Pagal LKKSS narių pasisakymus gegužės 9 d. šauktame visuotiniame LKKSS narių susirinkime
LKKSS narys LK vadas gen. R. Vaikšnoras
Taip, gerbiamieji, girdžiu, kas vyksta, reaguoju. Kariuomenė buvo kelis kartus paminėta. Ir suprantu, kad gal dėl informacijos stokos, gal dėl kitų galbūt reikalų šiek tiek trūksta žinojimo, kas vyksta aplinkui. Turbūt būtų buvę negerai, jei būčiau prasėdėjęs ir praklausęs tų komentarų, kad nieko nedaroma su rezervu arba aplamai niekas nevyksta.
Deja, galiu nuliūdinti. Vyksta labai daug. Gal nebūtinai mes viešinam gerų darbų. Suprantu, kad kartais yra noras viską matyti, kas vyksta aplinkui, atiduoti kai kuriuos dalykus, gal priešui netgi į rankas.
Mes pirmiau padarom, o paskui giriamės. Gal net atvirkščiai, kad darysim kažką, o paskui, tiktai darysim. Bandau pakeisti tą supratimą.
Bet aš norėčiau pasakyti, jog rezervas šiai dienai labai svarbus dalykas. Taip. Daugelį metų [darbas su rezervu] nevyko arba tai buvo tiktai ant popieriaus. Betgi pamatytumėt, kiek dabar įvairių iniciatyvų. Taigi, gal keliais skaičiais. Taip su šauktiniais yra šiek tiek iššūkis. Turim tiek, kiek turim galimybės priimti – virš 4 000 per metus. Dar yra JKVM (jaunesniųjų karininkų vadų mokymai), dar šiek tiek ir per visas kitas institucijas beveik apie 5 000 šiai dienai. Bet iki 2030-ųjų planuojama padidinti iki 6 000, kad galima būtų sukti tą procesą.
Ir tai, žiūrint pagal jaunuolių sveikatos būklę ir kiek šiai dienai atrenkama, realiai yra apie 8 000 – 9 000 iš tų 30 000 – 35 000. Tą reikia irgi įsivertinti. Tai mes, laikykim, pusę paimam.
Šie metai ypatingi tuo, kad beveik visi tie 4 000 karių yra savanoriai tiesiogine žodžio prasme, nes jie pasirinko. Čia turbūt gali būti, kad šiek tiek baimės yra dėl to jog nuo metų pradžios įsigalioja naujas pakeitimas, kad visi jaunuoliai nuo 18 metų bus pirmiausia kviečiami į būtinąją tarnybą. Matyt pasiskaičiavo, greičiausiai, ir mato, kad geriau ateiti savanoriu, gauti bonusus ir vėliau studijuoti arba kažkuo kitu užsiimti. Tai šitoj vietoj vyksta ypatingi darbai.
Dabar dėl aktyvaus rezervo. Visi išėję jaunuoliai į atsargą penkis metus yra aktyviam rezerve. Pirmus metus labai aktyviam, kaip sakant, kad jais būtų galima užpildyti karo meto struktūrą, ir per tą laiką bent vieną arba du kartus jie bus pakviesti kartotiniams rengimams, nes išėjus po būtinosios tarnybos, tarnyba nesibaigė. Arba Lietuvos kariuomenė, arba šita pareiga yra 15 metų. Tai va, kaip sakau, penki metai yra aktyviam rezerve ir dar 10 metų parengtam rezerve.
Iki 2030 metų planuojam (bet viskas remiasi į pinigus) iki 10 000 karių per metus prasukti per kartotinį rengimą užpildant karo meto struktūrą. Praeitais metais 3 500 buvo, šiais metais yra suskaičiuota 3 500.
Karo metų struktūra nėra slapti duomenys, jau buvau rodęs. Yra apie 60 000. Pirma kategorija, kuri šoka iš karto per dvi-tris dienas į apkasus ir priima pirmą smūgį. Iš jų 54 procentai yra rezervas. Dėl to mes į rezervą investuojam daug, Suskaičiavom, sudėjom į dėžutes. Dabar beveik kiekvienas turi ir žino savo vietą rikiuotėj. Ypatingai tie, kurie penkis metus bus aktyviajam rezerve, kurie bus pirmieji, kurie iškart…
Problemų yra su visuomene. Dar pirmus metus gali karį rasti arba pilietį. Kas jau ten yra po 5 arba po 10 metų? Tai dažniausiai iš trijų, iš keturių, iš penkių vieną gali taip pasišaukti. Nenori. Kas užsieniuose, kas šeimas sukūrė. Gal nemato prasmės, Nežinau, kokie yra dalykai.
Tai vėl čia yra bendras valstybės švietimo dalykas. Ir per vieną dieną tas neprasidaro.
Sutinku. Ir jūsų, ir mano lygiai tokia pati kartais yra frustracija, kad kažkuriam tai etape mes užmigom, išsikovojom nepriklausomybę, užmigom, įstojom į NATO. Ir taip, ta visuomenė, taip, patriotai, toliau darėm, kariuomenę toliau darėm, darėm kas privaloma daryti. Tačiau ar visi padarė savo darbą tam pačiam švietime arba kitose institucijose?
Tai va, dabar vėl grįžtama prie to. Tie keturi, penkti metai karo Ukrainoj parodė, kad reikalinga visa tauta, visa visuomenė. Kariuomenė tėra maža dalis, kuri priims pirmą smūgį. Visi kiti yra remiantieji. Ir visi žinom tą formulę, kad 5 procentus esančių apkasuose, aktyviai besiginančius remia likę 95 proc. visuomenės. Tai va jūs, ypatingai tie, kurie dimisijoj, pasiekę amžių, esat labai svarbi grandis toliau tęsiant tų pačių paprasčiausių paslaugų užtikrinimą. Reikia virti maistą, reikia gaminti šaudmenis, reikia elektrą atstatinėti, reikia vandentiekį remontuoti, reikia gaisrininkams gesinti gaisrus ir daug įvairių kitų labai svarbių dalykų. Ir su karine patirtimi žmonės ir Ukrainoj imasi vadovauti ten, tuose centriukuose, mažuose kaimeliuose, miesteliuose. Kas buria, kas imasi iniciatyvos, kai imasi lyderystės.
Tai čia vienas gal toks labai greitas, greitas pasakymas, kad vyksta procesai. Galbūt jie galėtų būti greitesni, tačiau viskas remiasi į resursus.
Resursai patys žinot, reiškia, 5,38 [milijardo eurų]. Visi giriasi, kokie yra istoriški pinigai. Bet jeigu pažiūrėti 0,38 jau iš karto yra nupjauti VRM-o stiprinimui, keliukų remontui. Medijų rėmimo fondas pusė milijono va čia neseniai, va taip, va lengva ranka, nors anksčiau tai buvo Kultūros ministerijos reikalas. Viskas yra, nes visos ministerijos mato, kad Krašto apsaugos ministerija turi pinigų… Taip, tai gale dienos sueina į bendrą, turbūt, nes reikia kovoti su dezinformacija, reikia populiarinti arba šiek tiek galbūt regioninę ypatingai spaudą paremti, kad jie gerus darbus nušviestų. Nebūtinai gal valstybės, galbūt tam tikros partijos. Bet aš čia ne tam, kad politikuočiau. Aš čia tam, kad jums pasakyčiau, kaip aš, kaip kariuomenės vadas, kitąkart jaučiuosi spaudime, kaip tarp girnų mane mala, reiškia. Ir patys girdėjot, ypatingai praeitais metais. Netgi buvusi ministrė Dovilė susidegino dėl tų 5 proc., kai reikėjo kovoti, kad jie būtų. Ir žinokit, kai viską suskaičiuoji, kiek yra pinigėlių naujų pajėgumų kūrimui, naujos infrastruktūros statyboms, nes jie niekur iš kitur neatsiranda. Viskas iš tos pačios krašto apsaugos. Mes ir ginklus perkam, ir į betoną suvarom, reiškia. Bet betonas irgi svarbu. Mūsų, jūsų vaikai ir anūkai tarnaus Lietuvos kariuomenėj. Na, turbūt aišku, galima ten palapinėj, galima konteineriuose gyventi, bet turbūt turi būti irgi tam tikros orios sąlygos. Jau vokiečius ar amerikiečius apgyvendinome, tai saviškiams irgi turim duoti.
