnesius atstatys, galėsime tiesiog pakartoti. Na, ir Toljačiui Samaros regione vis tik antrą kartą per mėnesį. Ir dar chemijos gamykla. Visą naktį buvo daužomas Taganrogas Rostovo srityje, laikinai okupuotas Alčevskas. Ten rusai kai kuriuose medicinos kombinato cechuose gamino kažką savo, nežinia ką, nes nėra išsamių ataskaitų, bet iš tikrųjų į tai buvo nusitaikyta. Ir tai taip pat dalis bendro paveikslo.
– Alčevsko medicinos kombinatas. Galiu patikslinti, kad Alčevsko medicinos kombinatas nuo pat pradžių, dar nuo sąlyginai mažos rusijos invazijos, tai yra, to, ką mes vadiname antiteroristine operacija, laikų, jau neveikia kaip kombinatas. Tai orkų įtvirtinta teritorija.
Jiems tai daugmaž atitikmuo to, kas mums buvo „Azovstal“ ginant Mariupolį. Tai yra, ten labai dideli kariniai sandėliai ir ten, sakykim, jų užnugario bazės, kurias jie laikė apsaugotomis. Na, būtent taip jie manė.
– Laikoma, jog nuo smūgių nukentėjo trys pramonės įmonės. Tai jau pripažino Taganrogo miesto merija. Po atakos prieš Rostovo sritį rusai paskelbė, kad numušė daugiau nei 60 dronų. Ir tai dar kartą liudija apie antskrydžio mastą. Klausykit, o naujienose dar girdėjome jog keletas dronų jau aptikta Suomijoje. Anksčiau praėjusią savaitę buvo pasakojama apie porą dronų, nuskridusių į Estijos ir Latvijos teritoriją. Ar tai tikrai gali būti labai galingos rusijos radioelektroninės gynybos rezultatas, ar kaip tai sau paaiškinti?
– Na, tik aš nesakyčiau, kad tai supergalinga gynyba. Tai tikrai rusiška radioelektroninė gynyba. Visu 100 procentų. Čia nereikia ieškoti kitų paaiškinimų. Ir tikrai būtina pažymėti, kad taip yra, kad ji kažkaip veikia, bet įvertinant tai, kiek dešimčių dronų į taikinį pataikė, nepavadinčiau jos itin galinga. Įdomu tai, kad iš tiesų to, ką galima pamatyti socialiniuose tinkluose, veik nematyti klasikinės oro gynybos veiklos, tai yra, kad kažkas šaudytų, kad skrietų raketos ar gainiotųsi gausios mobilios grupės. Tataigi, kad jie leningrado srityje nelabai ką turi.
O mūsų šalyje, murmant sovietine terminologija, kaip tik buvo draugystės savaitė su leningrado sritimi. Taigi mes ją „lyginome“ tikrai absoliučiai sistemingai 5 dienas iš septynių.
Taigi, susidarė įspūdis, kad jie ten beveik neturi tokios klasikinės oro gynybos, kad viskas išvežta arba į maksvą, arba į frontą. Ir paskutinis dalykas, į kurį jie deda viltis, tai kaip tik pernelyg išgirtos rusiškos radioelektroninės kovos priemonės. Taigi, jos tikrai veikia. Bet, atleiskit, kiek jos nukreipė? Berods trys dronai nuskrido į Suomiją, po vieną i į Latviją, Latviją, Estiją ir Lietuvą.
Taigi, sąlyginai, šeši aparatai nuskrido neteisinga kryptimi. Na, įsivaizduokim, pavyzdžiui, kad jos taip pat išmušė iš kurso bent tiek pat aparatų jau ne į kaimynines valstybes, o ten, leningrado srityje. Na, sakykim, kad tiek pat aparatų nuskandinta Suomijos įlankoje, kai tik su pirma partija į taikinį atskrido apie 60 aparatų, tad galima įvertinti bendrą radioelektroninės kovos priemonių efektyvumą. Tai toli gražu ne tai, ko rusai įpratę tikėtis.
Taigi. Tai veikia, bet, švelniai tariant, ne tiek, kad Ust-Lugoje jie galėtų toliau perpumpuoti savo švenčiausiąjį angliavandenilį.
– Gerai. Dabar apie kitą įdomų objektą. Jau laikinai okupuoto Donecko oro uosto teritorijoje bepiločių sistemų pajėgos netgi parodė, jog sugeba medžioti pikapus, ant kurių buvo sumontuoti „šachedai“ arba „gerberos“. Tai savotiška paleidimo sistema. Na, vadinasi, išilgai šiek tiek apremontuotos pakilimo-nusileidimo juostos jie įsibėgėja iki tam tikro greičio. Ir „šachedas“ arba „gerbera“ startuoja. Manyčiau, kad visa tai „nušluoti“ išskleidimo momentu buvo tam tikras azartas, bet tai labai, labai šauni istorija.
– Tai aukštasis pilotažas, ir tatai kreipia prie vieno įdomaus klausimo. Kas vis tik yra lengviau ir efektyviau: statyti oro gynybą, numušinėti tai, kas jau atskrido į mūsų teritoriją, ar bandyti specialiai medžioti paleidimo įrenginius, sandėlius, būtent sandėlius, kurie yra gana arti fronto linijos, iš kur dronai jau vežami tiesiai į paleidimo įrenginius? Na išties vienintelis teisingas atsakymas yra tas, kad reikia abiejų, gerąja prasme.
Faktas yra tas, kad tokia medžioklė, kaip jūs aprašėte, yra labai sudėtinga. Tai speciali operacija, kurią tenka planuoti labai ilgai. Beje, vėlgi, kai kurie dalykai mūsų šalyje kažkaip praeina taip, kaip ir įprastos naujienos, o kai kurios tų naujienų netgi labai neįprastos.
Per šį mėnesį buvo sunaikinti keli „Iskander“ paleidimo įrenginiai. Ir tai pirmas kartas per visą šį karą. Na, karo pradžioje buvo vienas kartas, kai orkai iš mūsų nieko panašaus dar nesitikėjo. Bet tada, kai jie pradėjo to tikėtis iš mūsų, jie ėmė slėptis tikrai kompetentingai, sakykim taip, mes labai ilgą laiką nesunaikinome „iskanderių“ paleidimo įrenginių. Per šį mėnesį jau keletą sunaikinome. Taigi. O dabar prie „iskanderių“ paleidimo įrenginių prisidėjo improvizuoti ‚gerberų“ paleidimo įrenginiai ant pikapų.
Taigi, man tai taip pat liudija apie sistemingą veiklą, tai yra, kad atskiri vienetai gavo užduotį specializuotis, būtent medžioti tai, kas turėtų skristi pas mus, bet dar neišskrido. Tai yra, tam buvo skirtas specialus išteklius, specialūs vienetai. Bet reikia suprasti, kad kiekvienai tokiai sėkmingai medžioklei rengiamasi ne vieną dieną. Tai ištisa speciali operacija. Todėl tai, žinoma, negali pakeisti oro gynybos. Taigi.
Betgi, kad bent šiek tiek būtų palengvinta, sakykim, apkrova mūsų oro gynybai, tai gali būti padaryta net trumpalaikėje perspektyvoje.
Na, ilgalaikėje perspektyvoje nepamirštame, kad ir „iskanderių“ ir dronų atveju nėra taip paprasta apmokyti įgulas. Tai nėra kažkas, ką tiesiog galima pakeisti „mėsiniais mobikais“ ar už „babkes“ nusamdytais alkoholikais. Tai absoliučiai kitoks atvejis. Ir štai kodėl mes nepamirštame, jog rašydami, kad ten sunaikinome „Iskander“ paleidimo įrenginius, sunaikinome „gerberos“ paleidimo įrenginį, na jis ne šiaip sunaikintas, jis sunaikintas kartu su įgula. Ir kaip tik tos įgulos paruošimas yra sudėtingesnis nei naujos „gerberos“ paleidimas. Na, gal netgi sunkiau nei sukniedyti kitą „Iskander“ raketą.
– Taigi, žmonės taip pat yra svarbus dalykas, nes be žmonių tai neskrenda. Išties prieš porą…
–Be žmonių neskraido. Ir žmonės turi būti specialistai.
– Taip. Na, ir išties apie dar vieną detalę. Medžiodamas, tiksliau, ieškodamas oro gynybos sistemų laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose, na, kartą pilotas pastebėjo [savaeigę haubicą] „Gvozdika“ ir, žinoma, ją sunaikino. Man atrodo, kad tai mums rodo, kad lėktuvų ore, na, dabar nėra, taip, ten vis dar yra pakankamai degalų, bet netoliese nėra jokių Tor ir Pancir [priešlėktuvinių „žemė–oras“ tipo raketų sistemų]. Na, tiks ir „Gvozdika“. Kaip tik dėl skaičiaus.
– Ką daryti? Tame rajone mes jau visiškai išdeginome oro gynybos punktus, O veltui juk neskrisi. Na, bent jau kokią „Gvozdiką“ nuplieksi. Tai, taip, iš tikrųjų klausimas, kas kieno dangų kontroliuoja.
– Taip. Na, išties dabar pereikime prie statistikos. Kovas gali tapti rekordinis pagal nukautų rusų skaičių. Tai reiškia, kad nuostoliai tikrai viršys 30 000. Na, rytoj, turėsime kovo 31-ąją, bet 30 000 tikrai yra. Nepaisant to, kad rusai dabar tapo aktyvesni, na, šiandien rytiniame Generalinio štabo pranešime nukautų ir sužeistų 870 žmonių, tačiau prieš dieną buvo pranešta apie labai, labai didelį suintensyvėjimą ir buvo daugiau nei 1 300 nukautų ir sužeistų. Kalbama apie personalą ir apie dar vieną bandymą priartėti, na, tiksliau, pasistūmėti Slovjansko-Kramatorsko aglomeracijos kryptimi. Tai pavasario-vasaros puolimas, apie kurį kai kurie mūsų stebėtojai rašo, kad rusams vertėtų lukterti dar mėnesį, bent jau iki tol, kai, na, pasirodys žaluma, taip, pasirodys ryški žaluma ir bus galima bent šiek pasislėpti, bet, kaip suprantu, jie tiesiog stumiami į priekį.
– Tai pavasario-vasaros puolimo istorija. Na, pradėkime nuo to, kad kai kurie iš mūsų jau pradėjo, na, iš profesionalių analitikų, aš to negirdėjau, bet kai kurie iš mūsų pradėjo labai džiaugsmingai šaukti, jog mes vos ne sutrikdėme tą jų puolimą. Tai netiesa. Na, mes atidėjome jį maždaug mėnesiui-pusantro, ir tai jau daug. Tai yra, mes labai pastūmėjome jų kalendorinį planą ir tvarkaraštį.
Iš pradžių ta gražia istorija su „Starlink“ais, bet po to „Starlink“ų istorija iš vis baigėsi. Vienaip ar kitaip, jie atkūrė savo komunikacijas ir valdymą. Ne taip idealiai, kaip buvo su „Starlink“ais bet iš principo jos vėl veikia kažkur 2024-ųjų metų, sakykim, lygyje, kaip buvo iki „Starlink“ų Tačiau mūsų kontrsmūgiai tęsėsi. Tai yra, pasirodė, kad „Starlink“as mums suteikė tą momentą, tačiau kai juo pasinaudojome, iniciatyvos nepaleidome.
Todėl dabar orkams tenka ne tik pulti kaip planavę, bet pirmiausia atremti mūsų kontratakas. Nevadinkime to kontrpuolimu, nepainiokime masto, bet jiems tenka atrėminėti mūsų kontratakas ten, kur mes ėmėmės iniciatyvos. Pirmiausia Zaporižioje, dabar Dniepropetrovsko srityje.
Dėl šios priežasties jų plano tvarkaraštis visiškai pasikeitė maždaug pusantram mėnesiui. Tiesą sakant, tai labai rimta, tačiau juos beprotiškai politiškai spaudžiama.
vladimirasvladimirovičius nori Donbaso nedelsiant. vladimirasvladimirovičius jau nori Donbaso. Ir jie turi pavasario-vasaros kampanijos planą, pagal kurį pavasarį-vasarą, jau nekalbant apie rudenį, žiemą ir pan., būtent pavasarį, vasaros pradžioje, turėjo užimti visą tą aglomeraciją: Slavjanską, Kramatorską, Družkivką, Konstantinivką. Šie keturi miestai, kaip sakoma, yra artimiausio ketvirčio plane. Taigi. Bet taip nepavyksta. Ir jie net negali prasiveržti pro Pokrovską, nors jie veržėsi į jį pusantrų metų.
Taigi, karinės vadovybės požiūriu, pradėkime nuo to, kad jie visai to nedarys. Būtent tos aglomeracijos negalima įveikti, nes ji yra gerai įtvirtinta.
Na, betgi kraštutiniu atveju, jei vis tiek tenka pulti be jokių kitų variantų, nes būtent to reikia vladimiruivladimirovičiui, tada tuo atveju, kaip jūs sakote, vertėtų palaukti žalumos, atsižvelgiant į tai, kad jie dabar puola išimtinai tokių įsiskverbimų kaip tarakonai būdu.
Betgi, beje, ta infiltracija kaip tarakonų, nedaro puolimo mažiau efektyvaus. Tai, deja, veikia, kai jų yra daug.
Taigi, jie turėtų bent jau palaukti, kad tikrai pajustų žalumą, kažkaip pasislėptų. Beje, manau, kad jei jų vadų būtų buvę paklausta, jie taip ir pasielgtų.
Tačiau kremlius neklausia vadų, kaip jiems sekasi, kiek žmonių jie praranda. kremlius žiūri į kalendorių, o paskui į geografinį žemėlapį ir mato neatitikimą, kad pasak plano ten turėjo būti užimta beveik pusė aglomeracijos, tačiau iš tikrųjų jie vis dar negali prasiveržti pro Pokrovską. Na ir prasideda tas labai sunkus spaudimas. Pirmyn, pirmyn, pirmyn, jie yra varomi į mūšį.
Išvada, būtent nuo to rodiklio jūs pradėjote – 30 000 nuostolių per mėnesį. Vienintelis dalykas yra tai, kad jūs labai teisingai pasakėte „nukautų ir sužeistų“, bet iš pradžių net jūs ir visi mūsų žurnalistai kažkodėl kalbėjo, kad tiek daug priešų buvo sunaikinta. Na, tai neteisinga.
Visi tie skaičiai, kuriuos pateikia mūsų generalinis štabas, tie 30 000 per mėnesį, deja, nėra sunaikinti priešai, tai neįgalūs priešai, nes tai visi sanitariniai nuostoliai, į kuriuos įeina ir žuvusieji, ir sužeistieji.
Tarp tų sužeistųjų yra tie, kurie jau yra visam laikui neįgalūs, ir tie, kurie tikrai bus gydomi ir po kurio laiko pasitaisys. Ir grįš į rikiuotę. Be to, ten nėra taip lengva komisuotis. Jei iš principo vis dar kažkaip sugebi vaikščioti, būsi varomas į mūšį. Štai kodėl turime teisingai atsirinkti skaičius.
Bet vienaip ar kitaip, taip, 30 000 šį mėnesį iš rikiuotės. Kai kurie laikinai, kiti visam laikui, bet bent jau šiuo metu rusijos vadovybė nebegali jais disponuoti. Taigi. Ir tai tikrai labai galinga figūra. Ir yra vilties, kad kiekvieną kitą mėnesį ji tik augs, nemažės.
