Tai lapkričio 11 d. Ukrainos Radijo NV eteryje pareiškė buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio Antarkties mokslo centro direktorius Evgen Dykyj. Jis taip pat pasvarstė, jog rusija rengiasi smogti Ukrainai didžiulį smūgį raketomis ir kodėl Ukrainos gynybos pajėgos nebepuola Kursko srityje.
Rusai matyt testuoja, ar aviacija pasirengusi smogti didžiulį smūgį raketomis
E.Dykyj mano, kad ataka prieš Ukrainą įvyks šią savaitę.
„Rusijos grobikai turbūt testuoja karinių orlaivių pasirengimą smogti masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje“ – sakė jis, atsakydamas į klausimą, kaip suprasti rusijos lėktuvų, kurie nepaleido raketų, pakėlimą lapkričio 11-osios rytą.
„Nemanau, kad tai demonstracija, o greičiau repeticija“, – sakė E. Dykyj.
Ekspertas paaiškino dabartinę rusijos strategiją dėl to, kad Ukraina terorizuoja smūgiais iš oro. Visų pirma, rusai anksčiau nenaudingai naudojo raketas, nes tikėjosi greitesnės karo pabaigos, tačiau galiausiai pasiekė ribą, vadinamą „neliečiamu raketų rezervu“.
„Dabar jie naudoja lygiai tiek ginklų, kiek per tą laiką pagamina“, – sakė E. Dykyj.
Tačiau greitai rusai išmoko gaminti didelius kiekius „Šachedo“ tipo atakos bepiločių orlaivių, kuriuos grobikai vadina „Geranj“ (Pelargonija), nes Iranas perdavė visą technologiją. Dabar rusai per mėnesį pagamina daugiau nei tūkstantį tų dronų.
„Pelargonijomis“ jie pajėgūs mus apipilti kasdien“, – sakė E. Dykyj.
Tačiau, anot jo, situacija su rusų raketomis iš esmės kitokia.
„Jei imtume tolimojo nuotolio balistines raketas – „Iskander“ ir „Kinžal“, tai per mėnesį kartu jų pagaminama daugiausiai 15 vienetų, įprastai,– apie 10. Gi sparnuotųjų raketų – apie 35 visų tipų, visų „X“ su skirtingais indeksais“, – sakė E. Dykyj ir pridūrė, kad tų raketų galbūt pakaktų vienai galingai salvei.
Jau du mėnesius rusai nerengė galingų raketų atakų, nes kaupia raketų atsargas.
„Greičiausiai per du mėnesius jie sukaupė nuo dviejų iki trijų dešimčių paruoštų paleidimui balistinių raketų ir iki 70 sparnuotųjų raketų“.
Jis mano, jog du mėnesius nebuvus atakų, rusai turėjo patikrinti senų „Tu“ tipo lėktuvų būklę, nes mašinos yra labai senos ir nuolat genda.
„Prieš tokį svarbų startą, kurio aiškiai tikimasi, nesakysiu, kad tai būtinai įvyks rytoj – tai gali būti poryt arba po trijų dienų, bet aišku, kad šią savaitę sulauksime gana „didelio fejerverkų šou“. „Pirma, jie turėjo patikrinti mašinų parengtį, nes tai tikrai yra problematiška”.
Taip pat, antra, ekspertas mano, kad nereikėtų nuvertinti rusijos žvalgybos:
„Jie tiksliai nežino, kiek mums liko raketų, kuriomis galime perimti rusijos raketas. Jie negali to tiksliai žinoti, bet greičiausiai dabar stebėjo, jeigu jie imitavo didelį raketų saliutą – kas pas mus parengta koviniam budėjimui, o kas ne“.
Jis mano, kad šiandien vyko rusų repeticija ir tam tikras Ukrainos galimybių testavimas.
Anot eksperto, rusai tyrė, kiek Ukrainos oro gynyba yra pasirengusi, kad, greičiausia, galėtų ją perkrautį antriniais taikiniais, tokiais kaip „Geranj“ ir imitaciniais dronais „Herbera“. Matyt, pasak rusijos logikos, ji smogs tik tada, kai Ukrainos oro gynyba bus dar labiau išsekinta.
Dabartiniai karo pabaigos scenarijai Ukrainai yra mirtini ir nepriimtini
Dabartiniai karo užbaigimo scenarijai, kurie skelbiami ir siūlomi Vakarų žiniasklaidoje, tik suteiktų rusijai galimybę atkurti visą savo potencialą ir vėl pradėti puolimą. Evgen Dykyj paaiškino, kas negerai karo Ukrainoje pabaigos scenarijuose. Konkrečiai jis pakomentavo pranešimus apie galimus kompromisus pagal Korėjos scenarijų ir vadinamosios „buferinės zonos“ įvedimą informacijos apie įvairius „taikos planus“ fone po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Antiteroristinės operacijos veteranas mano, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie scenarijaus, pagal kurį šeštajame dešimtmetyje Korėjos pusiasalyje karas baigėsi Korėjos padalijimu į dvi dalis, negyvybingumą arba neperspektyvumą Ukrainai. Nes buferinė zona kaip tokia tėra techninė detalė.
„Tai kažkas, ko niekaip nesupranta nei Trumpas, nei daugelis Vakarų politikų, kad Korėjos scenarijus negali būti taikomas. Beje negali būti taikomas ne tik todėl, kad mums tai iš tikrųjų yra blogas scenarijus, o todėl kad niekas jo mums neužtikrins“.
