
Baltarusijos ir rusijos pratybos eina į pabaigą, todėl reikia išsiaiškinti, ar putinas pasiekė savo tikslus.
Baltarusijoje baigiasi bendros karinės pratybos su rusija „Zapad-2025“. Tai pirmosios maksvos ir Minsko karinės pratybos nuo plataus masto karo pradžios. Pratybų išvakarėse ir per jas rusija įvykdė daugybę provokacijų NATO šalyse – paleido bepiločius orlaivius į Lenkiją, pažeidė Rumunijos oro erdvę ir viešai paskelbė apie branduolinius bandymus.
Koks buvo šių pratybų tikslas, kiek kremlius laimėjo, ir kokias išvadas turėtų padaryti Ukraina su partneriais – rugsėjo 16 d. UNIAN korespondentas Nikita Šenderovskij paklausė rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado Evgen Dykyj.
– Baltarusijoje baigiasi bendros pratybos „Zapad-2025“ su rusijos federacija. Koks iš viso buvo šių pratybų tikslas ir kiek maksva bei Minskas laimėjo?
– Čia svarbu sujungti pačius mokymus ir tai, kas vyko aplink juos. Tai nėra du dalykai, sutapę laike ir erdvėje. Visa tai yra to paties plano dalis.
Tai pirmosios pratybos nuo didžiojo karo pradžios. Ir neatsitiktinai jų metu buvo įvykdyta provokacija Lenkijos oro erdvėje. Juk visa tai yra dalis rusijos strategijos įbauginti Vakarus ir pakirsti vienybę. Tiesą sakant, šių pratybų tikslas yra pasiųsti signalą Vakarams, kad rusija yra pasirengusi kovoti ne tik Ukrainoje. Kad rusija yra pasirengusi pulti tas Rytų Europos šalis, kurios jau yra ES ir NATO narės. Tai yra, sukurti būtent joms tiesioginę grėsmę.
O oro provokacijos tikslas per šias pratybas buvo išbandyti, kaip į tai reaguos kolektyviniai Vakarai. Deja, turime konstatuoti, kad šiame etape kremlius gavo viską, ko norėjo. Jei ne daugiau. Ir šiame avarijos teste kol kas Vakarų demokratijos smarkiai susimovė.
Tai ne tik pirmosios pratybos po didžiojo karo. Tai pirmosios pratybos ir pirmoji rimta rusijos provokacija Vakarų kryptimi Donaldui Trampui prezidentaujant. Tiesą sakant, Kremliaus tikslas buvo patikrinti, ar NATO egzistuoja dabar, Trumpo laikais, ir ar ji pasirengusi priešintis rusijai. Ir kol kas rezultatas kremliui labai džiuginantis. Ir labai netenkina Vakarų demokratijų.
Prieš daugelį metų putinas mėgo klausti Vakarų lyderių – ar esate pasirengę kovoti už Narvą. Tai Estijos miestas, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų. Ir jis labai tinka tokiam scenarijui kaip Krymas ar Donbasas.
Jis dažnai užduodavo tą klausimą, o dabar jis faktiškai užduoda tą klausimą daug aštresne forma. Ar esate pasiryžę kovoti už Baltijos šalis? Ar esate pasiryžę kovoti už Lenkiją? Ir Donaldas Trumpas davė jam visiškai aiškų atsakymą – ne, nepasiryžę. Ir tai baisu.
Faktas yra tas, kad tiek Lenkijos, tiek Baltijos šalių saugumo strategija yra labai pagrįsta išorės pagalba. Pavyzdžiui, lenkai to faktiškai neslepia. Jų strategija buvo pirkti kuo daugiau amerikietiškų ginklų, imtis artimiausios JAV sąjungininkės Europoje vaidmens ir vykdyti išskirtinai proamerikietišką politiką, kitaip nei kai kurios Vakarų Europos šalys. Ir jei kas nors nutiktų – Valstijos įsitrauktų į karą prieš rusiją [to besitikinti Lenkija].
Ir Donaldas Trumpas davė visiškai aiškų signalą. Kad jam vadovaujant Jungtinės Valstijos neįsitrauks. Ir tai yra jo pareiškimas, kurį vėliau pakartojo valstybės sekretorius M. Rubio, kad jie nežiną, ar rusija sąmoningai siuntė dronus į Lenkiją, kad tai galėjo būti klaida. Kai būtent tuo atveju klaida tiesiog neįmanoma.
