Kariuomenės kūrėjo savanorio mintys „Savanorio“ žurnalo Nr.3 po 30-ųjų KASP žaidynių
Savanoris kūrėjas ats. mjr. Gediminas Trakimas, LŠS Mindaugo 10-osios rinktinės atskirojo apsaugos būrio vadas, puikiai prisimena pirmąsias Savanorių žaidynes 1991 metais. Anot karininko, aktyvūs pirmųjų žaidynių organizatoriai ir idėjos autoriai buvo savanoriai kūrėjai Jonas Gečas, Levas Ritvas, Antanas Burokas, Juozas Širviskas, Juozas Juocevičius, Auksė Treinytė ir kiti. Nuo renginio idėjos iki realaus veiksmo neužtruko. Pačioje vasaros pradžioje buvo nuspręsta ir suplanuota organizuoti tuometinės Savanorių tarnybos sporto renginį, dabar žinomą kaip Savanorių žaidynės.
„Sąmoningai pirmąsias Savanorių žaidynes pritraukėme prie Mindaugo karūnavimo dienos – Valstybės dienos, kuri švenčiama liepos 6 dieną, kadangi 1990-aisias Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba liepos 6-ąją paskelbė valstybės švente. Lietuvoje tebetvyrojo įtampa, savo įgulose, kariniuose miesteliuose kiurksojo okupacinė Sovietinė armija. Reikėjo įrodyti, kad Lietuvoje yra kariuomenė, savanoriai, pajėgi struktūra, kuri neišsivaikščiojo po 1991-ųjų kruvinų sausio įvykių. Reikėjo pademonstruoti, kad savanoriai yra pasirengę ginti Nepriklausomybės idėjas. Okupantui norėjome parodyti, kad mes galime gyventi savarankiškai. Vingio parkas, kur vyko Žaidynės, buvo puiki atvira erdvė sportui, kur visuomenė, eiliniai civiliai žmonės galėjo susirinkti ir stebėti mūsų žaidynių rungtis, patriotiškus ir tvirtus karius.
Tuomet SKAT štabe buvau atsakingas už ginkluotę, ir pas puikią šaulę, karininkę Auksę Treinytę, buvau paskirtas padėjėju šaudymo rungtims. Pati šaudymo rungtis vyko Kalnų parke esančioje šaudykloje. Šaudėme mažo kalibro pistoletais „Margolin“, kovinių ginklų tuo metu nedaug turėjome. Tuometiniai savanoriai, daugelis tarnavę sovietinėje armijoje, šaudyti mokėjo, neblogai pataikydavo, nors auksinių rezultatų nepasiekė. Pačių žaidynių atidaryme dalyvavo daug civilių, netgi aukšto rango. Dalyvavo ir Aukščiausiosios tarybos deputatai, kurie buvo susibūrę į atskirą kuopą. Ten tarnavo Emanuelis Zingeris, Rasa Juknevičienė, Zigmas Vaišvila ir kiti – visi buvo prisiekę Lietuvos Respublikai, nešiojo uniformas. Dalyvaudavo mūsu renginiuose. Jau nuo pat pradžių Savanorių žaidynėse dalyvaudavo visos rinktinės: ar tai būtų penkios, šešios, ar visos dešimt, tik pajėgų štabas – ne. Visgi buvo minčių suformuoti Žaidynėms krepšinio ar KASP štabo virvės traukėjų komandą. Nors… Pajėgų štabas visada buvo ir liko pagrindiniu Žaidynių organizatoriumi, ne rungčių dalyviu. Aš, kaip teisėjas, dalyvavau keliose Savanorių žaidynėse. Puikiai pavykus pirmosioms Savanorių žaidynėms renginys tapo tradiciniu. Jis visiems patiko, tiek dalyviams savanoriams, tiek žiūrovams. Didelės ir griausmingos Savanorių Žaidynės vis kitame apskrities centre sėkmingai vyko iki pat 1998 metų, tuometinės finansinės krizės. Tada žaidynių mastelis sumažėjo. Pagal koncepciją, apsukę ratą per Lietuvą, per dešimtmetį žaidynės persikėlė į mažesnius miestelius, rajonų centrus. Čia žiūrovų dar labiau sumažėjo. Pirminė Savanorių žaidynių idėja, kuomet dalyviai išsirikiuodavo centrinėje miesto aikštėje ir su vėliavomis žygiuodavo į stadioną, bėgant metams pasikeitė, o iš pradžių tai būdavo vos ne miesto šventė. Beje, labai naudingas viešas renginys Savanorių tarnybai ir atrakcija vietos gyventojams.
Manau ir dabar, nepaisant pandemijos, žaidynėse galėtų dalyvauti daugiau visuomenės atstovų, civilių žiūrovų, kad renginys reprezentuotų Savanorių pajėgas visuomenėje, o nebūtų vien vidinis, korporatyvinis sporto sąskrydis. Dabar atrodome kaip pabėgę, pasislėpę nuo visuomenės, kuri mus remia. Dar, kaip senas ginklininkas, siūlyčiau tobulinti ir į Savanorių žaidynes grąžinti kovinio šaudymo rungtį. Žaidynėse būtina organizuoti kovinio šaudymo varžybas tarp rinktinių, kur varžytųsi geriausi, taikliausi šauliai. Šaudymas visada buvo opi problema KASP. Reikia tobulinti ir skatinti konkurenciją tarp savanorių padalinių. Treniruotis šiais laikais galima ne tik poligonuose, bet ir privačiose arba pneumatinėse šaudyklose. Taip pat į šią rungtį galima įtraukti ir brolišką Šaulių sąjungą.“
„Savanoris“ 2020 m. Nr. 3 (503) 18 p.