Tai va, Vokietijos brigada yra numeris vienas. Priimti juos, kad jie čia turėtų geras treniravimosi sąlygas ir vykdytų atgrasymą. Amerikiečių išlaikymas yra numeris du. Virš 1 000 amerikiečių turime čia, Pabradę grynai dedikuotą. Bet tam, kad jie galėtų treniruotis, reikia investuoti. Reikia, kad atitiktų šaudyklos ir visos treniravimosi vietos tam, kad jiems čia būtų patrauklu, kad mes, kaip geri šeimininkai turėtume sudaryti sąlygas.
Labai daug dalykų vyksta vienu metu, todėl aš čia nenoriu plėstis, nenoriu deginti visų mūsų brangaus laiko. Gal atsakyčiau vieną kitą klausimą, naudojantis proga, kad esu tarp jūsų šiandien čia ir labai atvirai galim pašnekėti, nors pati aplinka, aišku, neleidžia apie slaptus dalykus daug kalbėti.
[…]
Taip, komendantūros. Komendantūros dabar yra labai naujas darinys. Metai laiko dar tiktai praėjo. Iš tikrųjų jie labai daug jungs regionuose kaip ir šaulių. Ir komendantiniai šauliai, ir pagalba savivaldybėms. Tai jų ir pagrindinė funkcija suklijuoti, suklijuoti visus, kas yra vietoj. Tačiau per centrinę kažkokią tą, vadinkim taip, vadovavimo, valdymo grandinę.
Tai ačiū už dėmesį. Gal dar vieną kitą klausimą.
Klausimas. Kaip bebūtų, Ukrainos karo kontekste puikiai matom, kad keičiasi visa karyba. Tai, pavyzdžiui, dėl šauktinių, tai jeigu ir silpnesnės sveikatos, tai jis gali sėdėti prie drono, gal su šiuolaikinėm technologijom tarnauti. Ar yra tas požiūris keičiamas? O iš kitos pusės ir mums patiems būtų labai gerai, kad pensininkas, ar ne, bet tikrai norėtume priešą pasitikti atitinkamai. Tai ir gal ir mes galėtumėm tam tikrus kursus praeiti ar kažką? Gal būtų galima šiek tiek suteikti mums galimybę?
R. Vaikšnoras. Na, dėl antros dalies, gerbiamas bendražygy, galbūt mažiau galėčiau čia komentuoti. Sudėtinga, nes kaip aš minėjau prieš tai, kad įtrauktume visus norinčius ir galinčius, bet neturinčius jokio parengtumo, jokio bazinio parengimo, įtraukti, dar šiek tiek to buksuojame. Tačiau dėl jaunuolių jau nuo šių metų pradžios yra įstatymo pakeitimai, kai galima kviesti trims, šešiems ir devyniems mėnesiams. Trys mėnesiai grynai specialistams, kurie tiktai praeina bazinį, iš karto integruojami, pasirašo sutartį kaip ryšininkai, kaip cyber-istai, tie patys dronų operatoriai, elektronikos specialistai ir taip toliau. Šeši mėnesiai tokie logistiniuose padaliniuose, kur galbūt nereikia ten devynių mėnesių sėdėti trinti tą, žinot, taburetę kažkur tai ir taip toliau. Ir tokiu būdu mes suteikiam galimybę kaip galima didesniam kiekiui jaunuolių praeiti tą bazinį rengimą ir įsilieti į įvairaus rezervo gretas.
Tačiau yra dar viena dalis, va, ką jūs paminėjot. Sumažinom sveikatos grupę. Sumažinom sveikatos grupę, kad tiktų netgi plokščiapadžiai. Aišku, išskyrus epileptikus. Na, suprantama, reiškia, kad nieks nenori turėti problemų.
Betgi yra atskiros sveikatos grupės ir profesionalams, beje, nes profesionalai irgi sulaukia 50-ies metų. Nes turbūt girdėjot, jog nuo praeitų metų liepos 1-os yra pratęsta tarnyba, prilygintas išėjimo į atsargą laikas iki 60 metų, o generolams iki 62-iejų. Aš manau, labai teisingai buvo padaryta, nes didžioji kompetencija, daug ekspertizės sukaupta, bet mes, na, lyg kaip niekur ir neišeinam, rezervan išeidavo, bet kad išliktų ir perduotų tą patirtį kitom kartom, tai tas irgi. Mes pamatėm, kad 50-mečiams kartais jau sudėtinga pasiekti tam tikras sveikatos grupes. Todėl yra sumažinimai. Tokiu būdu noras išlaikyti ir kuo didesnį spektrą iš tų pačių karių arba specialybių, kurias reikia užpildyti, labai svarbių Lietuvos kariuomenei.