Anot jo, Ukrainai sutikus, jog 20% teritorijos liktų rusijos okupuota ir nepripažįstant tos okupacijos, nebus leista galimybė likusiai Ukrainos kontroliuojamai teritorijai būti priimtai į ES ir NATO.
E. Dykyj teigė, kad Korėjos scenarijus rėmėsi tuo, jog tas karas Korėjos pusiasalyje trukdė ir JAV, ir SSRS, ir jis nebuvo reikalingas nei Baltiesiems rūmams, nei Kremliui. Niekas neklausė Korėjos žmonių, ar juos tenkina galimybė padalyti šalį į dvi dalis. Tuo metu Sovietų Sąjungos nedomino, kas nutiks Pietų Korėjai. Beje SSRS buvo patenkinta, kad Pietų Korėja taps sėkminga valstybe su labai aukštu pragyvenimo lygiu.
„Rusijai tokia Ukrainos sėkmės istorija, kad ir su apkapota teritorija, bet, kad ji išliktų ir taptų sėkminga Europos demokratine valstybe, būtų lemtinga rusijos režimui. Būtent todėl jie mums nesiūlo jokio Korėjos varianto. Todėl labiausiai panašus variantas, koks mums galėtų nutikti – tai Pietų Vietnamo scenarijus, ar kitas – Čečėnijos scenarijus. Skiriasi nedaug“, – sakė E. Dykyj.
Būtent, anot jo, taikos sutartis būtų pasirašoma laikinai pauzei, kad susilpnėtų Vakarų paramą Ukrainai, o tada tie susitarimai būtų tiesiog per vieną akimirką paversti niekiniais, kai rusijos kariuomenė bus pasiruošusi toliau vykdyti okupaciją.
„Mūsų laukia toks variantas. Tai yra vietnamietiškas-čečėniškas, užmaskuotas Trumpui kaip korėjietiškas“, – sakė E. Dykyj.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad Ukrainai nėra siūlomos veiksmingos praktinės saugumo garantijos. Pavyzdžiui, Pietų Korėja gavo ginkluotą apsaugą iš JAV.
„Kadangi mums siūlomas pseudokorėjietiškas variantas, iš kurio belieka tik mūsų teritorijų okupacija ir dabartinės fronto linijos įšaldymas, bet be ginkluotos mūsų saugumo garantijos, neįtraukus mūsų į kolektyvinio saugumo sistemą ir nepridengus branduoliniu skėčiu ir panašiai… Tų susitarimų būtų laikomasi lygiai tiek, kiek rusijos kariuomenei reikėtų atkurti dabartinius didžiulius žmonių ir visų pirma technikos nuostolius“, – pabrėžė E. Dykyj.
Jis teigė, kad toks scenarijus Ukrainai yra absoliučiai mirtinas ir nepriimtinas.
Kodėl Ukrainos gynybos pajėgos nesiremia puolimo Kursko srityje sėkme?
E. Dykyj pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau tris mėnesius laikosi Kursko srityje, tačiau rusai labai spaudžia.
„Manau, kad ten išsilaikysime ilgiau“, – pasakė E. Dykyj.
Ekspertas teigė, kad rusijos spaudimas neturi stipraus poveikio, nes Kursko srityje vyksta visai kitoks karas nei Donbase.
„Ten nevyksta apkasų karas. Nėra ištisinės fronto linijos. Karas ten panašus į tai, kas vyko 2022-ųjų pavasarį Šiaurės Ukrainoje. Miškingas reljefas. Nėra fronto linijos. Yra atskiri šalių atraminiai punktai ir šalys nuolat manevruoja. Šalys bando smogti viena kitai į flangus ir užnugarį. Manevruoti ir smūgiuoti į užnugarį mums sekasi kur kas geriau nei rusams“, – sakė E. Dykyj.
Jis priminė, kad rusų stiprybė – varyti bangą po bangos ir užiminėti mase. O manevriniame kare masė kartais būna minusas, o ne pliusas. E. Dykyj paaiškino:
„Tačiau gali kilti klausimas, kodėl mes ten neplėtojame operacijos? Kodėl pastaruosius du mėnesius mes ten tik ginamės? Nors, būtent, sėkmingoje manevrinėje gynyboje? Kas gi yra ne taip? O ne taip vyksta mobilizacija“.
Analitikas papasakojo, kad Kursko operacija buvo pradėta, kai vasarą Ukrainoje buvo mobilizacijos pikas. Jis tikėjosi, kad Kursko operacija virs Briansko ir Belgorodo operacijomis, tačiau rugsėjį mobilizacijos rodikliai Ukrainoje sumažėjo.
„Dabar surenkame pusantro karto mažiau naujokų, nei per tą patį laiką patiriame sanitarinių nuostolių. Ir tai iš tikrųjų apribojo mūsų galimybes ten“, – sakė E. Dykyj.
Jis teigė, kad tai neleidžia Gynybos pajėgoms tęsti sėkmės istorijos, kuri galėtų būti gerokai sėkmingesnė.
Pagal Unian.ua žurnalisto Vitalij Sajenko 2024-11 9:44, 2024-11-11 10:46, ir 2024-11-11 10:36 apžvalgas parengė L.L. Redagavo V.K.