Vašingtono atsakas buvo tobulas kremliui ir absoliučiai baisus Rytų Europai. Todėl putinas gavo viską, ko norėjo.
– To fone labai simboliškai išrodo JAV kariškių atvykimas į šias pratybas, ar ne?
– Tai išrodo labai blogai ir iš tikrųjų labai blogai. Faktas yra tas, kad tai dalis Donaldo Trumpo pastangų normalizuoti diktatorių, atvesti juos į civilizuotą pasaulį, ištraukti iš izoliacijos. Tai absoliučiai sisteminė jo politika. Taip nutiko, kad 47-asis 200 metų demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai myli diktatūrą.
Net per pirmąją kadenciją jis tiesiog apsupo Kim Jong Uną savo dėmesiu ir ištraukė jį iš izoliacijos. Antroje kadencijoje jis turi daug rimtesnių užduočių. Dabar jo pagalbos reikia vladimirui putinui. Jo pagalbos reikia Aleksandrui Lukašenkai. Ir jis tą pagalbą jiems teikia kiekvieną dieną.
Jis jau išvedė putiną iš izoliacijos, perkėlė jį iš karo nusikaltėlio kategorijos į pasaulio politikų kategoriją. Tai yra tikrasis Donaldo Trumpo tariamų taikdarystės pastangų rezultatas.
O pastaruoju metu jis taip pat užsiėmė ir Lukašenkos balinimu. Taip, Lukašenka tariamai imasi atsakomųjų veiksmų, paleidžia atskirus politinius kalinius. Bet paleidžia juos tik su sąlyga, kad jie bus išvežti į Vakarus. Mes jau matėme, kaip atsisakęs išvykti iš Baltarusijos Nikolajus Statkevičius buvo, tiesiog įgrūstas į tą pačią zoną.
Atsakydamos į tai, kad Lukašenka išmeta iš šalies politinius kalinius, JAV jau atšaukė sankcijas „Belavijai“, ketina atidaryti ambasadą. Ir štai kitas žingsnis – tai amerikiečių stebėtojų dalyvavimas manevruose, kurie Baltarusijos teritorijoje yra ne baltarusiški, o rusiški.
Amerikos atstovai, kaip svečiai, stebėjo tuos manevrus. Kurių tikslas – įbauginti Rytų Europą. Ir Donaldui Trumpui tai gerai. Skamba baisiai, bet tai tiesa. Dabartinė JAV administracija Rytų Europą laiko teisėtų rusijos federacijos interesų ir įtakos sfera.
– Kaip tokiu atveju Vakarai turėjo reaguoti į tas pratybas?
– Nebūtina reaguoti į pačius mokymus. Bet į visą rusijos politiką – tai kitas klausimas. Tačiau mes neturime Vakarų, kurie būtų pasirengę reaguoti. Todėl nematau prasmės svarstyti, ką jie turėjo daryti.
– Koks bus rusijos kariškių, kurie dabar dalyvauja tose pratybose, likimas? Vakarų analitikai teigia, kad jie gali likti ten, kad sukeltų įtampą Europoje ar net provokacijas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ar tokie scenarijai įmanomi?
– Nors rusai dabar mūsų teritorijoje turi 700 tūkstančių okupantų, tačiau atsižvelgiant į tai, kokius nuostolius jie dabar patiria ir kokius tikslus jie dabar turi, jiems labai svarbu artimiausiais mėnesiais baigti grobti Donbasą. Ypač užimti tą paskutinę didelę pramoninę aglomeraciją – Kramatorską, Slavjanską, Konstantinovką, Družkivką.
Todėl manau, kad tie daliniai, kurie demonstruoja raumenis pasienyje su Europa, turi mažai galimybių ten pasilikti ir rūkyti Baltarusijoje, belaukdami, kad galbūt kada nors putinas pradės dar vieną karą. Manau, kad pasibaigus pratyboms jie visi iškart atsidurs mūsų fronte. Jei tiksliau – Donecko srityje.
Pagal unian.ua parengė LL, redagavo VK.