Mūsų gynybos ministras paskelbė siekį 50 000 per mėnesį. Na, aš į tai žiūrėjau gana skeptiškai ta prasme, kad paprasčiausiai, na, karas nėra verslas. Tiesiog neįmanoma nustatyti tokių, sakykim, planuojamų rodiklių, kaip gamyboje. Tai taip neveikia. Ir mūsų oponentai yra labai ryškus pavyzdys. Na, jie paprastai turi tuos pačius gamybos planus, tačiau tik kilometrais mūsų teritorijos, kvadratiniais kilometrais, ir kilometrais pažangos. Ir mes toliau matome, kas atsitinka, kai jie tiesiog bando pritaikyti realybę prie gamybos plano.
Todėl 50 000 yra, sakykim, labai pageidautinas skaičius, bet turint omenyje, kad tai yra gamybos planas, na, kare jis taip neveikia. Bet iš esmės, jei jau pritvota 30 000, yra vilties, kad kiekvieną mėnesį bus tik daugiau, o ne mažiau.
– Gerai. Na, o pabaigai grįžkime prie Ukrainos dronų. Įdomūs pranešimai iš JAV. Po to, kai Donaldas Trumpas pareiškė, kad Saudo Arabija turėtų pabučiuoti jam į užpakalį, valstybės sekretorius Marco Rubio surengė skubias derybas su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu. Jis atsiprašė už neteisingą pareiškimą, kuris buvęs išlietas emociniškai susijaudinus, ir ne visiškai atspindi JAV prezidento pagarbą karalystei. Ir jo atsiprašymus valdovai priėmė.
Tačiau tada Saudo Arabija informavo Jungtines Valstijas, kad priėmė sprendimą, galintį per trumpą laiką padidinti šalies gynybinį potencialą. Tai kaip tik apie sutartį su Ukraina. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius pasakė, kad „mes patys jums viską uždarysime, mes viską turime, mes viską pateiksime“. Į tai Saudo Arabija pasakė: „Gerai, priimame domėn, bet mes vadovausimės savo nacionaliniais interesais, spręsdami klausimus dėl mūsų pačių gynybos pajėgumų lygio didinimo“.
Man atrodo, kad tas „springimas iš pavydo“ spaudžia, kaip mes pradėjome nuo „Rheinmetall“, dabar paveiks ir „Lockheed Martin“, ir įvairius Amerikos ginklų gamintojus. O kad patektų į tas rinkas, Ukrainai teks stumdytis, atleiskit, metų metus.
– Tikrai taip. Na, bet čia mes vis tik galime įeiti per daug nesistumdydami, nes būtent „Lockheed Martin“ gamina raketas „Patriot“, kurių mes neturime, kurių negaminame ir kurių mums labai reikia. Bet tiesiog pigių zenitinių dronų „šachedų“ numušimui „Lockheed Martin“ negamina. Ir nesakyčiau, kad čia reikėtų stumdytis alkūnėmis.
Faktas yra tas, kad kiekvienas, turintis žinių ir atminties, labai greitai suprato, kad neteisinga „šachedus“ numušinėti raketomis „Patriot“, kad raketomis „Patriot“ reikėtų numušinėti, na, bent jau sparnuotąsias raketas, ir, jei jų trūksta, jos gali būti naudojamos tik balistikai, nes balistikos neįmanoma perimti jokiu pasaulio dronu. Tai daro tik „Patriot“ ir stačiai pora raketų sistemų pasaulyje. Tai būtent „Patriot“ ir Izraelio „Arrow“. Išvardijau visas. Va taip.
Išties, dabar žmonės elgsis taip, kaip mes, kad sukurtų ešelonizuotą oro gynybą, kurioje kiekvienas segmentas būtų atsakingas už savo lygmenį. Pavyzdžiui, „Patriot“ – už balistiką, aviaciją, sparnuotąsias raketas, o zenitiniai dronai ir mažos mobilios grupės – už dronus.
Dabar eksportuosime ne tik pačius dronus, bet ir teisingą oro gynybos valdymą, nes šiandien turime geriausią patirtį pasaulyje.
– Labai ačiū, kad įsijungėte. Ačiū, kad paaiškinote. Priminsiu, kad su mumis kalbėjosi rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, o dabar Nacionalinio Antarktidos tyrimų centro direktorius Evgen Dykyj.
Parengė LL, redagavo VK.