Kiekvienas dalinys teikia pareigybių sąrašus, kokių reikia specialybių, kad būtų užpildoma. Ir tokiu būdu mūsų karo prievolės komplektavimo tarnyba, žiūrėdami pagal jaunuolio kompetencijas, kokias jau galbūt turi, kviečia primerkdami akį į vieną arba kitą… Aš dabar detaliai nepasakysiu.
Šaulių integravimas. Labai svarbi dalis šaulių integravimas. Jeigu girdit kartais viešoj spaudoj, kad ten kažko trūksta, kažkas stringa, tai čia tiktai priešas nori kaip galima mus visus supriešinti. Iš tikrųjų yra labai neblogi santykiai tiek su [šaulių vadu] Linu Idzeliu, tiek su rinktinių vadais. Jie dabar, ačiū Seimui, praeitais metais priėmė įstatymo pataisas dėl dviejų kategorijų papildomų įvedimo. Tai yra specializuoti šauliai ir komendantiniai. Pulkininkas Danas Mockūnas, komendantūrų vadas, juos griebia, deda į rikiuotę, dalyvauja pratybose, vieni kitus papildo. Ypatingai specializuoti šauliai, kas yra gerai, užpildo trūkstamas specialybes Lietuvos kariuomenėj. Na, mes kartais, na, aš pripažįstu, mes esam inertiški, na, mums truputį, kol persiorientuojam… Nors plataus masto karas Ukrainoj jau penkti metai… Bet kai kur mes su procesais, procedūrom dar buksuojam, ypatingai įsigijimų, pirkimų dar, yra kur įstatymus pakeisti. Tai gal tiek trumpai.
Iš salės. Tuo pačiu dėl sveikatos noriu paklausti. Ir komendantūroms tas pats yra sumažinta? Dabar į komendantūrą nueini, turi turėti sveikatos lygį kaip profesionalo. Nėra tokio, kad ten kažkas… Profesionalų lygiu neatitikai, viskas lauk, lauk…
R.Vaikšnoras. Na, kažkas suklaidino…
Iš salės. Aš pats buvau man taip pat padarę, bet pernai metais čia ne vienas žmogus…
R.Vaikšnoras. Nes suprantat, jeigu 70-mečiai praėjo tą bazinį dviejų savaičių kursą, tai nežinau, gal ten geležinė sveikata. Bet aš pasidomėsiu. Pirmąkart girdžiu, kad tokia problema yra.
LKKSS narys Seimo narys signataras Emanuelis Zingeris
O, bičiuliai, bičiuliai, aš turiu vieną klausimą susijusį su mano patirtim tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje. Mano vienas klausimas. Gerbiamas vade Raimundai, jūs esate senas mūsų bendražygis. Ir čia dar sėdi tie, kurie kūrė Lietuvos kariuomenę. Didžiausia pagarba jums visiems ir, žinoma, tiem, su kuriais aš pastoviai kalbuosi, su mano kaimynu Arvydu Seime, su Arūnu Degučiu. Ir šiaip apvažiuoju kartais kariuomenės būrius. Jie užduoda vieną klausimą, kurio aš niekaip, kurio aš niekaip negaliu psichologiškai įveikti, dėl ginklų išdavimo tiems, kurie praėjo apmokymus. Manęs kiekviename daliny karininkai klausia, tai jūs mumis nepasitikit, kad mes išėję į atsargą (Lietuvoj tai yra virš 100.000) gal galėtumėm kokiam tai seife laikyti ginklus? Kas vyksta su tuo ginklų išdavimu ir ginklų laikymu, kad žmonės, prasidėjus tai dienai, apie kurią jūs kalbat, neduok Dieve, reiškia, prasidėjus tikram karui, turėtų po ranka ginklus? Kada Izraely per tris dienas pusė milijono su savo ginklais išeina, turėdami seifus namuose. Ir kuom čia nepasitikim? Kad lietuviai vienas kitą iššaudys? Aš negaliu suprasti tos kolūkinės aplinkos.
