Sveikinimai visiems Vilkams, esamiems ir būsimiems. Su 30-uoju gimtadieniu!

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris
plk. Aleksiejus Gaiževskis

2022-06-06

Jei nežinai savo ištakų istorijos, negerbi žmonių kurie tą istoriją kūrė, niekada nesugebėsi sukurti ateities kuri užtikrins saugų ir klestintį gyvenimą ateities kartoms.

Brigados „Geležinis Vilkas“ kūrimosi ištakos prasidėjo kartu su Lietuvos patriotais pradėjusiais saugoti ir užtikrinti tvarkas Sąjūdžio aktyvistų organizuojamuose renginiuose. Toliau, drąsių ir iniciatyvių aktyvistų dėka, 1990 m. balandžio 25 dieną buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas. Jo direktoriumi paskiriamas Aukščiausiosios Tarybos deputatas Audrius Butkevičius. Siekiant pradėti organizacinę ir karinių formuočių veiklą, po priedanga įkuriamas sporto klubas (KAD įsakymus Nr. 1 – pirmasis įsakymas atkurtoje Krašto Apsaugos Sistemoje!), o jo vadovu paskiriamas triskart pasaulio sambo čempionas Česlovas Jezerskas.

Toliau kyla grėsmių lygis, o su tuo skubiai kuriasi ir papildomos valstybės saugumo struktūros. Įkuriama pasienio tarnyba (vadovas Virginijus Česnulevičius), atskiras apsaugos būrys (vadovas Rimantas Baltušis), vėliau būrys užauga iki kuopos ir jo vadu skiriamas Česlovas Jezerskas.

Jaunos valstybės atkurtų sukarintų struktūrų nariai pradeda saugoti svarbiausius valstybinius strateginius objektus ir 1991 metų Sausį apgina Lietuvos parlamentą nuo pro-sovietinių kolaborantų užpuolimo bei atremia bandymus atlikti perversmą ir užimti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. 1991-ieji metai turtingi įvykių, kurie nulėmė tolimesnę nepriklausomos Lietuvos ateitį. Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, įveikę Jarmalavičiaus, Burokevičiaus, Ivanovo ir kitų sovietinių kolaborantų pasikėsinimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, suprato, kad norint apsaugoti Lietuvos žmones nuo priverstinio jaunimo šaukimo į sovietų kariuomenę reikia kuo skubiau imtis priemonių ir patiems įkurti karinį junginį, kuris galėtų pradėti ruošti šauktinius karius. 1991-ųjų vasario 22 dieną įkuriamas Mokomasis Junginys su dvejomis kovinėmis kuopomis. Taip suformuojamas pirmasis reguliarios Lietuvos kariuomenės padalinys, kurio pagrindu toliau buvo kuriama Lietuvos kariuomenė. Junginio vadu paskiriamas Česlovas Jezerskas, štabo viršininku Liutauras Paužolis, pirmosios kuopos vadu skiriamas Rimantas Baltušis, antrosios Pranas Kasteckas.

Nebuvo jokios materialinės techninės bazės, nebuvo nei ginklų, nei transporto, net apranga kariams buvo išduodama po vieną egzempliorių su kuria buvo ne tik budima, tarnaujama, stovima garbės rikiuotėse, bet ir sportuojama… Tačiau buvo daug daugiau nei ginklai, technika ar uniformos, visada buvo Valia – Geležinių Vilkų valia ir kovinė dvasia ginti savo tėvynę ir naikinti Lietuvos priešus! Ginklas tai tik priemonė – Lietuvos karys yra valstybės gynybinė vertė!

Per keletą mėnesių prasideda intensyvi Mokomojo junginio veikla: treniruotės, pratybos, mokslai, strateginių objektų saugojimas, koviniai patruliavimai, žvalgybinės užduotys, pasirengimas diversinėms operacijoms galimai okupuotoje Lietuvos teritorijoje, minavimai, pasalos, specialios paskirties būrio suformavimas atsveriant sovietinių specialiųjų pajėgų ir saugumo struktūrų diversines operacijas ir daugybė visko… ir visa tai su keletu šimtų Mokomojo Junginio karių, karių kurie Geležinio Vilko antsiuvus ant savo dešinio peties nešiojo jau nuo 1991-ųjų kovo mėnesio. 1991-ųjų rudenį brigada Geležinis Vilkas jau priima pirmuosius Lietuvos kariuomenės šauktinius… nors prieš keletą mėnesių manėme, kad patys dar nieko nemokame, o dabar patys tapome mokytojais…

1992-ųjų birželio 6 diena. Katedros aikštėje lauko kariuomenės brigadai „Geležinis Vilkas“ suteikiamas GELEŽINIO VILKO vardas. Rikiuotėje stovi jau antrojo šaukimo kariai. Karių vadai – Sąjūdžio žaliaraiščiai, parlamento gynėjai – ginklo broliai, nepabijoję netekti savo namų, darbų, pareigų ir ne tik viso gerbūvio, bet ir savo gyvybių.

Vilkai, mes turėjome didžiausią Dievo dovaną – garbę kovoti už savo Tėvynę. Mes turėjome vadus, kurie nepabūgo prisiimti atsakomybės už savo sprendimus. Mes ne tik nebijojome beginkliai stoti prieš ginkluotus Sovietus ir jų pakalikus, bet ir tuo be galo didžiavomės.

Išsaugokime tą pasididžiavimą ir, kai matysime pro šalį žengiančius karius ir, neapgaudinėkime savęs, juk akimis ieškosime tų mūsų širdžiai mielų Geležinio Vilko antsiuvų, mūsų širdis užpildys pasididžiavimas ir širdžiai mieli prisiminimai kai tuos antsiuvus pamatysime… buvusių vilkų nebūna.

Su jubiliejiniu – 30-uoju gimtadieniu VILKAI.

Vilkai – AŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ!