Ramutis Bonifacas Mikšys
1940 – 2026

 

Gimė 1940 m. birželio 5 d. Vilniuje. Mokėsi Rokiškio ir Skapiškio vidurinėse mokyklose. Studijavo Vilniaus universitete, kurį baigęs 1964 m. įgijo inžinieriaus geologo specialybę. 1958 – 1964 m. dirbo geologinėse ekspedicijose Buriatijoje, Jakutijoje, tyrinėjo Pamyro kalnų juros sistemos uolienas. 1964 – 1965 m. dirbo Pramonės statybos projektavimo institute vyresniuoju gręžimo meistru ir vyresniuoju inžinieriumi. 1965–1968 m. mokėsi aspirantūroje Leningrado (Sankt Peterburgo) kalnakasybos institute, Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje. 1971 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 1967–70 Vilniaus hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos stoties inžinierius. 1968 – 2011 m. Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros inžinierius (1968–1969), dėstytojas (1969–1980), docentas (1980 – 2011 m.).
1998–2010 m. dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje vyriausiuoju specialistu valstybinei priežiūrai. 1975 m. stažavosi Leningrado kalnakasybos ir inžinerinės statybos institutuose, 1980 m. – Maskvos universitete, 1985–1986 m. – Ostravos kasybos ir Prahos technikos (Čekija) universitetuose, Prahos (Čekija, 1986 m.), Vienos technikos (2003 m.) universitetuose.

Savo mokslinę veiklą jis paskyrė inžinerinės geologijos, gruntų mechanikos ir geotechninių tyrimų plėtrai Lietuvoje: atliko svarbius Vilniaus miesto gruntų, Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių, piliakalnių ir nuošliaužų procesų tyrimus, tarp jų ir Gedimino kalno, paskelbė dešimtis mokslinių darbų ir parengė reikšmingus geotechninių tyrimų metodinius dokumentus.

Europos geomokslų sąjungos komiteto narys (2005 m.). Lietuvos geologų sąjungos narys (garbės narys nuo 2012 m.).

Nuo 1966 buvo Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui dalyvis. aspirantūros Leningrade metu. iš Leningrado bibliotekos fondų nelegaliu būdu gaudavo ir į Lietuvą reguliariai, kas mėnesį, gabendavo sovietinės okupacijos metu išvežtą pirmosios nepriklausomybės metais išleistą spaudą (knygas), taip pat rusų savilaidos bei rusų kalba Vakaruose išleistą literatūrą, tarp jos ir Soldženycino knygas.

Su vyresniu VU Gamtos fakulteto kolega disidentu Vytautu Skuodžiu 1978 – 1981 m. dalyvavo pogrindinio leidinio „Perspektyvos“  leidime ir platinime. Bendradarbiavo su Algirdu Vaclovu Patacku ir Virginija Marija Vosyliūte leidžiant pogrindinį leidinį „Pastogė“. Platino „LKB kroniką“, „Aušrą“, „Alma mater“, „Laisvės šauklį“ ir kitus savilaidos leidinius. Turėjo ryšių su disidentų grupėmis Leningrade, Maskvoje, Novosibirske, Rostove prie Dono, Taline, Rygoje. Joms perduodavo pogrindžio leidinius ir jų vertimus tolimesniam platinimui.

1988 m. buvo išrinktas Vilniaus Universiteto Sąjūdžio Tarybos ir Vilniaus miesto Sąjūdžio Tarybos nariu. 1990 m. rudenį užsiregistravo Vilniaus objektų apsaugai.

Per Sausio įvykius budėjo saugodamas Aukščiausiosios Tarybos, Ministrų Tarybos, Spaudos rūmų, Radijo ir Televizijos pastatus, Vilniaus kuro bazę, Televizijos bokštą. „Jedinstvininkų“ šturmo Aukščiausioje Taryboje metu sužeistas. Buvo SKAT studentų ir VU darbuotojų kuopos vadas. Rūpinosi amunicija ir kitų „reikalingų dalykų“ tiekimu iš VU karinės katedros ir civilinės saugos sandėlių, geologijos ekspedicijos, „rusų kariškių“. Nuo 1991 m. rugsėjo 30 d. – SKAT 831 kuopos karys savanoris. 1995 m. suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 2002 m. sausio 22 d. išleistas į dimisiją.

1994–1997 m. vadovavo gyventojų genocido aukų ir rezistencijos institutui. 1996–1997 m. periodinio žurnalo Tautos atmintis redkolegijos narys.

1993 m. sausio 23 d. dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atkuriamajame suvažiavime kaip SKAT delegatas. Buvo LKKSS narys Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) KASP 8 rinktinės karių savanorių būryje. 1994-1996 m. buvo LKKSS VAS revizijos komisijos pirmininkas, 2005-2007 m. LKKSS VAS garbės teismo narys.

Mirė 2026 m. liepos 3 d. Trakuose.

Apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu (2005 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.).