Tai todėl aš norėčiau jūsų paklausti. Aš užregistravau įstatymą, kurio svarstymas prasideda 15 dieną dėl ginklų išdavimo, Seime įstatymas užregistruotas. Pirmas pasirašęs yra Arvydas Pocius, kitas Laurynas Kasčiūnas. Reiškia, įstatymą dėl ginklų uždavimo. Aš prašau jūsų dalyvauti tuose debatuose per pirmą, antrą, trečią skaitymą.
Bet gerbiamas kariuomenės vade, gerbiamas Raimundai, pasakykit savo tikrą nuostatą, jeigu galima. Ačiū.
R.Vaikšnoras. Labai geras klausimas. Iš tikrųjų aš esu už ir prieš gerus metus laiko buvau pasakęs savo nuomonę, kad aš nebijau savo tautos, ir turbūt turėjimas šalia per ištiestą ranką ginklą, tai tokioj situacijoj, kurioj mes esam šiandien, kokioj geopolitinėj situacijoj ir geografiškoj, kur mes esam, tai be abejo, kad tai būtų turbūt pliusas.
Turbūt yra tam tikri niuansai. Vienas dalykas, ką aš kaip kariuomenės vadas galiu pasakyti taip, nes mano kariuomenė visa turi ginklus ir turi per ištiestą, galima sakyt, ranką. Netgi kariai savanoriai, kurių galbūt nutolusios kuopavietės, tačiau yra gelžbetoniniai bunkeriai perdislokuojami, kurie, suveikus indikatoriams ir įspėjimams, labai greitai gali būti numesti į atsarginius susitikimo rajonus ir kariai per tam tikrą greitą laiką paimtų tuos ginklus, kurie yra sukaupti. Tai čia šitoj vietoj nėra problema. Aš už tuos 20 000 kariuomenės. Nėra net dėl ko net ir pergyventi.
Yra turbūt toks klausimas dėl visų kitų, kurie yra aktyviam rezerve arba yra parengtas rezervas arba aplamai turi bazinį karinį rengimą. Čia jau sisteminė bazė. Aš žinau, žinau, nenoriu akmenukų mėtyti į mūsų ginklo brolius. VRM-e policijos licencijavimo skyrius, kurie tarp labiausiai besipriešinančių dėl to, kad turės kažkas tai kontroliuoti, turės eiti žiūrėti, tikrinti, kaip ir bet kuriuos kitus va ar medžiotojus, ar kurie turi asmeninius ginklus susipirkę. Arba reikėtų stoti į Šaulių sąjungą. Šaulių sąjungos nariams yra leidžiama įsigyti ginklus. Tai aš tai gal tokią šiai dienai rekomendaciją visiems duočiau. Ir kad galima būtų plėsti. Visi Šaulių sąjungos nariai turi galimybę įsigyti ginklus. Dėl komendantūrų nesu tikras, bet ginklai jiems yra priskirti. Kiekvienam komendantūros kariui yra. Taip, jie nėra namuose laikomi. Ir šiai dienai pagrindinė diskusija turbūt ar aš turėčiau iš sandėlių, iš arsenalų išduoti ginklus, kad jie laikytų namuose ar ne. Tai turbūt va čia reikia rasti tą sprendimą, apie ką eina kalba.
Bet kai keliami budrumo lygiai, suprantat apie ką aš kalbu, kai yra indikatoriai, kai yra tie ginklai arba privežami, arba išduodami ir kariai sumobilizuojami.
Tai va toks galbūt šiai dienai atsakymas. O turbūt yra tam tikrų baimių, diskusijos, reiškia, įstatymą galima ir vienokį, ir kitokį padaryt. Klausimas, kaip yra užtikrinama kontrolė? Vis tik kontrolė turės būti kažkokia tai užtikrinama ir kas tą darys. Buvo vienų pasiūlymų, kad gal mūsų karo policija galėtų tą daryti. Na, jei tą darytų 100-ui tūkstančių, tada jie nedarys kitų dalykų arba tada reikia plėsti struktūras. Bet manau, kad viskas yra išsprendžiama ir debatuose pilnai galiu dalyvauti su savo nuomone.
Klausimas iš salės. Dėl kariuomenės rezervo. Po 2022-ųjų metų, kad ruskiai neduos ramybės pasauliui jau buvo aišku, ar ne? Kodėl iki šios dienos rezervo papildymui nėra karinių katedrų mokyklose, universitetuose?
Arvydas Pocius. Ar jūs žinot, kas yra JKVM? Tai jaunesniųjų karininkų vadų kursai. Jie vyksta aukštųjų mokyklų studentams. Kurie nori tapti atsargos karininkais, lanko trijų metų kursą. Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai lanko Karo akademijoje, Kaune – Lietuvos kariuomenės mokykloj.
Klausimas iš salės. Taigi, tik tie, kurie nori. Savo noru. Kiek procentų nuo 40 000? Kai bus privaloma, bus kvalifikuotų karininkų.
R.Vaikšnoras. Super klausimas iš tikrųjų. Atsakymo turbūt kol kas nėra, bet, kaip Arvydas paminėjo, yra jaunesniųjų vadų karininkų kursai, kurių nieks neriboja. Didėja kiekvienais metais. Bet vis tiek mes žiūrim į pilietišką patriotišką [visuomenės dalį]. Per prievartą daug galima padaryti, visus suvaryti, ką sovietai ir darė.
Vis tiek yra tam tikras savanoriškumas ir turim Karo akademijoje apie 150 kariūnų šiais metais. Praeitais metais tiek įstojo. Šiais metais apie 150. Kas metai 600 mokosi jaunesniųjų vadų karininkų kursuose. Ir kai jie išeina į atsargą, apie 10 proc. lieka reguliariosiose pajėgose.
Yra kitas takelis. Galima eiti kaip specialistai – kaip medikai, teisininkai, inžinieriai. Užtenka trijų mėnesių bazinio karinio rengimo ir dviejų mėnesių specialisto rengimo. Ir jie irgi gali ateiti į kariuomenę.
Taigi, jaunesniųjų vadų trūkumo nejaučiame. Labiausiai Lietuvos kariuomenėje trūksta kapitonų. Nes jie apsisuka ir išbėga. Pabūna tris metus, keturis, sako, čia karjeros nepadarysi. Ir kapitonų kuopų vadų KASP-e… Ar palaikot ryšius, kur didžiausias trūkumas kuopų vadų yra?
Taip, kad procesas sukasi. Netgi eina kalba galbūt pabandyti grįžti prie pakopinės sistemos. Gal prisimenat pačioj pradžioj. Pirma, antra – būrio vado kvalifikacija. Su aukštuoju išsilavinimu, bet nebūtinai su bakalauru. Jeigu bakalaurą gauna, tada galėtų tęsti karjerą iki majoro, pulkininko leitenanto ir taip toliau.
Tai, sakyčiau, yra galimybės, labai plačios galimybės. Tiktai domėtis ir pasirinkti. Aš manau, kad mes šitoj vietoj esam pakankamai neblogai.
LKKSS narys signataras Arūnas Degutis
Kadangi mano vardas buvo paminėtas, tai leiskit pasakyti porą žodžių Čia labai gera buvo tema pasakyta apie visuotinumą ir savanorystę.
Tai galiu pasakyti, kad mes jau visus savanorius išravėjome. Viskas, visi į šaudymą, gaudymą orientuoti taktiniai žmonės yra jau atėję ir jų, galiu pasakyti grubiai šiai dienai yra 20 000.
Kaip aš skaičiuoju? 11 000 suaugusių šaulių ir 6 500 užsirašiusių į komendantūras, iš kurių praėjo tik 1 500. Bet kas blogiausia, kad tiems, kurie praėjo, žinot, kad jiems buvo liepta grąžinti uniformas atgal.
R.Vaikšnoras. Jau priimtas sprendimas…
A.Degutis. Tai va, tai čia atskira tema. Tai dabar žiūrėkite, visi puikiai matom, kad Ukrainoje tik dėl to laikosi, kadangi visuomenė įtraukta. Jau kariuomenės, ko gero, jau kelios bangos išnykusios, ištirpusios ir žuvusios. Jeigu pas mus to nebus, tai čia mes galim daugiau kalbėti apie resursus, kurių visą laiką trūks.
Kariuomenė, planuodama savo operacijas, ima patį blogiausią scenarijų. Patį blogiausią. Blogiausiam scenarijui trūks visada. Gal gausime ir dar 10 kartų daugiau, bet visi tiek trūks pinigų.
Čia yra prioritetų klausimas ir kaip mes įsivaizduojam savo būsimą karą. Mūsų politikai, aš jums galiu pasakyti tiesiai šviesiai, mato tiktai vieną variantą – scenarijų A. Kariausim padedant amerikiečiams arba tik amerikiečiai mums padės. Kad būtų kalbama apie variantą B, kada kalbama apie visų įtraukimą, patikėkite, nekalbama.
Dabar yra diskusijos. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis… Dabar diskutuojame apie variantą B. Jeigu, nedaug Dieve, amerikiečiai neprisidės prie karo. Tai čia po keturių metų karo, kada aiškiai matosi, kad yra įmanomi visokie variantai. Apie tai nebuvo kalbama.
Tai galiu pasakyti, kad šiai dienai yra pateikta Nacionalinė saugumo strategija. Ar ne? Ją pateikė, kaip supratau, socialdemokratų Krašto apsaugos ministerijai neseniai pateikė Tėvynės sąjunga krikščionys demokratai. Aš buvau gavęs prieš dvi dienas iki paskelbiant tą saugumo strategiją pažiūrėti. Ir ko aš labiausiai pasigėdau? Ten yra parašyta apie visuotinio šaukimo, ne iš karto privalomo (čia juk strategija, kalbama ne apie rytdieną) strategiją. Strategija yra 15-ai metų.
Ar mes galime pasakyti, kad per 15 metų mes galim padaryti, jog visi norėtų arba dauguma siektų būti kariuomenėj? Nes jeigu to nebus, nieko nebus. Dabar klausimas ir man. Ar aš dabar galėčiau tikti Lietuvos kariuomenei pagal amžių? Ne. Aš dabar esu Šaulių sąjungos centro valdybos narys, užsiiminėju informacinėmis operacijomis. Patikėkite, darau labai daug žalos rusams, patikėkite. Mano organizacija, kuri buvo registruota namuose (aš ją perregistravau), šiuo metu paskelbta teroristine organizacija FSB ir aukščiausių ten tų visų tų institucijų Rusijoje vardų pernai metais. Tai aš esu teroristas. Ir aš galiu pasakyti: aš galiu žalą priešui daryti ir toliau. Man nereikia 18-os metų, man nereikia net ypatingo pasiruošimo.
Geras klausimas Izraely. Ar visi tenai, kurie eina į kariuomenę, turi medicininio statuso arba medicininės kondicijos reikalavimus? Ten galima pritraukti turbūt ne tiktai plokščiapadžius, ten galima ir žvairus ir netgi autistus. Autistą pasodinkite prie kompiuterio, jis jums tokių dalykų iškapstys, kad nereikės ir pagalbininkų jokių. Ten yra visos galimybės.
Visi mes esame piliečiai ir galime visas savo netgi civilines specialybes – medikų, inžinierių, logistų – galima transformuoti į pusiau sukarintas specialybes. Tą mes darome Šaulių sąjungoj. Ir Šaulių sąjungoj, galiu pasakyti, yra tiktai 11 000 žmonių. Ir mes sakom, kad visi Lietuvos gyventojai, jaunimas gali būti Šaulių sąjungos nariai. Nebūtinai su šautuvais, nebūtinai su įranga. Ateikite ten dronistąi, ateikite ten medikai, ateikite inžinieriai, bet kas. Mes jau padarysim iš jų karius.
Betgi tada turi būti toks visuotinumo klausimas. Visi turi žinot, norėti ir galėti.
Tai mano tikslas. Ir aš paskui parašiau porą straipsnių apie tai, kad mūsų strategijoje turi atsirasti privalomas visuotinis šaukimas, o per tą laiką turi būti didelis darbas atliktas per švietimo sistemą, per kultūros sistemą, kad tai yra garbinga, būtina. Ir ne dėl to, kad mes kariautumėm. Kad mums nereikėtų kariauti. Kad mes atgrasintumėm.
Kai jaunimui sakoma, kad jūs ateikite čia, mes visi čia kaip pasivarysim, mes čia ko gero žūsim, tai šiam šiuolaikiniam jaunimui tai yra baisi tragedija. Jie pripratę prie gero gyvenimo, nenori niekuo rizikuoti. Bet mes jam turim pasakyti taip: ateikite dėl to, kad nereikėtų kariauti.
Atgrasymas mūsų vienintelis tikslas, kurį mes galime pasiekti tikrai, konsoliduojant nelabai didelę, galbūt mažą visuomenės dalį. Ačiū.
Vytautas Račkauskas
Įdomios, geros ir teisingos pasisakiusiųjų mintys.